Aktualijos

Laikai, kai neįgalieji buvo slepiami nuo svetimų akių ir tarsi nematomi, jau liko praeityje. Suprantant, kad jie tokie pat žmonės kaip ir sveikieji, stengiamasi juo kuo labiau integruoti į visuomenę. Tam kuriami deinstitutizacijos projektai, įgyvendinami su Europos Sąjungos parama – neįgaliesiems statomi grupinio gyvenimo namai, kuriuose jie gyventų prižiūrimi socialinių darbuotojų, tačiau jaustųsi kur kas laisviau. Tai patinka ne visiems – štai kai kurie skaudviliškiai, sužinoję apie miestelyje ketinamus statyti dvejus grupinio gyvenimo namus, kategoriškai tam priešinasi.

Priekaištų daug

Adakavo socialinių paslaugų namai, įgyvendindami projektą „Socialinių paslaugų infrastruktūros tinklo kūrimas ir plėtra asmenims, turintiems proto ir psichikos negalią“, planuoja plėtoti paslaugas bendruomenėje, iškeliant įstaigos gyventojus į grupinius gyvenimo namus. Skaudvilėje bendruomeninio grupinio gyvenimo namams pasirinkti sklypai Kranto g.17 (15 a) ir Kundročių g. 21 (9 a). Skaudviliškiai teigia apie tai sužinoję visai neseniai, ir ta žinia kai kuriuos, panašu, šokiravo. Surengtame susirinkime jie teigė esą įsitikinę, kad projektai buvo tyčia slepiami, o tai esą pažeidžia bendrą gyventojų interesą, susijusį su jų vietos, valstybės ir nacionaliniais reikalais, pablogina vietos gyventojų gyvenimo kokybę. Jie reikalauja stabdyti šių namų statybas, kadangi jos nebuvo derinamos su gyventojais ir vietos bendruomene, bei užtikrinti, kad negalią turinčių asmenų integracija nepažeistų tiek gyventojų, tiek naujakurių teisių.

Kalbinta skaudviliškė, gyvenanti šalia vieno minimų sklypų ir nenorėjusi viešinti savo pavardės, tai vadina ne integracija, o intervencija. Ji įsitikinusi, kad statyboms pasirinkti sklypai yra netinkami, projektas buvo slepiamas nuo gyventojų, o dabar jų nuomonė ignoruojama:

– Toks nesiskaitymas su visuomenės nuomone kels konfrontaciją tarp gyventojų ir globotinių, o tai niekam nebus naudinga, kenks gyventojų ir protinę, psichinę negalią turinčių asmenų santykiams. Taip pat, prašome išanalizuoti, ar minėti projektai, kuriuos ketinama vykdyti 15 ir 9 arų sklypuose, nepažeis neįgaliųjų interesų į orų gyvenimą. Be to, kodėl sprendžiant jų integracijos problemas nedalyvauja patys neįgalieji? Sklypas Kundročių g. pernelyg mažas, nebus vietos daržui, sodui, privačiai erdvei. Be to, yra renovuotų pastatų, kuriuos galima pritaikyti neįgaliesiems, arba renovuoti apleistus, kurių irgi į valias.

Moteriai kyla ir daugiau klausimų, pavyzdžiui, ar numatytos kompensacijos tų kvartalų gyventojams, jeigu jų gyvenamųjų pastatų vertė rinkoje sumažės čia pastačius grupinio gyvenimo namus, kodėl nesvarstoma galimybė minėtus asmenis integruoti šeimose, kas atsakys už psichiškai ir protiškai neįgalių žmonių priešingus teisei veiksmus, kodėl Skaudvilės seniūnijoje ruošiamasi statyti tiek pat grupinio gyvenimo namų kiek Šilalės rajone.

Atsakymų skaudviliškiai ieškojo ir pas merą Dovydą Kaminską, esą jiems pasiūlytas kitas variantas – namus statyti kitose vietose. Tačiau ten žmonės irgi prieštarauja.

– Šiuo metu ieškoma kompromiso, vyksta kitų sklypų paieškos. Esame surašę raštą, jau surinkta per 200 parašų, tačiau kadangi matome pastangas ieškoti kompromiso, kol kas jo niekur neišsiuntėme. Mes – tai ne bendruomenė, o tiesiog iniciatyvinė grupė, – sakė ji.

„Pirma padarom, paskui kalbamės“

Bendruomenės „Skaudvilės kraštas“ pirmininkas Vidas Bičkus sutinka, kad nepatenkintų būsimomis statybomis yra, ypač tarp tų žmonių, kurie sklypai yra šalia tų, kurie numatyti grupinio gyvenimo namams.

– Susirinkimas, inicijuotas Adakavo socialinės globos namų, iš tiesų nebuvo korektiškas. Dabar tos aistros jau aprimusios, – teigė jis.

V. Bičkus įsitikinęs, kad daugiausia nesusipratimų kyla dėl informacijos stokos:

– Lietuvoj taip jau būna: pirma kažką padarom, paskui bandom kalbėtis su žmonėmis, kad bus taip ir taip. Tarkimės su gyventojais. Tų baimių turi visi, supraskime tuos žmones, kuriems teks gyventi šalia. Vis dėlto čia gyvens žmonės su protine negalia. Jei valstybė jau priėmė tokį sprendimą pertvarkyti tuos socialinės globos namus, iškelti juos po 10 gyventi, tai reikia šviesti žmones, ne tik Skaudvilės, bet ir visos Lietuvos. Ir ne per žiniasklaidą, o tiesiogiai. 

Pirmininkas teigia visuomet esąs už kompromisą. Žmonės nori, kad su jais kalbėtųsi, visų nuomonė turi būti išgirsta.

– O dabar taip išeina, kad dirbu tai, ką institucijos turėjo dirbti gerokai anksčiau. Buvau sukvietęs bendruomenės narius, padiskutavom, dauguma bendruomenės narių priėmė tokį sprendimą, kad iniciatyvinė grupė, kuri yra nepatenkinta, tegu ir inicijuoja kreipimąsi, mes, kaip bendruomenė, ir aš, kaip pirmininkas, jokio kreipimosi nepriimsime, – sakė jis.

„Tokio pasipriešinimo nesitikėjau“

    Adakavo socialinės namų direktorė Kristina Anulienė „Tauragės žinioms“ pasakojo buvusi labai nustebinta tokios skaudviliškių reakcijos.

– Tauragėj pirkom vienus namus, kitus dabar pabaigėm statyti, dar kitus globotinius išleidžiam į apsaugotą būstą gyventi, ir mieste tokio pasipriešinimo nebuvo. Kad taip vyksta Skaudvilėje, labai mane nuvylė: juk bus sukurtos darbo vietos, be to, juk Skaudvilėje yra specialioji mokykla, tie žmonės yra pažįstami, iš specialiosios mokyklos daug pas mus į globos namus atkeliauja, taigi ten gyvens tie patys jų žmonės. Pačioj bendruomenėj yra mažai dirbama su žmonėmis: atsiranda mažiausia problema, yra suforminami dokumentai ir tie žmonės sėkmingai atvežami pas mus, nors jie tikrai galėtų bendruomenėje gyventi. Ir darbuotojai dauguma iš Skaudvilės. Tokio pasipriešinimo tikrai nesitikėjau. Jis buvo labai vulgarus, nekultūringas. Gražiai kalbantis tikrai galima rasti kompromisą. Juolab, kad šita informacija, viešinimas – tik informacinio pobūdžio. Teisės aktai nenumato, kad aš turiu ateiti ir atsiklausti. O kas liečia projekto viešinimą, namai dar nėra suprojektuoti, jie yra viešinami tik dėl tam tikrų statybos dalykų.

Nuotrauka

Pasak jos, buvo dar vienas susirinkimas su bendruomene „Skaudvilės kraštas“, ir esą tada paaiškėjo, kad yra tik du žmonės, itin priešiškai nusiteikę, šalia kurių namų tie sklypai yra. Jai keisčiausia, kad viena jų – kultūros darbuotoja, kuri turėtų šviesti, skatinti, vienyti bendruomenę, tuo tarpu nuteikia ją prieš neįgaliuosius. Tačiau bendruomenėje yra nemažai žmonių, kurių artimieji turi psichinę negalią, augina neįgalius vaikus. Jie buvo atėję į susirinkimą.

– Įsivaizduoju, kaip jiems turėjo būti skaudu, kad neįgalieji yra atstumiami. Panieką neįgaliųjų atžvilgiu jie priima kaip panieką jiems. Suprantu, gal tos baimės kiek ir pagrįstos, tačiau aš aiškinau, kad priežiūra bus visą parą, kad šalia juk yra visokių kitokių žmonių, pavyzdžiui, alkoholikų, kurie kelia kur kas didesnę grėsmę ir kurių kaimynystėje tikrai nenorėtume turėti. Tiesiog yra keli žmonės, kurie kiršina visus. Tuo tarpu net atsirado žmonių, kurie siūlo sklypus grupinio gyvenimo namams prie savo namų. Savivaldybė sutinka keisti sklypų vietas, nupirkti kitus sklypus. Šitie paskirtieji sklypai buvo valdiškoj žemėj, o kitus dabar tektų pirkti. Skambinsiu į Centrinę projektų valdymo agentūrą, klausiu, kaip bus, jei teks formuoti kitus sklypus. Nes šitų topo nuotraukos jau užsakytos, jas turim pateikti kartu su dokumentais. Bet eigoj gal galima keisti, svarbu, kad tik inžineriniai tinklai būtų. Važiuosim su bendruomenės pirmininku šiandien (kalbėjomės antradienį – aut. past.) apžiūrėti, – svarstė direktorė.

Paklausta, ką atsakytų į skaudviliškių kaltinimus projektų slėpimu, ji sakė:

– Koks slaptumas? Pilni laikraščiai, visur apie tai kalbama. Sakiau apie tai ir per bendruomenės šventę. Manau, čia tiesiog asmeniniai principai, – įsitikinusi K. Anulienė.   

Su kaimynais sutaria

„Tauragės žinios“ jau ne kartą rašė apie Tauragėje, Marių gatvėje, įsikūrusius bendruomeninius grupinio gyvenimo namus. Juose jau ne pirmus metus gyvenantys neįgalieji puikiai sutaria su kaimynais, su kai kuriais net susidraugavo, eina vieni pas kitus į svečius, atskuba į pagalbą. Buvo pakalbinti ir kaimynai. Jie irgi jokių priekaištų gyvenantiesiems grupinio gyvenimo namuose neturi. Jei jie ir turėjo kokių nors baimių prieš neįgaliesiems čia įsikuriant, jos visos seniai išgaravo.