Kaip „Tauragės žinioms“ papasakojo Tauragės rajono ūkininkų sąjungai vadovaujanti Regina Rimkienė, labai svarbu, kad žemdirbiai imasi iniciatyvos ir nebijo viešai pareikšti savo nuomonės. Į Briuselį kartu su šalies pienininkais, grūdininkais, gyvulių augintojais važiavo ir trys mūsų rajono ūkininkai: Alvydas Merkelis, Egidijus Kleinaitis ir Robertas Plauška.
Briuselyje vykusi protesto akcija, kurioje prie žemdirbių iš Lietuvos prisijungė latviai, estai bei akciją palaikantys kitų šalių atstovai, atkreipė dėmesį į tai, kad šalių narystė Europos Sąjungoje vyksta diskriminacinėmis sąlygomis, nesilaikoma oficialių susitarimų ir įsipareigojimų, lygiaverčio konkurencingumo principų. Kartu su kitų šalių žemdirbiais, apsirengę vienodais marškinėliais ir iškėlę plakatus, Šumano aikštėje protestavo ir tauragiškiai.
Žemdirbiai akcentavo, jog neketina taikstytis su tokia nelygybe ir atkakliai sieks, kad būtų laikomasi duotų pažadų. Tačiau būsimus ES vadovų sprendimus lemia ne tik protestuotojų, bet ir Baltijos šalių vadovų solidarumas ir išreikšta pozicija ES derybose dėl ateinančio septynerių metų laikotarpio, bendrosios žemės ūkio politikos ir biudžeto paskirstymo po 2020 metų.
Žemės ūkio taryba nurodo, kad nuo 2013 metų Baltijos šalių ūkininkai gauna ne daugiau kaip 54–60 proc. Europos vidurkio tiesioginių išmokų. Baltijos šalių ūkininkai taip pat yra susirūpinę, kad augančios ES ekologinio susitarimo ir klimato neutralumo tikslo ambicijos nėra suderintos su tinkamu BŽŪP finansavimu. Nurodoma, kad nors Baltijos šalių ūkininkai gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES, jų gamybos išlaidos yra didesnės nei ES vidurkis – atitinkamai 129 proc. Estijoje, 112 proc. – Lietuvoje ir 113 proc. Latvijoje.
Briuselyje neeiliniame Europos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime dalyvavęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat skyrė laiko protestavusiems žemdirbiams. Jis patikino, kad vienas iš jo prioritetų derybose bus žemės ūkis. Nors šįkart rezultatų pasiekti nepavyko, prezidentas ragino nepasiduoti pesimizmui – situacija dar gali pasikeisti.
– Didelio džiugesio nėra, keturios šalys – Nyderlandai, Danija, Švedija ir Austrija – nenori pasiduoti, nes trūksta tų milijardų. O mus palaiko latviai, belgai, estai, – pasakojo R. Rimkienė. – Protesto dalyviai tiki, kad į jų reikalavimus bus atsižvelgta. Pasak jos, ir G. Nausėda pasakė, jog Lietuvos ūkininkai privalo turėti lygias konkurencines sąlygas Europos Sąjungoje, ES vidaus rinkoje tiesioginių išmokų lygis kai kuriose valstybėse narėse negali skirtis tris kartus, todėl jis derėsis dėl tiesioginių išmokų ūkininkams suvienodinimo.
