Projekto „Kino teatrų ir kino rodymo vietų skaitmeninimas“ duomenimis, Lietuvoje 40 proc. gyventojų neturi galimybės savo savivaldybėje žiūrėti kino, rodomo profesionalia skaitmenine įranga. Statistikoje skelbiama, kad iš viso veikia 29 kino teatrai, įsikūrę didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tauragė yra nutolusi nuo pagrindinių šiuolaikinę įrangą turinčių kino salių vidutiniškai per 100 kilometrų. Tačiau situacija gali pasikeisti, kaip informavo Tauragės kultūros centro vadovas Virginijus Bartušis, profesionali kino teatro įranga mūsų miestą galbūt pasieks dar šiais metais.
Kinas populiarėja
Viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“ yra atlikusi analizę, kurioje nurodoma Lietuvoje didelė atskirtis tarp didžiųjų miestų ir regionų gyvenimo kokybės, kurį iš dalies lemia kultūros paslaugų prieinamumo skirtumai. Kultūrinių renginių trūkumas regionuose mažina jų, kaip gyvenamosios, laisvalaikio ir turizmo erdvės, patrauklumą, o tai tampa vienu iš kriterijų, kodėl žmonės migruoja į didžiuosius šalies centrus ar svetur.
Parengta Lietuvos esamos situacijos analizė atskleidė, kad strateginiu valstybės lygmeniu yra numatytos priemonės, kuriomis turėtų būti užtikrintas kino kultūros prieinamumas regionuose. Bendras kino žiūrovų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais ženkliai išaugo: nuo 3326,2 tūkst. 2013 m. iki – 4150,5 tūkst. 2017 m.
Tyrimo metu nustatyta, kad kinas bent retkarčiais rodomas 59 iš 60 savivaldybių, tačiau tik 17-oje iš jų (28 proc. Lietuvos savivaldybių) yra nuolat veikiantys kino teatrai ar skaitmeniniai kino ekranai. Šiuo metu šalyje yra 39 filmų rodymo vietos, iš jų 29 kino teatrai, 79 kino salės, 54 salės pritaikytos skaitmeniniam rodymui, iš jų 25 – turintys galimybę rodyti 3 D projekciją.
72 proc. savivaldybių neturi galimybės žiūrėti kino, rodomo pasitelkiant profesionalią skaitmeninę įrangą, taigi šios galimybės neturi net 40 proc. Lietuvos gyventojų. Iš 44 savivaldybių, kurios neturi tinkamos įrangos, preliminariai 32 norėtų dalyvauti kino skaitmeninimo projekte, t. y. įsigyti profesionalią skaitmeninę įrangą. Vieną jų – Tauragė, kuri iki metų pabaigos tikisi pasistatyti kino teatro įrangą.
– Šitas projektas ne toks ir naujas, pirmasis etapas pradėtas įgyvendinti prieš trejus metus. Žinau, kad juo pasinaudojo Utena ir Anyksčiai, – „Tauragės žinioms“ teigė Kultūros centro vadovas Virginijus Bartušis.
Poreikis Tauragėje
Kad kino filmai Tauragėje lankomi, liudija pats V. Bartušis. Pernai Kultūros rūmai pristatė 27 filmus, šiemet jie rodomi kiekvieną pirmadienį. Kovo 4 dieną bus rodomas režisieriaus Donato Ulvydo „Ir visi jų vyrai“, prieš tai buvo galima išvysti juostas „Tarp pilkų debesų“, „Purpurinis rūkas“, „Pasmerkti. Kauno romanas“.
Kovo pabaigoje tauragiškiai galės mėgautis Kino pavasario repertuaru. Nemažo populiarumo sulaukia ir animacija vaikams, rodoma Kultūros rūmuose.
V. Bartušio teigimu, didžioji dalis bilietų į kiną būna parduoti. Tikėtina, kad lankytojų padaugėtų, jei jie būtų rodomi profesionalios įrangos pagalba ir DCP formatu, kuriuo dabar leidžiama daugelis filmų. Svarbu faktorius ir tas, kad kino teatro aplink Tauragę 100 km spinduliu nėra.
Projekto sąlygos
Kino skaitmeninimo projektas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų. Daugiausiai į jį pretenduoja miestų Kultūrų centrai. Tiesa, jie turi atitikti numatytus reikalavimus. Pasak V. Bartušio, prioritetas skiriamas tiems miestams, kurių gyventojai į kino teatrus yra priversti automobiliu vykti ilgiau nei 30 minučių. Privalo būti ir tam tikras sėdimų vietų skaičius, projektui reikės skirti po pusę etato operatoriui ir organizatoriui.
Ar Tauragė gaus lėšas šiam projektui, paaiškės vasaros viduryje. Sėkmės atveju, iki metų pabaigos būtų sumontuotas ekranas, garso sistema.
Pagal įsipareigojimą per ketvirtį būtų rengiami 65 kino seansai. O tai reikštų, kad per savaite tauragiškiai galėtų du vakarus mėgautis kino filmais. Numatyta, kad repertuarą sudarys 50 proc. Europoje pagamintų kino juostų, 12 seansų būtų skirta kino paveldui, 9 – edukacijai.
