Donatas SIMAITIS
Dabartinėje situacijoje rajono meras (Pranas Petrošius – red. past.) turėjo neribotą valdžią, prisidengdamas kolektyviniais tarybos narių sprendimais – žymiai daugiau nei tarybiniais laikais pirmasis komunistų partijos sekretorius. Atskiri reikalingi sprendimai buvo ruošiami siauruose rateliuose, vadinamose komunistų tarybose, arba grupuočių susirinkimuose – frakcijai šie buvo pateikiami kaip sprendimai, o į opozicijos priekaištus nebuvo kreipiamas dėmesys – taip kalba frakcijos nariai ir opozicija.
Galbūt nauji tiesioginiai mero rinkimai pakeis valdymo tvarką, juk į merus turėtų eiti pats teisingiausias, doriausias, nesiekiantis materialinės naudos, nepropaguojantis ir neproteguojantis savo draugų ir giminaičių.
Mero darbas – labai sudėtingas ir atsakingas ir nelabai dėkingas. Tikrojo mero darbas yra savotiška tarnystė, neatlyginama materialiniais išskaičiavimais. Tarnystė – tai atsidavimas, aukojimasis dėl kitų žmonių visuomenės gerovei. Savotiška tarnystė turėtų būti ir tarp tarybos narių.
Žvelgiant į praeinantį laikotarpį, kiekvienas vertina skirtingai – vieni žavisi, kiti sarkastiškai šypsosi, treti galvoja, kad atėjo genijai visiems laikams.
Nemažą įtaką meras ir taryba turi rajono gyventojams – tai paslaugų kainos, verslo vystymasis, bendras psichologinis klimatas, santykiai su aukštesniąja valdžia.
Vienas iš aktualių ir nebaigtų kadencijos klausimų yra kanceliarinių lėšų naudojimas. Kiekvienas tarybos narys galėjo gauti 1000 litų kas mėnesį. Per ketverius metus tai sudaro apie 48 tūkst. litų vienam tarybos nariui. Rajone yra 25 tarybos nariai, penki tų lėšų neima. Susidaro apie milijoną litų. Skaitydami spaudą, žmonės yra šokiruoti – intelektualai negali paaiškinti, kaip tie pinigai buvo panaudoti, net rajono valdininkai naudojasi tomis lėšomis, nors turi tarnybinius automobilius.
Teko būti net 17 metų tarybos nariu (nuo 1990 iki 2007 metų), bet nebuvo tokios praktikos, įstatymų ar minčių tuo naudotis. Buhalterija paskutiniais metais būnant tarybos nariu pervesdavo po kelis litus, bet tai buvo tik daugiau vargo deklaruojant pajamas.
Vieni aiškino, kad tai gėlėms, išvykoms į Vilnių, kiti – kad padangoms ir kurui, bet, paprastai kalbant, tai šlapių makaronų kabinimas ant ausų.
Norėčiau, kad partijų vadai, kurie ėmė pinigus pateiktų ataskaitas – tai žmonių pinigai. Kur ir kaip jie buvo panaudoti?
Tarybos nariai pasimokė iš mūsų gerbiamų seimo narių elgesio, kurie tampa vertybėmis, nuomojasi brangias mašinas, važinėja po visą Lietuvą ir abstrakčiai atsiskaitinėja už išlaidas.
Gal obelis nuo obels netoli nukrenta...
Visuomenė laukia šiokių tokių paaiškinimų, juk artėja 2015 metų kovo 1 diena – rinkimų diena.
Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autoriaus.