„Nekask duobės kitam, nes pats įkrisi“, – sako lietuvių liaudies patarlė. Tačiau bent jau teisėkūroje galvojama, kad tokios liūdnos lemties vis dėlto galima išvengti. Kad gyvenimą gadinantys įstatymai, nutarimai bus taikomi kažkam kitam, ne tau. Kad įvedamus didesnius mokesčius mokės tik „buržujai“, o griežtesni reikalavimai palies tik nedorėlius. Todėl pritariamai linkčiojama, kai valdžia užsimoja „pažaboti“ bankus, kai nori įvesti progresinius mokesčius turtingiesiems arba atstatyti socialinį teisingumą nekilnojamojo turto mokesčiu. Su tokiu pritarimu labai lengva priimti sprendimus, kurie niekaip nebūtų įmanomi, jei būtų atskleisti tikrieji ir ilgalaikiai jų siekiai.
Žaibišku greičiu buvo pakeista nuostolių kilnojimo tvarka, suprantama, apribotas nuostolių perkėlimas. Dar rudenį „nutekėjo“ informacija apie tai, kad bankų mokestinio patikrinimo rezultatais domisi finansų ministro patarėja. Tokie dideli du bankai, skandinavų, o, matote, sumokėjo vos 3000 litų pelno mokesčio. Ne vienas galvojo – ką gi čia dangsto patarėja, ir apipynė įvykį sąmokslo teorijom. O sąmokslo teorija, jei ir yra, tai tokia – sukurti neigiamą nuomonę apie mokesčių nemokančius bankus ir apriboti nuostolių kilnojimą visiems. Kas ir buvo padaryta. O ir be sąmokslo teorijų, net jei iš tikro sprendimas „dėl bankų“, pritariamas linksėjimas ilgainiui atsirūgs apie 84 tūkstančiams įmonių. Būtent tiek įmonių pernai deklaravo nuostolius, kuriuos uždirbusios pelno galėtų perkelti. Tai yra beveik kas antra Lietuvos įmonė.
Kitas pavyzdys – dabar Seime svarstomas pasiūlymas apmokestinti nekilnojamąjį turtą, kai jo riba viršija 750 tūkstančių. Įvedė – nuo milijono. Žmonės trynė rankas – ne man tai, ne man. Planavo į biudžetą surinkti 17 milijonų. Tesurinko 3. Kitais metais planuoja 5, turiu pagrindo spėti, kad prikišti nagai prie mokestinių verčių. Nėra kito tokio mokesčio, iš kurio tiek mažai tesurinktų. Kas kaltas – ogi lengvata! Mieli Lietuvos gyventojai, žinokite, kad jei nemokate nekilnojamojo turto mokesčio, naudojatės įstatymo nustatyta lengvata. Lengvata yra tai, ką labai lengva panaikinti. Būtent dabar Seime svarstomi pasiūlymai, kurie šią „lengvatą“ siaurina. Prie iškastos duobės artėja vis daugiau butų, sodų, garažų savininkų.
Lygiai ta pati istorija apie progresinius mokesčius. Ar reikia progresinių mokesčių? Taip, atsako 86 procentai respondentų. Ar nortumėte jūs mokėti progresinius mokesčius? Ne, atsako tie patys 86 procentai. Kai politikai stumia progresinių mokesčių idėją, jie sako, jie – ne jums, jie – tik turtingiesiems. Kaskime duobę kartu. Palaikykite mus, duobkasius! Ir palaiko, kas iš nežinojimo, o kas ir iš pavydo. Dėl infliacijos, mūsų gyvenimo palydovės, ilgainiui dauguma lips ant didesnio mokesčio kartelės, net jei į tai nebesikiš politikai.
Sąrašą galima tęsti. Nugriuvo prekybos centro stogas? Griežtinkime statinių saugą, taikykime draudimą. Tik galios jis visiems. Pakelti minimalią algą? O taip, tegul JIE moka! Bet jei darbdavys negalės tokios mokėti, ir pats eisi įsigyti verslo liudijimo – jį rasi didesnį būtent todėl, kad jo dydis nuo MMA priklauso.
O šiaip ne lietuvių liaudis yra patarlės autorė. „Kas kitam duobę kasa, pats į ją įpuls, kas spendžia spąstus, pats bus jais pagautas“, – sakoma Senajame Testamente. Ir pridedama – „Kas daro pikta, pats nuo to nukentės, ir nežinos, iš kur jam tai ateina“.
