Kiek popierinių laiškų šiandien gaunate? Ar būtų galima juos suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų? Ar dar rašote laiškus ranka patys? Šiandien, kai tradicinį laišką yra pakeitęs patogus ir greitas elektroninis laiškas, mūsų namų pašto dėžutės lieka tuščios. Tačiau tikrai ne užkietėjusių filatelistų. Tiems, kam filatelisto sąvoka – nežinoma, rekomenduojame įsiminti, nes ją šiame straipsnyje minėsime dar ne kartą. Filatelistas – pašto ženklų, vokų, anspaudų kolekcionierius ir žinovas.
Surengta paroda
Vasario 7 d. Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko jaukus Tauragės filatelistų susibūrimas ir parodos „Atsisveikinimas su lito nominalo pašto ženklais“ pristatymas. Tauragės pašto ženklų kolekcionieriai: Tomas Šerpytis, Viktoras Jokubaitis, Eugenijus Margis, Algimantas Bernotas ir Antanas Merkelis dalinosi savo žiniomis apie šį unikalų hobį. Daugelis pasakojo pašto ženklų rinkimu susidomėję dar vaikystėje, nors Eugenijus Margis juokavo, kad kolekcionieriumi tapo ne savo noru. Tiesiog jo tėtis buvo pašto ženklų kolekcininkas ir savo sukauptą turtą paliko jam. Matant tėčio aistrą šiam užsiėmimui, būtų tiesiog nuodėmė to neišsaugoti ir kažkam atiduoti ar parduoti.
Paroda buvo surengta jau istorija tapusiems pašto ženklams, ant kurių pažymėta lietuviško lito valiuta, paminėti ir su jais atsisveikinti. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir įsipareigojus pakeisti lietuvišką litą į eurą, o nuo 2015 m. sausio mėnesio, tam tapus realybe, turėjo pasikeisti ir pašto ženklas. Tauragės filatelistai teigė, jog dinamiška Lietuvos istorija atsispindėjo ir pašto ženkluose. Labai dažnai kolekcininkas vien iš pašto ženklų ir jų kitimo gali papasakoti visą šalies istoriją. Nors Lietuva turėjo atsisveikinti su lito nominalu pažymėtais ženklais, tačiau filatelistas Tomas Šerpytis pasakojo, kad pašto ženklų išpildymo formoje, vaizdiniuose ir temose pastaruoju metu, ypatingai Europoje, jaučiamos tautiškumo ir patriotizmo nuotaikos. Labai daug pašto ženklų yra išleidžiama valstybinių švenčių, paminėjimų, svarbių įvykių ar renginių temomis, taip pat su žinomais žmonėmis ar pastatais.
Tarsi istorijos metraštis
Tauragės filatelistai pasakojo, kad domėjimasis pašto ženklais labai dažnai atskleidžia ne vieną įdomią istoriją. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad Lietuvai esant Sovietų Sąjungos sudėtyje, kai vyravo griežta kontrolė ir bendravimas su užsienio valstybėmis praktiškai buvo neįmanomas, būtent filatelisto statusas buvo viena iš lengvatų, kai buvo leidžiama bendrauti, susirašinėti ir keistis pašto ženklais su už Sovietinio bloko esančiomis valstybėmis. Tiesa, vėliau tai buvo uždrausta, kai vienas lietuvis ant pašto ženklų pradėjo žymėti lietuviškus inicialus. Taip pat Sovietų okupacijos metais, ypatingai Telšių, Raseinių, Zarasų miestai inicijavo pašto ženklų su užrašu „LAISVA LIETUVA“ spausdinimą, kas tapo savotišku judėjimu, nors jis labai greitai buvo susektas ir numalšintas. O daugelis filatelistų, okupacijos metais, dėl savo aistros net galėjo būti paimti ir išvežti į lagerius. Taip pat visi entuziastai atsimena neseną istoriją, kaip buvo išleista pašto ženklų serija pirmajai lietuviškai knygai paminėti. Dar prieš jų pasirodymą prekyboje, išvakarėse kolekcionierius Tomas Šerpytis pasakojo juos matęs ir čiupinėjęs, tačiau tąkart neturėjęs pinigų nusipirkti. Atėjus kitą dieną į paštą paaiškėjo, kad šis leidimas buvo atšauktas ir nutrauktas, nes ant pašto ženklo rasta gramatinė klaida. Nors užsienyje tarp filatelistų jie jau buvo spėję paplisti. Įdomu ir tai, kad pašto ženklų lietuviška tematika galima atrasti ir tokiose valstybėse kaip Baltarusija, Izraelis, Čilė ar Pietų Afrika.
Kolekcininkų būrys gausus
Bibliotekoje susirinkę Tauragės krašto pašto ženklų kolekcionieriai kalbėjo: „neapsigaukite, tai, jog šiandien čia mūsų yra tik šeši dar tikrai nereiškia, kad šis hobis yra retas, nustebtumėte sužinoję, kiek daug Lietuvoje yra filatelistų ar įvairių sendaikčių kolekcininkų, jau nekalbant apie kitas Europos valstybes, ypatingai Vokietiją.“
Dažniausiai pašto ženklų kolekcija papildoma mainantis, dalyvaujant aukcionuose, o kas turi pinigų, žinoma, gali ir pirkti. Vieno pašto ženklo vertė gali pasiekti net 200 eurų ar didesnę sumą, kuo mažesnis tiražas – tuo brangesnis pašto ženklas. Pasitaiko ir padirbtų egzempliorių, todėl reikia turėti išlavintą akį ir protą. Svarbu atminti, kad išleistas naujas pašto ženklas neturi vertės, tačiau po keliasdešimt metų ar šimtmečio, tampa istorija ir jo vertė išauga. Visi susirinkę pasakotojai, paklausti, kiek pašto ženklų turi savo kolekcijoje, nusišypso, juokaudami, kad pradėjo, tačiau vis dar nebaigė skaičiuoti, mat kantrybės neužtenka.
Parodą „Atsisveikinimas su lito nominalo pašto ženklais“ Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje galite aplankyti ir Jūs, galbūt pašto ženklų kolekcija įkvėps ir Jus tapti šio išskirtinio pomėgio atstovais ir prisijungti prie Tauragės filatelistų rato.