Karina SĖRIKOVA
Įdegęs ir laimingas – tokį šiandien Tauragės gatvėse galime sutikti fotomenininką Gediminą Tamulyną, mat jis grįžo iš pasaulio centru vadinamo Dubajaus. Į šį didingą miestą lėktuvas tauragiškį nuskraidino neatsitiktinai. Pamatyti pasaulio, pailsėti, o svarbiausia – apsidairyti besiplečiančioje Artimųjų Rytų rinkoje jį paskatino sesuo Jolita, gyvenanti ir dirbanti šiame megapolyje.
Kam neteko susipažinti su JAE
Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) sudaro septynios valstybės, vadinamos Emyratais. Emyratus valdo septyni absoliučią valdžią turintys šeichai, taip pat egzistuoja vienas visų Emyratų šeichas. JAE priskiriami vienoms turtingiausių pasaulio šalių pagal bendrą vidaus produktą vienam gyventojui.
Dubajus – didžiausias šalies miestas. Jis dažnai asocijuojamas su pavadinimais „prekiautojų miestas“, „aukso miestas“, „Artimųjų Rytų prekybos sostinė“. Tai svarbus uostas ir verslo centras. Dubajuje išgaunama nafta, paplitę tradiciniai amatai: žvejyba, kupranugarių veisimas, perlų rinkimas. Dubajus garsėja savo politiniu ir socialiniu stabilumu, aukštu gyvenimo lygiu, kuris šioje valstybėje suteikiamas ir kitų šalių piliečiams. Geriausi prekybos centrai, grasiausios sporto ir pramogų vietos, viešbučiai, naktiniai klubai, restoranai, pasaulinio garso statybų projektai – viskas vystoma Dubajuje.
Esi gabus – tapsi turtingas
Būtent apie tai: apie aukštą gyvenimo kokybę, saugumą, intensyvų gyvenimą 24 valandas per parą „Tauragės žinioms“ pasakojo ką tik iš šio didmiesčio grįžęs fotografas G. Tamulynas.
– Dubajus – miestas, pastatytas dykumoje. Ten viskas žėri ir tviska. Šiuo metu miestas kuriasi. Ne architektūrine prasme, o intelektualine. Dubajui reikia kūrybingų žmonių. Ten nėra minimalaus ir maksimalaus atlyginimų. Visi gauna tiek, kiek nusipelnė, – pagal gabumus. Jei pasižymi ypatingais gabumais, gali tapti labai turtingas, – pasakojo fotomenininkas.
Prieš iškeliaudamas į Dubajų Gediminas studijavo literatūrą apie Jungtinius Arabų Emyratus, tačiau tai, ką jis pamatė, pribloškė. Jį ištiko kultūrinis šokas – įsitikinęs pašnekovas.
– Dubajuje gyvenau keletą mėnesių. Ten viskas kitaip! Po viešnagės šiame mieste skridau į Vokietiją. Nepatikėsit, bet pasijutau kaip namuose, – juokavo G. Tamulynas.
Stereotipai sugriauti
Pasak Gedimino, pasisvečiavęs Artimuosiuose Rytuose, jis savo akimis įsitikino, kad dauguma stereotipų apie šių kraštų gyventojus – tik mitai. Pavyzdžiui, klaidingai mąsto tas, kuris mano, kad emyro žmona – vergė. Taip, arabės viešumoje pasirodo apsigobusios hidžabu, tačiau namuose jos dėvi kasdienius drabužius.
Tauragiškį sužavėjo arabų draugiškumas, paslaugumas, demokratiškumas, linkėjimas gero. Pavyzdžiui, apkalbos arabų kultūroje – nuodėmė. Emyrų arabų požiūris į europiečius – labai teigiamas. Deja, apie Lietuvą jie arba nieko nėra girdėję, arba labai mažai.
G. Tamulynas patvirtino, kad Emyrų arabai be galo religingi, tačiau išimčių pasitaiko ir ten.
– Masinė globalizacija neaplenkė ir Jungtinių Arabų Emyratų, jų gyventojai vakarėja, tampa labiau atsipalaidavę. Kaip ir vakariečiai, lankosi diskotekose, baruose, linksminasi iki paryčių, – pasakojo Gediminas.
Besąlygiškai gerbia šeimą ir šeichą
Fotomenininką sužavėjo emyrų bendrumo jausmas, įsitikinimas, kad su tėvais reikia gyventi iki jų mirties, o ne kuo greičiau sprukti iš jų namų.
– Ten yra kaimų, kurių gyventojai vienaip ar kitaip susiję giminystės ryšiais. Kaimas – apie 2000 gyventojų ir jie visi – artimesni ar tolimesni giminės. Jei ištinka bėda, nelaimėlį palaiko, jam padeda visa giminė. Be to, kiekvienas save gerbiantis emyras labai vertina savo šeimą. Man pasirodė, kad tie žmonės šilti ir artimi vienas kitam, panašiai kaip mūsų seneliai kaimuose, – palygino tauragiškis.
Šiltus jausmus emyrai jaučia savo šeichui. Šeichas traktuojamas kaip tėvas, o jis savo Emyrato gyventojus traktuoja kaip vaikus.
– Visi labai myli šeichą, jam jaučia didžiulę pagarbą. Labai nustebau, kai pastebėjau, kad daug žmonių šeicho nuotrauką naudoja kaip savo mobiliųjų telefonų ekrano užsklandą, – prisiminė fotografas.
Stebina didybė
– Visą laiką, kol svečiavausi Dubajuje, stebėjausi sveiku protu sunkiai suvokiama prabanga. Kiekvienas žingsnis Dubajuje stebina savo didybe: galybė dangoraižių, gigantiški prekybos centrai, viskas tviska auksu, išpuošta marmuru. Net daugiabučių laiptinės išklotos marmuru, o kiekviename jų yra viešas baseinas ir sporto salė. Gatvėse – neaprėpiami mašinų ir žmonių srautai. Pėsčias niekur nenueisi, mat šaligatvių mažai, o ir šie niekur neveda. Žmonės visur keliauja automobiliais. Eismas ten vienpusis. Nepaisant to, keliuose didžiulis chaosas. Ne ten pasuksi – žiūrėk ir pasiklydai, – emocionaliai dėstė Gediminas.
Tai, ko labiausiai pasiilgo saulėtame Dubajuje, buvo lietuviška gamta, ypač miškas. Vienintelė vieta šiame mieste-milžine, kur galima pasimėgauti gamtos užuovėja – paplūdimys ir dirbtinis parkas.