Kelionė į Belgijos sostinę Briuselį atrodo saugesnė nei įprastas skrydis. Vos už keleto eilių verslo klasės vietose lėktuve sėdi žinomi politikai Vytautas Landsbergis, Zigmantas Balčytis ir Laima Andrikienė. Peršasi mintis, kad tokiam oro laineriui tiesiog negali nieko blogo nutikti. Užmiršti lėktuvo gaudimą padeda greta ranką spustelėjęs susipažinti panoręs kolega Tomas. Vyrukui pasiteiravus, su kuo man asocijuojasi Briuselis, nedvejodamas atsakau – su šokoladu, Briuselio kopūstais, sisiojančiu berniuku, Europarlamentu ir ramiais belgais. Per milijoną gyventojų turintis miestas iš tikrųjų nustebino. Kostiumuoti, kaklaraiščiais apsiginklavę nuolatos zujantys vietos klerkai išties atrodo ramūs, mandagūs ir paslaugūs kaip niekur kitur. Be jų, šiame mieste – dar daugybė margo jaunimo, elegantiškų ponių, šimtai neįtikėtino jaukumo kavinių ir už kampo besislepiančių tikro šokolado parduotuvėlių.
Vakarietiškas tempas
Rytinis Briuselis ūžia. Pilnutėliai metro, nauji automobiliai ir šaligatviais riedantys dviračiai veža kostiumuotus vyrus ir moteris į jų darbo vietas. Sankryžoje automobilio signalas lengvai pypteli užsižiopsojusiam eismo dalyviui irkiek paneigdamas belgiško ramumo formuluotę perspėja – čia visi skuba. Briuselis spindi nuo naujų daugiaaukščių pastatų, kuriuose įsikūrusios galybė kompanijų. Vien Europos Sąjungos vykdančiojoje institucijoje – Europos Komisijoje dirba apie 24 tūkstančius darbuotojų. Kiekvieną rytą jie tarsi kirsdami sieną pereina akylų apsaugos darbuotojų patikrą. Perėjome ją ir mes, būrelis Lietuvos žurnalistų.
Jau visai netrukus paspausti ranką ir užduoti rūpimų klausimų galėjome europarlamentarui Leonidui Donskiui bei eurokomisarui Algirdui Šemetai. Iš pirmų lūpų išgirstos naujienos apie skolose skęstančią Graikiją, 2014–2020 metų ES politiką ir jos kontekste Lietuvą. Beje, mūsų šalis neturi oficialaus žurnalisto Briuselyje – per brangu.
Gyvena kaip belgai
Parlamentarų darbo dieną nutraukia pietūs. ES institucijoje dirbantiems tarnautojams tai šventas reikalas. Anot vieno pašnekovų, pietų valandą tiesiog privalu ištrūkti iš kabineto – kad darbo našumas būtų didesnis.
Briuselis mirga nuo restoranų, jaukių kavinaičių ir užeigų, kuriose pilstomas alus, gausos. Ankštose senamiesčio gatvelėse įsikūrusios azijiečių virtuvėlės, vos už kvartalo galima suvalgyti steiką ar pasmaguriauti jūros gėrybių. Vakare restoranų lauko staliukai tiesiog apgulti, nors lauke vos 10 laipsnių šilumos, specialios šildančios lempos kavinukių klientams sušalti neleidžia. Žmonės nesiskirsto iki vėlyvo vakaro, gurkšnoja vyną ir kalbasi.
Briuselio gatvėse vyrauja laisvė. Dominuoja prancūzų ir olandų kalbos. Tačiau be problemų pasiklausti kelio iki žymiojo sisiojančio berniuko skulptūrėlės gali anglų kalba. Pasak legendos, tai jis pranešė apie priešų apsiaustį (apsisiojęs sprogmenų dangtį) ir taip išgelbėjęs miestą. Beje, Briuselyje yra ir sisiojanti mergaitė, simbolizuojanti lyčių lygybę. O jei tikėsime vietinėmis nuorodomis, čia jau atsirado ir sisiojantis šuo.
Kiek kainuoja gyventi Briuselyje, nuspėti nesunku. Kainos aukštos, pasak žinomo žurnalisto Vykinto Pugačiausko, šiuo metu įsikūrusio Briuselyje, nuomos kainos šiame mieste nepanašios į lietuviškąsias. Vien už elektrą gyvenant nedideliame bute tenka pakloti 50 eurų.
Parduotuvėlėse kainos taip pat aukštos. Brangus ir garsusis belgiškas šokoladas, kurio įsigyti nedidelės vitrinos vilioja gatvėmis lekiančius praeivius.
Šokoladas, vafliai ir alus
Savo šokoladu belgai didžiuojasi ne be reikalo. Šimtai tūkstančių tonų jo pagaminama šioje šalyje. Belgijoje skaičiuojama per 2000 nedidelių, bet jaukių šokolado parduotuvėlių. Yra kur akis paganyti, kai kur net ir paragauti šio gardumyno, kurio gamybos paslapčių belgai išduoti nelinkę.
Ne ką mažesnis belgiškas atributas – alus. Šalyje veikia per 130 alaus bravorų, kuriuose pagaminama daugiau nei 500 rūšių alaus. Mėgsta jį ir vyrai, ir moterys. Tiesa, jei lyginsime su lietuviškomis alaus lentynomis, Belgijoje kur kas daugiau stipraus alaus. Tai susiję su XX amžiaus pradžioje šioje šalyje galiojusiu draudimu prekiauti stipriaisiais alkoholiniais gėrimais. Baruose, kurie dažnai įsitaisę pastatų kampuose, alus pilamas skirtingai nuo rūšies į tam tikros formos bokalus. Beje, alus kartais naudojamas net vaflių gamybai ir suteikia jiems pikantiško skonio.
Belgiški vafliai – greičiau ne kepiniai, o tikrų tikriausi meno šedevrai. Tarp suvenyrų ir šokolado krautuvėlių jų netrūksta visame mieste. Su braškėmis, bananais, plakta grietinėle, vaniliniu padažu ar ledais ir dar tikriausiai koks 1000 rūšių. Briuselis kvepia išties skaniai.
Jei apie maistą, tai dar šis tas – nuojauta neapgavo, kad Briuselio kopūstai šio regiono garbei pavadinti ne be reikalo. Laukiniai šių kopūstų protėviai buvo aptikti 1750 metais būtent Briuselio apylinkėse. 1821-aisiais belgai šią daržovę pradėjo auginti kaip kultūrinę ir dabar laiko šiuos kopūstus nacionaliniu augalu. Briuselio kopūstais Briuselio daržovių augintojų garbei juos pavadino ir moksliškai aprašė Karlas Linėjus, garsus XVIII a. švedų gamtininkas.
