Šių metų vasarą 27-erių tauragiškis Jonas nutarė praleisti išskirtinai kitaip – nuo pačios pirmos vasaros dienos vyras keliavo po šiaurės Europą. Šią kelionę jis vadina ne tik malonumu akims, tačiau ir dvasios penu.
Nutarė atsiriboti nuo civilizacijos
Prieš iškeliaudamas pasižvalgyti po pasaulį Jonas ilgai dirbo Vilniuje informacinių technologijų srityje. Tačiau, pasak jo, darbe jam trūko kūrybos, suprastėjo materialiniai įmonės reikalai.
– Keisčiausia buvo, kad jau kurį laiką svarsčiau išeiti iš darbo, tačiau nesiryžau, kol vieną dieną man tai pasiūlė. Pajutau laisvės jausmą, – „Tauragės žinioms“ sakė Jonas.
Tauragiškis pradėjo planuoti savo kelionę po Europą.
– Netikėtai perskaičiau straipsnį apie vieną vaikiną, kuris metė darbą ir iškeliavo pasidairyti po pasaulį. Užsidirbdavo žongliruodamas. O aš juk tai irgi moku. Straipsnis labai įkvėpė ir nutariau birželio 1-ąją pradėti savo kelionę, – prisimena Jonas.
Keliauti Jonas sugalvojo autostopu. Neėmė nei laikrodžio, nei mobiliojo telefono, net palapinės. Tokia buvo vaikino idėja – būti arčiau gamtos, mažiau susijusiam su civilizacija. Savo kelionę Jonas pradėjo Latvijos pajūriu. Gerą įspūdį jam paliko Saulkrasti teritorija – ten labai gražūs paplūdimiai. Aplankyta Estijos pakrantė ir Saremo sala. Neaplenktas ir Talinas, kuris Jonui pasirodė labai gražus – ten jis praleido keletą dienų, daugiausiai tam, kad pažintų miestą ir šiek tiek užsidirbtų žongliruodamas.
Miegojo po atviru dangumi
Didžioji vaikino kelionė prasidėjo, kai keltu jis persikėlė į Helsinkį. Kelyje Jonas sutiko suomius, kurie pakvietė vaikiną sudalyvauti viename didesnių Suomijos festivalių. Avantiūrų neatsisakantis vaikinas, žinoma, sutiko su siūlymu.
– Suomiai labai vartotojiški. Po festivalio jie paliko viską, kas jiems pasirodė nereikalinga. Susirinkau tiesiog krūvą maisto, pasiėmiau dviratį. Iki Švedijos sienos, maždaug 600 kilometrų, pajūriu važiavau dviračiu, – pasakojo Jonas.
Bekeliaudamas ir besižvalgydamas Jonas rinko skardines – taip darė gera gamtai, o už skardines dar gaudavo vieną kitą papildomą pinigėlį. Kelionėn daug pinigų vaikinas neįsidėjo, todėl skardinės ir žongliravimas buvo pagrindiniai uždarbio šaltiniai. Kartais maisto, pinigų, nakvynę ir dušą pasiūlydavo geri žmonės. Drabužius išsiskalbdavo, išsimaudydavo dažniausiai jūroje, upėse, prekybos centrų tualetuose. Sako, problemų dėl to nekildavo.
Kaip pasakojo Jonas, miegoti kelionės metu jam teko pačiose neįtikėčiausiose vietose.
– Miegodavau miške, esu miegojęs stadione, apleistuose namuose, sodybose, nameliuose, skirtuose šienui laikyti, apleistoje mašinoje, autobusų stotelėse, mokyklose, studentų namuose, oloje, net kapinėse. Žinokit, ten nesivaidena, – juokavo vaikinas.
Stokholmas, Švedijos sostinė, Jonui paliko didelį įspūdį, ypač senamiestis. Pamilęs šį miestą, jame tauragiškis praleido beveik savaitę.
Nepakartojamų įspūdžių parsivežė iš Norvegijos
Iš Švedijos Jonas iškeliavo į išsvajotąją Norvegiją, Oslą.
– Atvykęs į Oslą, maniau tuoj tuoj pamatysiu kalnus. Tačiau kaip vėliau sužinojau, kalnų valstybės sostinėje net su žiburiu nerasi. Nutariau kuo greičiau ištrūkti, bet pirma reikėjo užsidirbti, tačiau Osle buvo be galo daug gatvės artistų. Pagaliau šiek tiek užsidirbau ir iškeliavau, – prisiminimais dalijosi entuziastas.
Panašūs į Joną keliautojai kalbėjo apie Norvegijos kyšulį – Šiaurinę kepurę, nuo kurios geriausiai galima pamatyti vidurnakčio saulę – vasaros reiškinys Norvegijoje, kai saulė nenusileidžia žemiau horizonto. Prie Šiaurinės kepurės keliautojas sutiko nuostabių žmonių, kurie ten atvyko tuo pačiu tikslu – pamatyti vidurnakčio saulę.
– Pamatyti ją buvo puiku. Apie pirmą valandą nakties ji tiesiog sustojo ties horizonto linija, o vėliau pradėjo kilti. Tai buvo keista. Apimtas euforijos išsiunčiau iš ten keletą atvirlaiškių artimiesiems. Tada nuėjau ant kalno ir užmigau. Tai buvo šilčiausias miegas per visą kelionę, – įspūdžiais dalijosi jaunuolis.
Norvegijoje Jonas pamatė ir kitų nepaprastų dalykų – trigubą vaivorykštę, visai šalia besiformuojančius debesis, fantastiškus Norvegijos fiordus, ledynus.
Atgal Jonas keliavo tais pačiais keliais, kartais nukrypdamas, nes norėjo pamatyti kuo daugiau naujų miestelių. Vaikinas spėjo aplankyti Daniją, Vokietiją, Lenkiją, tačiau paskubomis, mat vaikino brolio žmona turėjo gimdyti.
Norėjo keliauti vienas
Jonas sąmoningai nusprendė keliauti vienas, mat ši kelionė buvo lyg dvasinis tobulėjimas.
– Iš tiesų suvokti save galima ir niekur nekeliaujant. Viską savyje jau turime, aš pats, manau, grįžau visiškai nepasikeitęs, tačiau tik išvykęs tai supranti. Padariau dvasinį ratą, bet privalėjau tai patirti. Yra žinios ir yra išmintis – tai du skirtingi dalykai. Keliavau vienas, kadangi norėjau išbandyti save, atsikratyti baimės jausmo, pajusti savo šeštąjį jausmą, kas iš tiesų pavyko, – tikino jaunuolis.
Šiuo metu Jonas planuoja užsidirbti ir vėliau iškeliauti dar į kitokį pasaulį – į neturtingas Afrikos šalis, o kaip bus, parodys laikas.
