Vis daugiau žmonių skundžiasi, kad gyvena nuo algos iki algos, nors ir uždirba daugiau nei minimumą. Kai kurie ketina labiau taupyti, kiti gi – ieškoti papildomų darbų. Ekonomistai komentuoja, kad kai kuriems gyventojams trūksta taupymo įgūdžių. Kad išaugusios išlaidos būtiniausioms reikmėms ir turimų įsipareigojimų našta gyventojams kelia nerimą, rodo ir gyventojų apklausa.
Sušelpia tėvai ir seneliai
Statistika rodo, kad prekių ir paslaugų kainos nuolat kyla. Kaip ir daugelis kitų, visuotinį brangimą pastebinti „Tauragės žinių“ skaitytoja Dalia skundžiasi vos sudurianti galą su galu.
– Gyvenu nuo algos iki algos. Uždirbu kiek daugiau nei 700 eurų ir mėnesiui jų vos pakanka. Vien mokesčiams atiduodu apie 200 eurų, – teigia mergina.
Pasak jos, kainos auga sparčiai, o jos alga nesikeičia.
– Kaip mokėjo centus, taip ir moka. Tik prieš karą ir infliaciją galėjau sau leisti pramogauti kaip orus žmogus, o dabar mėnesio pabaigoje tenka skaičiuoti centus. Klaikus jausmas, kai sąskaitoje matau 8 eurus. Mano santaupų juodai dienai jau seniai nebeliko. Dar gerai, kad tėvai ir seneliai kartais sušelpia, – skundėsi Dalia.
Pasak jos, kavinės, sporto klubai jai tapo nebeįkandami. Taupymo kelią ji sako matanti tik vieną – kiek įmanoma apriboti poreikius.
– Prieš pirkdama bet kokį daiktą dabar gerai pagalvosiu, ar galiu be jo gyventi. Jeigu galiu, vadinasi, jis nėra pirmo būtinumo, – kalbėjo moteris.
Pirkiniai – labiau apgalvoti
Kita skaitytoja Rasa pasakoja uždirbanti kur kas daugiau nei minimumą, tačiau susitaupyti nepavyksta.
– Mano atlyginimas siekia beveik 900 eurų. Vis dėlto dabar, kai viskas taip stipriai pabrango, stengiuosi taupyti. Anksčiau atėjusi į parduotuvę į krepšelį prekes dėdavau pernelyg nesvarstydama. Kartais prisipirkdavau produktų, kurių nespėdavau sunaudoti ir jų galiojimo terminas baigdavosi – tekdavo išmesti. Dabar stengiuosi tai daryti atsakingai, iš anksto apgalvoti, ką gaminsiu, – pasakoja ji.
Tiesa, Rasa pripažįsta taip besielgianti ne vien dėl taupymo, bet ir dėl sąmoningo gamtos saugojimo. Ji teigia imanti vis labiau suvokti, kad maisto švaistyti nevalia, juo labiau, kad kiekvienu produktu namo parsineši ir pakuotes – popierių ar plastiką.
Andrius gyvena vienas, uždirba nemažai, tačiau vis tiek kainų kilimas privertė pajusti, kad sutaupyti nebepavyksta.
– Galima sakyti gyvenu nuo algos iki algos. Žinoma, kartais nueinu papietauti, vakare susitinku su draugais, lankau sporto klubą. Dabar imu suprasti, kad tai prabanga... – teigia jis. – Manau, kad teks sumažinti poreikius, valgyti ir sportuoti namuose, arba ieškotis papildomo darbo.
Pataria taupyti po truputį
„Swedbank“ ekonomistė Justina Bagdanavičiūtė atkreipė dėmesį, kad žmonių elgesys su pinigais priklauso nuo turimų žinių, nuostatų bei įgūdžių.
„Kai kuriems nesiseka taupyti, nes turimos tam tikros nuostatos apie taupymą, atsineštos, pavyzdžiui, iš šeimos. Pavyzdžiui, jei taupysiu, nieko negalėsiu sau leisti, per mažai uždirbu, nelieka ką taupyti ir pan. Kiti žmonės žino, kad taupumas yra viena iš finansiškai raštingo žmogaus savybių, jie supranta taupymo naudą, tačiau jiems trūksta žinių, kaip tą daryti. Svarbu prie teorinių žinių pridėti ir praktinius įgūdžius. Pirmą mėnesį tikrai gali būti sudėtinga susitaupyti kokią nors dalį pinigų, nes tiesiog nėra susiformavęs toks įgūdis. Norint suformuoti įgūdį svarbu tą daryti po truputį – neužsibrėžti nerealistiškų tikslų (susitaupyti 40 proc. atlyginimo), nesiimti drastiškų veiksmų (atsisakyti visų nebūtinųjų prekių/paslaugų), nes tai atneš tik nusivylimą. Verčiau pradėti po truputį, pirmiausia suprantant, kiek, kam ir kur per mėnesį išleidžiami pinigai: vesti savo biudžetą, išskirti būtinąsias ir nebūtinąsias prekes/paslaugas. Įsivertinti, ar tikrai gyvenama pagal kišenę, gal yra pigesnių alternatyvų, pasitelkti išmanius įrankius, kurie padėtų taupyti net nejaučiant didelio skirtumo (e. taupyklė, kuomet suapvalinama apsipirkimo suma pervedama į taupymo sąskaitą), išsikelti realistiškus taupymo tikslus (kelių mėnesių finansinė pagalvė per kelis metus, o ne per du/tris mėnesius), pradžioje bandyti susitaupyti bent kelis procentus nuo atlyginimo ir po truputį tą procentą didinti ir palaipsniui pereiti prie rekomenduojamų 10–20 proc. nuo gaunamų pajamų atsidėti taupymui,“ – vardijo J. Bagdanavičiūtė.
Gyventojai neturi pajamų rezervo
Lietuvos banko apklausa rodo, kad gyventojams nerimą kelia išaugusios išlaidos būtiniausioms reikmėms ir turimų įsipareigojimų našta. Kas antras namų ūkis nurodo galimą finansinės padėties pablogėjimą kaip priežastį taupyti – dauguma namų ūkių vis dar nėra sukaupę rekomenduojamo 3–6 mėn. pajamų rezervo, rodo apklausa. „Gyventojų finansiniai lūkesčiai pastebimai atvėso – siekis apsidrausti nenumatytų išlaidų atveju bei nerimas dėl toliau galinčių kilti maisto produktų kainų ir komunalinių mokesčių gali paskatinti mažinti nebūtinąsias išlaidas bei vartojimą ir daugiau taupyti“, – sako Arnoldas Bytautas, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistas.
Vis dėlto energijos ir kitų būtinųjų pragyvenimo išlaidų šuolis ir brangęs skolinimasis turėjo itin reikšmingą įtaką namų ūkių turimų įsipareigojimų vertinimui. Šeši iš dešimties – daugiausia per visą apklausos vykdymo laikotarpį – teigia, kad turimi finansiniai įsipareigojimai yra našta. Palyginti su ankstesniais metais, finansinius įsipareigojimus vertinančių kaip naštą dalis padidėjo pustrečio karto. Atsargiai vertinamos ir ateities perspektyvos. Numatomas tolesnis paskolų brangimas bei lūkesčiai dėl augančios komunalinių mokesčių naštos artimiausią žiemą lėmė, kad beveik pusė respondentų ir ateinančiais 12 mėn. turimus įsipareigojimus įvardija kaip naštą. Vis dėlto dauguma turinčiųjų finansinių įsipareigojimų vykdo juos laiku. Dalis namų ūkių, kurie per paskutinius 12 mėn. turėjo sunkumų vykdant paskolų įsipareigojimus, per metus netgi sumažėjo 2 proc. punktais ir sudarė 11 proc. Daugiau nei pusė namų ūkių (56 proc.) teigia nors šiek tiek susitaupantys – ši dalis pastaruosius trejus metus vis dar yra panaši. Tačiau rekomenduojamą 3–6 mėn. pajamų santaupų rezervą turi sukaupę tik ketvirtadalis apklaustųjų, t. y. trys iš keturių apklaustųjų iš turimų santaupų negalėtų išgyventi ilgiau nei 3 mėn. Namų ūkiams svarbiausia taupymo priežastis tebebuvo nenumatytos išlaidos ateityje (62 proc.). Galimą finansinės būklės pablogėjimą ateityje kaip priežastį taupyti, įvardija 45 proc. namų ūkių, taip pat svarbios taupymo priežastys buvo siekis įsigyti smulkius pirkinius (40 proc.) ir ilgalaikiai taupymo tikslai (39 proc.).
Tyrimas: 9 iš 10 gyventojų ketina atidžiau planuoti finansus
Siekdami suvaldyti finansinius iššūkius ir didinti savo finansinio saugumą, 85 proc. šalies gyventojų sako šiais metais ketinantys skirti daugiau dėmesio savo finansų planavimui. Tokius duomenis atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.
„Infliacijos šokas, pabrangę energetiniai ištekliai ir išorinis neapibrėžtumas gyventojus skatina peržiūrėti savo pajamų ir išlaidų balansą bei išlaikyti ar didinti sukauptą finansinį rezervą. Akivaizdu, kad absoliučiai daugumai šalies gyventojų jų finansinė situacija bei pinigų valdymo įpročiai šiuo metu kelia didesnį ar mažesnį nerimą. Tiesa, situacija šalies darbo rinkoje išlieka stabili, prognozuojama, kad darbo užmokestis toliau augs, ir tai iš dalies patvirtina septintadalis respondentų, kurie teigia nematantys poreikio skirti daugiau dėmesio savo finansams“, – komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Remiantis tyrimo rezultatais, didžioji dalis (59 proc.) respondentų daugiau dėmesio savo finansams ketina skirti norėdami užsitikrinti didesnį finansinį saugumą. Kiek mažiau (39 proc.) teigia, kad kruopščiau planuoti finansus juos paskatina noras gyventi geriau.
Kaip pastebi J. Cvilikienė, motyvai, skatinantys gyventojus atidžiau planuoti savo finansus, dažniau yra pozityvūs – tai noras siekti didesnės finansinės gerovės bei tvaresnės finansinės elgsenos. Susiduriančių su finansiniais sunkumais ir skolomis ir dėl to ketinančių keisti savo finansinę elgseną, gyventojų skaičius, apklausos duomenimis, yra mažesnis.
„Kiek daugiau nei trečdalis – 35 proc. – respondentų sako jaučiantys per mažą savo finansų kontrolę, todėl ketina skirti daugiau dėmesio savo finansams kontroliuoti. Čia verta pastebėti, kad kontrolės jausmo trūkumas mus neretai priverčia patirti daugiau streso dėl augančių kainų ar galimo ekonomikos nuosmukio, o būdas susigrąžinti kontrolę ir ramybę yra biudžeto planavimas ir tikslus žinojimas, kam ir kiek išleidžiame“, – sako J. Cvilikienė.
Tyrimo duomenimis, tarp pozityvių paskatų kruopščiau planuoti savo finansus – ir noras įgyvendinti savo tikslus, taip teigia 34 proc. apklausos dalyvių. Tuo metu 23 proc. respondentų peržiūrėti savo finansus ir juos atidžiau planuoti paskatino tai, kad turimų pajamų nepakanka visiems poreikiams patenkinti, 18 proc. – noras atsikratyti skolų ar paskolų.
„Belieka tikėtis, kad gyventojų nusiteikimas skirti daugiau dėmesio savo finansų planavimui virs naujais įpročiais. Tai kritiškai svarbus įgūdis, kuris esant sudėtingesnei ekonominei situacijai padeda atremti finansinius iššūkius. O valstybės bei asmeninio ekonominio pakilimo laikotarpiu sumanus finansų planavimas padeda užsitikrinti finansinį saugumą bei efektyviai siekti užsibrėžtų tikslų“, – sako J. Cvilikienė.
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą 2023 m. sausio 19–28 dienomis „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta 1015 respondentų. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
