Autoriaus nuotrauka
Daugiau nei 1,6 mln. eurų – tokį finansavimą skyrė Europos Sąjungos (ES) fondai Tauragės mieste ir rajone atliekamiems darbams, kurių metu tiesiami ir rekonstruojami nuotekų tinklai, prie jų prijungiami nauji namų ūkiai. Šį projektą, pradėtą dar 2015 metų pradžioje, ketinama įgyvendinti iki šių metų rugpjūčio. Tačiau projektų, kuriais tvarkomi nuotekų tinklai, yra ir daugiau. UAB „Tauragės vandenys“ technikos direktorius „Tauragės žinioms“ atskleidė, kiek Tauragės būstų dar ketinama prijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų.
Susiduria su sunkumais
95,46 procento – tiek šiuo metu yra prijungta būstų prie centralizuotų nuotekų tinklų Tauragės aglomeracijoje, kuri apima ne tik Tauragės miestą, bet ir Butkelių, Dacijonų, Grineidžių, Norkaičių, Papušynės, Taurų ir Tauragės dvaro kaimus. ES direktyva numato, kad gyvenvietėse ir miestuose, kuriuose gyvena per 2 tūkst. žmonių, daugiau nei 98 procentų nuotekų ateityje turės būti tvarkomos centralizuotai, tad vis daugiau namų Tauragėje ketinama prijungti prie bendro tinklo. Tiesa, šį tikslą pasiekti gali būti sudėtinga – ne visi gyventojai to nori.
„Iki Europos Sąjungos reikalavimo prijungti 98 procentus gyventojų dar reikia prijungti apie 305 būstus“, – skaičiavo „Tauragės vandenų“ technikos direktorius Jonas Gečas.
Jis prognozavo, kad šiuo metu vykdant „Tauragės vandenų“ projektus 140 būstų turėtų būti prijungta, kitus gyventojus teks kalbinti ir paraginti prisijungti.
„Belieka surasti ir prikalbinti norinčius tapti UAB „Tauragės vandenys“ abonentais 165 būstus. Tai labai daug ir sudėtinga tai pasiekti, nes gyventojai nesutinka, nenori, neturi lėšų, kiti būstai negyvenami“, – apgailestavo technikos direktorius.
Darbus kompensuoja
J. Gečas teigia, kad gyventojai, pageidaujantys prisijungti prie gyvenviečių ir Tauragės miesto centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, turėtų savo lėšomis įsirengti vandentiekio ir nuotekų tinklus nuo sklypo ribos iki būsto arba sklype esančių vietinių nuotekų tinklų ir įrenginių, tačiau tokių darbų kaina gali būti nemaža.
„Kaina svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo situacijos“, – aiškino J. Gečas ir pabrėžė, kad skaičiuojant kaštus atsižvelgiama į tinklų ilgį, vamzdžių įgilinimą, aplinkos atstatymą ir pan.
Dalis išlaidų yra kompensuojamos – skiriamos dotacijos.
„Jau treti metai Aplinkos ministerija kviečia teikti paraiškas tik nuotekų tinklų įrengimui privačių sklypų ribose Tauragės aglomeracijos ribose, finansuodama dalį tų darbų kainos. Tauragės rajono savivaldybė teikia tas paraiškas ir gauna finansavimą. Trūkstamą dalį lėšų prideda savivaldybė. Šiuo atveju gyventojams tinklų įrengimas sklypų ribose nekainuoja. Paraiškų teikimo metu visų gyventojų pageidavimai tinklų statybai buvo patenkinti“, – teigė J. Gečas.
Tausojama aplinka
Tie, kurie vis dar neprisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų, turi pasirūpinti tinkamu nuotekų pašalinimu. Tad namų savininkams tenka samdyti nuotekų surinkimo paslaugas teikiančias bendroves.
Skelbiama, kad komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo bei perdavimo naudoti ar šalinti viešąją paslaugą Tauragės miesto gyventojams bei juridiniams asmenims šiuo metu teikia dvi atliekų tvarkymo įmonės: UAB „Švarinta“ ir UAB „Dunokai“. Taip pat tokią paslaugą teikia ir privatūs asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimą.
Tauragiškiai kalba, kad nuotekų išvežimas gali kainuoti nuo 30 iki 100 eurų.
„Tvarkyti nuotekas centralizuotai – ne tik patogiau. Taip tausojama ir aplinka. Gyventojams nereiks nuolat rūpintis nuotekų išvežimu iš nuotekų kaupimo rezervuarų ir už tai brangiai mokėti, o namuose susidariusios nuotekos nekels grėsmės aplinkai, jei netyčia patektų į gruntą“, – tikino J. Gečas.
Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos skyriaus vyresnioji specialistė Urtė Šimonytė teigė, kad praėjusiais metais rugsėjį Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai su „Tauragės vandenų“ atstovais atliko 2 reidus, namų ar žemės valdos savininkų, kurie nėra prisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų. Dar vienas reidas buvo atliktas vasarį kartu su „Tauragės vandenų“ ir Tauragės miesto savivaldybės atstovais. 2019 m. Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai su Tauragės vandenų atstovais atliko vieną reidą, tikrindami neprisijungusius prie centralizuotų nuotekų tinklų asmenis. Apie pažeidimus nepranešama.
Vykdo 3 projektus
Tauragės rajono savivaldybės pateikiamuose dokumentuose skaičiuojama, kad nuotekų tinklų ilgis Tauragės mieste 2011 metais sudarė apie 140,8 km. Tinklų būklė, anot ekspertų, tuo metu buvo patenkinama, tačiau „Tauragės vandenų“ duomenimis, planuota renovuoti iki 40 proc. nuotekų tinklų.
Skelbta, kad didžiąją dalį Tauragės miesto nuotekų surinkimo tinklų yra reikalinga renovuoti, nes net 60 proc. nuotakyno amžius siekė 30–50 metų. Esą dėl vamzdžių įlūžimų, įtrūkimų, blogų sandūrų vamzdynai užsikimšdavo. Tad numatytas atnaujinti vandens tiekimo tinklus. J. Gečas teigė, kad užbaigus projektus bus galima džiaugtis rekonstruotais nuotekų tinklais, siekiančių 11,76 km ilgio, Eičių, Pilsūdų, Gaurės, Taurų, Tauragės dvaro kaimuose ir pačiame Tauragės mieste.
Be to, įgyvendinant projektus statoma 10,83 kilometro ilgio naujų nuotekų tinklų, taip pat jau rekonstruoti nuotekų valymo įrenginiai Eičių, Kunigiškių ir Pilsūdų kaimuose.
„Pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ mes vykdome tinklų plėtrą pagal 3 projektus – finansavimo sutartis. Du projektus fiziškai esame užbaigę, vieną įvykdę jau apie 25 procentus. Dar vienam projektui finansuoti esame pateikę paraišką“, – „Tauragės žinioms“ sakė J. Gečas.
