G. Sarafinas nepagailėjo kritikos švietimo ministerijos diegiamoms reformoms: joms yra visiškai nepasirengta
Įkelta:
2023-05-11
Nuotrauka
mokykla
Nuotraukos autorius:
Asociatyvi „Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Aprašymas

 

 

A
A

Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje išreiškė susirūpinimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nuo rugsėjo mėnesio diegiamomis reformomis. Anot jo, nėra tinkamai pasiruošta nei atnaujintų bendrojo ugdymo programų, nei tarpinių patikrinimų, nei įtraukiojo ugdymo pakeitimams. G. Sarafino teigimu, pasigendama veiksmų įgyvendinant matematikos ugdymo stiprinimo planą ir tiksliųjų bei gamtos mokslų populiarinimą.

„Reformoms yra visiškai nepasirengta ir tos reformos nedera tarpusavyje“, – žurnalistams teigė G. Sarafinas.

Jis pradėjo nuo atnaujintų mokymo programų reformos, kuri bus pradėta diegti nuo kitų metų rugsėjo nelyginėse klasėse. Anot žurnalo vyr. redaktoriaus, šeimos vis dar nežino, kas laukia jų vaikų, o mokytojai nerimauja dėl trūkstamų vadovėlių ir mokymo medžiagų.

„Pradėsiu nuo pirmos reformos, kuri yra pati svarbiausia ir greičiausiai mūsų laukianti, tai yra jau nuo šio rugsėjo pirmosios dienos, už trijų su puse mėnesio, dabartiniai pirmokai, trečiokai, penktokai, septintokai, devintokai ir vienuoliktokai pradės mokytis pagal atnaujintas mokymo programas. Šeimos iš principo dar nežino, kas jų laukia, bet mokytojai ir švietimo bendruomenė jau žino. Ir jie supranta, kad yra didelis nerimas ir didelis liūdesys, ir vaikų ateičiai gali būti stipriai pakenkta, nes apie vaikus, kas yra blogiausia, yra negalvojama“, – sakė G. Sarafinas.

„Bent lietuvių kalbos ir literatūros disciplinoje pasirengimas perėjimui prie atnaujintų programų yra praktiškai nulinis. Nėra nieko – jokio aiškumo, jokių vadovėlių, jokios medžiagos, jokių mokymų, jokių pavyzdžių. Net neaišku, kaip vyks egzaminai“, – lietuvių kalbos mokytoją iš Marijampolės Reginą Dilienę citavo jis.

Dešimtokai nežino, kas jų laukia tarpiniuose patikrinimuose

Pasak G. Sarafino, dar labiau nepasirengta tarpinių patikrinimų diegimui nuo kitų mokslo metų. Jis pažymėjo, kad dabartiniai dešimtokai nežino, iš ko ir kada jie rašys patikrinimus, kurie sudarys 40 procentų valstybinio brandos egzamino.

„Antroji reforma, kuriai dar labiau nepasirengta – vadinamieji tarpiniai patikrinimai 11-oje klasėje. Išvertus į žmonių kalbą, tai reiškia pusegzaminiai. Dabartiniai dešimtokai juos laikys po 8 mėnesių, o apie juos dar absoliučiai nieko nežinoma. Jūs norėtumėte būti dešimtokų vietoje? Ateini ir nežinai, kas tavęs laukia. O jie tai patirs. Ir nežino ne tik tie dešimtokai, bet nežino ir mokyklų vadovai, nežino mokytojai“, – teigė žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius.

„Kada konkrečiai vyks pusegzaminiai? Neaišku. Iš ko vyks pusegzaminiai? Visiškai nėra aišku, niekas iki šiandien nėra paskelbta. Iš ko mokiniams ruoštis ir mokytis? (...) Absoliučiai nieko nėra, tuštuma“, – akcentavo G. Sarafinas.

Nepasirengta ir įtraukiajam ugdymui

Jis taip pat pažėrė kritikos nepasirengimui suteikti galimybes mokiniams mokytis inžinerijos, filosofijos, ekonomikos ir užsienio kalbų. G. Sarafinas pridūrė, kad yra nepasirengta ir įtraukiajam ugdymui – nėra nei psichologų, nei specialiųjų pedagogų, kurių reikės mokiniams, turintiems specialiųjų poreikių.

„Dar viena reforma, kuriai taip pat nepasirengta – nuo rugsėjo pirmosios dienos gimnazistai teoriškai galėtų ar tai turėtų mokytis inžinerijos, filosofijos, ekonomikos, ir įvairių užsienio kalbų. Viskas čia yra teoriškai. Bet kadangi šiai reformai nepasirengta, tai daugybė mokyklų to savo mokiniams nesiūlys“, – sakė jis.

„Ketvirtoji reforma, kur mokyklų vadovų ir mokytojų vertinimu taip pat nepasirengta, tai yra įtraukusis ugdymas. Daugybė mokyklų ir šiandien neturi nei psichologų, nei specialiųjų pedagogų, nei pagalbos mokiniui specialistų, o jeigu turi, tai mažai, pavyzdžiui 500-tam – vieną. Ir su tuo mes įšokame į tikrai rimtą iššūkį suvaldyti įtraukųjį ugdymą visose mokyklose“, – paaiškino G. Sarafinas.

Švietimo ekspertas atkreipė dėmesį, kad apie matematikos ugdymo stiprinimą ministerija nustojo ir kalbėti. Pasak G. Sarafino, dabartiniams dvyliktokams nebuvo padėta pasiruošti matematikos valstybiniam brandos egzaminui.

„Penktoji reforma, apie kurią net Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nustojo šnekėti, tai yra matematikos ugdymo stiprinimas. Nuo skandalingųjų matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatų paskelbimo praėjo daugiau nei 10 mėnesių, bet, matyt, ir čia buvo palinkėta ramybės, stiprybės ir optimizmo, ir ilgų gyvenimo metų ir daug džiaugsmo, bet niekas nenuveikta“, – žurnalistams aiškino G. Sarafinas.

„Dabartiniai dvyliktokai, jeigu kokį pastiprinimą ir gavo, tai jie jį gavo tik iš savo mokyklų, tik iš atsidavusių savo mokytojų, kai kurie iš korepetitorių. Bet iš valstybės, nacionaliniu mastu negavo nieko“, – pabrėžė jis.

Nevykęs bandymas skatinti tiksliuosius ir gamtos mokslus

Fizikos, chemijos ir informacinių technologijų dalykų populiarinimas, anot G. Sarafino, patyrė regresą ir padėtį pablogino.

„Šeštoji reforma padėtį netgi pablogino. Kalbu fizikos, chemijos, informacinių technologijų mokymą Lietuvoje. (...) Sumažėjęs besimokančių fizikos, chemijos, IT nuo rugsėjo. Kitaip tariant, vyksta regresas“, – teigė jis.

„Jeigu 2019-ais metais chemijos mokėsi Lietuvoje ir egzaminą laikė 1800 gimnazistų iš 25 000, tai pernai 1090“, – pridūrė švietimo ekspertas.

Paskutinės G. Sarafino pastabos teko dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUUP) pakeitimams. Jis pabrėžė, kad 10 tūkst. dešimtokų neįveiktų 4 balų kartelės, kuri įsigalios nuo dar kitų mokslo metų.

„Septintoji reforma – legendinė dešimtokų patikrinimo sureikšminimo reforma. (...) Tai yra 10tokų testai, yra tikrinamos jų žinios, ir netolimoje ateityje taps lemtingi ir jų rezultatai. Nes yra užbrėžta riba, kad vaikai, jeigu jie nepasieks 4 balų, jie negalės eiti į 11 klasę. Tai yra klasikinis neparengtos reformos pavyzdys, puikiai iliustruojantis posakį „vieną galą stato, kitas galas griūna“, – akcentavo jis.

„Pernai visoje Lietuvoje dešimtokų patikrinimus laikė ir juose dalyvavo 25 043 dešimtokai. Lygiai 10 000 iš jų neįveikė 4 balų kartelės. Vadinasi, pagal naująją tvarką, jie negalėtų patekti į 11 klasę gimnazijose. Iš principo jie turi 3 alternatyvas – arba likti kartoti 10 klasės kurso, arba keliauti į profesines mokyklas, arba eiti dirbti nekvalifikuotų darbų. Tokia perspektyva šviestųsi 10 000 dabartinių vienuoliktokų“, – pabrėžė G. Sarafinas.

Ministerija: buvo diskutuota dėl PUPP minimalios išlaikymo ribos

Kaip Eltai perduotame komentare teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, dėl pasiekimų patikrinimo minimalios išlaikymo ribos buvo ilgai diskutuota švietimo bendruomenėje ir toks sprendimas buvo priimtas po ilgo derinimo proceso. Anot ministerijos, siekiama, kad į vidurinį ugdymą ateitų pasirengę mokytis mokiniai, kad neliktų didelių spragų, kurios trukdytų mokysi III ir IV gimnazijos klasėje.

„Neišlaikius PUPP pirmą kartą (nesurinkus 4 balų iš 10), bus suteikiama galimybė sustipinti žinias ir patikrinimus laikyti antrą kartą tais pačiais mokslo metais. Jei nepavyks ir antrą kartą, galima bus kartoti II G / 10 kl. kursą savo mokykloje ar kitoje pasirinktoje ugdymo įstaigoje“, – rašoma ŠMSM komentare.

„Mokytojai ir mokyklų vadovai pastebi, kad dabar dalis dešimtokų nededa pastangų geriau atlikti pasiekimų patikrinimo, nes jo rezultatas neturi jokios įtakos pereinant į kitą ugdymo pakopą, o kartelės įvedimas paskatintų į atsiskaitymą vertinti rimčiau“, – priduria ministerija.

Pasiekimų patikrinimo minimali išlaikymo riba įvedama 2025 metais, todėl, pažymi ministerija, dabartiniai aštuntos klasės mokiniai, žinodami, kokie bus jiems keliami reikalavimai, gali tinkamai pasirengti ne tik pasiekimų patikrinimams, bet ir padidinti mokymosi motyvaciją.

Ugdymo programos atnaujintos, bet ne naujos

Ministerijos teigimu, ugdymo programos buvo atnaujintos, bet ne parengtos visai naujos, todėl jose nėra radikalių permainų, dėl kurių mokytojams būtų sudėtinga atnaujinti savo veiklas. 2023 metais atnaujintas ugdymo turinys pradedamas diegti ne visose klasėse iš karto, pažymima komentare.

„Pasiruošti dirbti pagal atnaujintas ugdymo programas mokytojams teikiama įvairi pagalba: nuo programų įgyvendinimo rekomendacijų, savivaldybės lygmenyje sudarytų atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimo grupių veiklos, mokymų, iki individualių konsultacijų“, – į kritiką, kad nėra teikiama pagalba, atsako ministerija.

„Kiekvienai atnaujintai ugdymo programai parengtos rekomendacijos, kuriose pateikiami praktiniai pamokos planavimo, užduočių ir jų vertinimo pavyzdžiai. Rekomendacijos pritaikytos ir dirbant su skirtingų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais (pvz.: turinčiais elgesio, emocijų, intelekto sutrikimų)“, – priduriama komentare.

Pasak ministerijos, pasirengimas diegti atnaujintas programas vyksta nuo 2022 m., todėl per pusantrų metų surengta daugybė renginių, skirtų pedagogams, mokyklų vadovams, švietimo pagalbos specialistams, savivaldybių atstovams.

„Nacionalinė švietimo agentūra 2022–2023 m. skiria virš 1,2 mln. eurų nuotoliniams mokytojų mokymams. Taip pat šiuo metu vyksta tikslinės konsultacijos lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos mokytojams“, – sako ministerija.

Visos NŠA parengtos priemonės yra prieinamos mokytojams įvairiais formatais ir gali būti naudojamos jiems patogiu metu. Negalėję dalyvauti mokymuose, konferencijose, seminaruose turi prieigą prie visos mokymų medžiagos savarankiškam mokymuisi NŠA informacijos sklaidos kanaluose, pažymima ministerijos komentare.

Apie tarpinius patikrinimus kalbama nuo metų pradžios

Ministerijos teigimu, apie tai, kaip atrodys tarpiniai pasiekimų patikrinimai, su švietimo bendruomene kalbama nuo šių metų pradžios.

„Vasarį mokyklas pasiekė atmintinė dabartiniams dešimtokams (-ėms), kur pristatyta jiems aktuali būsimų egzaminų sistema. Šiuo metu rengiami ir mokyklas iki naujų mokslo metų pradžios pasieks tarpinių patikrinimų užduočių pavyzdžiai, dalis pavyzdžių bus skelbiama dar gegužės mėn., artimiausiu metu bus paskelbtas svarstymui 2023–2024 metų tvarkaraščio projektas“, – pažymi ŠMSM.

Ministerija primena, kad balandžio 27 d. buvo paskelbti pirmojo – lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros – tarpinio patikrinimo rezultatai. Beveik pusė visų tarpiniame patikrinime balandžio 19 d. dalyvavusių mokinių surinko arti galimo maksimalaus taškų skaičiaus.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.

Nuotrauka
pratybos
Įkelta:
2024-09-29
Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalionas informuoja, kad Tauragės įgulos kariniai vienetai bendradarbiaujant su Tauragės apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu 2024 m. spalio 1 ir 2 d. Tauragės mieste vykdys pratybas „Saveika 2024“.
Nuotrauka
ridi
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2024-09-26
Sekmadienį tie, kas domisi žemaičių kalba, ir tie, kas norėjo žemaitiškai paporinti, užsuko į Upynos kultūros na­mų organizuojamą renginį „Žemaitiškų ketureilių ridikiulis“. Svečius pasitiko trys žavingos damos: Renata Gu­žauskienė, Violeta Razminienė ir Dalia Petkevičienė, ku­rių „ridikiuliuose“ buvo ne tik telefonas, doleriai, bet ir močiutės testamen­tas, parašytas nesuprantama žemaičių kalba. No­rė­damos perskaityti ir perprasti žemaitišką raštą, po­nios pagalbos prašė Juozo Pabrėžos, tikro že­mai­čio, kilusio iš Skuodo krašto. Taip išradingai, ne­tradiciškai ir šmaikščiai buvo pristatytas profeso­rius, lituanistas, že­maičių tarmės tyrinėtojas bei že­maitiškos rašybos normintojas J. Pabrėža.
Nuotrauka
stadionas
Juozo Petkevičiaus ir Tauragės radijo nuotrauko
Įkelta:
2024-09-25
Rugsėjo 25 d. po rekonstrukcijos, kurios vertė – daugiau nei 2 mln. Eur., oficialiai atidarytas Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos stadionas. Šia investicija galės džiaugtis ne tik progimnazijos, tačiau ir visa Tauragės bendruomenė. Ilgą laiką buvusi apleista ir neatitinkanti šiuolaikinių sporto infrastruktūros standartų nuo šiol „Šaltinio“ progimnazijos stadiono teritorija lankytojus pasitinka kardinaliai atnaujinta ir pritaikyta visų amžiaus grupių gyventojų poreikiams.
Nuotrauka
langines
Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2024-09-24
Rugsėjo 19 d., minint Europos paveldo dieną, Dionizo Poškos Baublių muziejuje pristatytas Lietuvos kultūros tarybos projektas „Pasakojančios langinės“, taip siekiant atkurti ir iš naujo pamatyti giluminius klodus muziejaus teritorijoje, D. Poškos dvarvietėje, kur sklandė iškilios kūrėjo mintys, kur bemąstant ir bevaikščiojant buvo numinti takeliai...
Nuotrauka
med
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2024-09-24
Kasmet, minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, Lietuvos Prezidentas Žūvančiųjų gel­bėjimo kryžiumi apdovanoja žydų gelbėtojus. Šilalėje iš maždaug 1500 myriop pasmerktų žydų prieš 83-ejus metus iš­si­gelbėjo tik vienas – dabar jau šviesios atminties Ruvinas Zeligmanas. Tačiau jo atminimas tebėra gyvas dukros ir dviejų anūkų širdyse, o už tai jie dėkingi gelbėtojams, sunkiais pokario laikais priglaudusiems jų tėvą, senelį.
Nuotrauka
mins
Įkelta:
2024-09-23
Lietuva ir Jungtinės Amerikos Valstijos žengia reikšmingą žingsnį stiprinant bendradarbiavimą gynybos pajėgumų srityje. Pirmadienį su JAV gynybos technologijų įmone „Northrop Grumman International Trading“ pasirašytame bendradarbiavimo memorandume išdėstyta bendra vizija dėl Lietuvos gynybos pramonės pajėgumų stiprinimo, daugiausiai dėmesio skiriant vidutinio kalibro šaudmenų gamybos vystymui ir tiekimui mūsų šalyje.
Nuotrauka
kinija
Autorės nuotraukos
Įkelta:
2024-09-23
Oficialiai Kinijos plotas užima net 9 mln. 598 tūkst. 086 kvadratinius kilometrus. Tačiau realiai ji jau šei­mi­nin­kauja Sibire kone iki pat Uralo kalnų. Tik Putinas apsimeta, kad to nemato. Tai valstybė, kuri siekia tapti pirmąja pa­saulio galybe įvairiomis prasmėmis.
Nuotrauka
Įkelta:
2024-09-19
Rugsėjį vaikams sugrįžus į mokyklas, mažiesiems tenka prisiminti arba naujai išmokti pagrindinius saugaus elgesio kelyje principus. Tėvai dažniausiai atkreipia vaikų dėmesį, kaip saugiai pereiti gatvę, tačiau neretai pamiršta priminti, kaip naudotis viešuoju transportu arba ką daryti nutikus nelaimei – tai atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas.
Nuotrauka
sukciai
Įkelta:
2024-09-19
Laiškai apie paveldėtą turtą, laimėtą loteriją ar gautą siuntą – dažniausiai šiais būdais internetiniai sukčiai bando išvilioti Lietuvos gyventojų pinigus bei asmeninius duomenis, rodo liepos pabaigoje atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa. Pasak ekspertų, sukčiai nesirenka aukų nei pagal išsilavinimą, nei pagal gyvenamąją vietą, tad ragina išlikti budriems.
Nuotrauka
Nuotrauka
Įkelta:
2024-09-18
Nuo karo pradžios iki šių metų rugpjūčio mėnesio Lietuvoje dirbantys Ukrainos karo pabėgėliai į mūsų šalies biudžetą sumokėjo 205 mln. eurų. Ukrainiečių sumokėtų mokesčių dalis auga. Per 2022 m. ukrainiečiai į mūsų šalie biudžetą sumokėjo 45 mln. eurų, per 2023 m. – 95 mln. eurų, o per šių metų 7 mėnesius – 65,2 mln. eurų, t.y. 13 mln. eurų arba 25 proc. daugiau, nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Nuotrauka
paskola
Įkelta:
2024-09-17
Būsto įsigijimas su paskola, ypač pirmą kartą tai darantiems žmonėms, gali pasirodyti sudėtingas procesas. „Citadele“ banko atstovas atkreipia dėmesį, kad nors skolintis būstui seniai nebėra naujiena, paskolas suteikiantys specialistai susiduria vis su tomis pačiomis gyventojų daromomis klaidomis. Kokius namų darbus svarbu atlikti prieš pildant būsto paskolos paraišką, kad pavyktų išvengti klaidų ir gauti geriausią pasiūlymą?
Nuotrauka
kelias
Įkelta:
2024-09-14
Vairuotojams kartais tenka susidurti su įvairiomis kliūtimis ir pažaidomis keliuose, kurios kelia grėsmę jų pačių ir kitų eismo dalyvių saugumui. Nors kelininkai deda maksimalias pastangas, siekdami užtikrinti savalaikę kelių priežiūrą, pavojingos išdaužos, kelio deformacijos, užtvindyti ruožai ar kitos kliūtys gali susidaryti itin greitai. Siekiant užtikrinti saugumą visiems eismo dalyviams, AB „Kelių priežiūra“ ragina nedelsiant pranešti apie pastebėtas kliūtis ir primena, kaip galima tai padaryti.
Nuotrauka
VMI
Tauragės radijo nuotrauka
Įkelta:
2024-09-13
2024 m. rugsėjo 11 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog nuo rugsėjo mėn. startuoja naujas VMI procesas – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijų vertinimas realiu laiku. Pirmojo etapo metu klientų deklaracijos bus lyginamos su jų pateiktais pardavimų Lietuvoje duomenimis e. sąskaitų faktūrų posistemyje i.SAF.
Nuotrauka
neutralumas
Įkelta:
2024-09-12
Vakar Tauragė žengė reikšmingą žingsnį siekyje tapti klimatui neutraliu miestu. Tauragės rajono Tarybos posėdyje patvirtinta Klimato neutralumo strategija – dokumentas, nubrėžiantis kelią link klimato neutralumo Tauragėje iki 2030 metų.
Nuotrauka
vilko
Įkelta:
2024-09-09
Šių metų rugsėjo 14 dieną pirmą kartą bus minima nauja LR Respublikos Seimo patvirtintina atmintina data – vilko vaikų atminimo diena. Minėjime dalyvaus Vokietijos Federacinės Respublikos Vilniuje atstovai, Lietuvos garbės konsulas Badeno – Viurtembergo žemėje Wolfgangas von Stettenas, vilko vaikai ir jų ainiai. Specialią meninę programą, skirtą vilko vaikams, atliks poetas, režisierius, rašytojas, romano „Mano vardas – Marytė“ autorius Alvydas Šlepikas, aktorius Andrius Bialobžeskis, muzikantas Arkadijus Gotesmanas ir kompozitorius Tomas Kutavičius. Po meninio pasirodymo vyks pokalbis su vilko vaikais ir jų ainiais. Minėjimo vedėjai  Edita Mildažytė ir Saulius Pilinkus.
Nuotrauka
vyt
Nuotraukos iš pašnekovės albumo
Įkelta:
2024-09-07
Kai gyvenimą aptemdo kas­dienybė, reikia ieškoti nuo­tykių. Tokia taisykle va­­dovaujasi iš Vytogalos ki­lu­si verslininkė Giedrė Ge­­dei­kienė (Gedeikytė), šį pa­va­sarį už­ko­pu­­si į net pa­ty­­rusiems al­pi­­nis­tams sun­­kiai pa­si­duo­dan­čią aukščiausią Kaz­beko viršukalnę. Be nuo­­tykių jau nebegalinti gy­venti mūsų kraštietė tikina, kad sunkiausia įveikti save, nes kalno viršūnė tėra tik dar vienas žingsnis į pasau­lio ir savęs pažinimą.