Aštuoniolika savivaldybių Turizmo informacijos centrų balandžio 29-ąją suvienys žingsniai pirmą kartą Lietuvoje organizuojamame žygyje „Lietuva eina „Camino Lituano“ keliu“. Įsitraukti į bendrą žygį kviečiami ir tauragiškiai.
„Tą pačią dieną, tą pačią valandą net aštuoniolikoje Lietuvos vietų į kelią vienu metu kviečiame išeiti aktyvaus laisvalaikio mėgėjus ir taip pradėti pėsčiųjų žygių sezoną Lietuvoje“, – sako lietuviško piligriminio kelio kūrėjai.
Sezono atidarymo žygį organizuoja „Camino Lituano“ kartu su savivaldybių Turizmo informacijos centrais bei Varnių regioniniu parku. Žygis skirtas ne tik prasimankštinti po žiemos, tačiau ir pažinti lietuviškame kelyje esančius kaimus, lankomus objektus – Mažuosius pasaulio centrus, stabtelėti ir pasikalbėti su kelyje esančiomis bendruomenėmis.
Pernai pavasarį Šv. Jokūbo kelias jau paženklintas ir Tauragės rajone. Kelias veda per Pagramančio regioninį parką, kurio vietovės užburia kiekvieną čia apsilankiusį piligrimą. Tauragės rajono piligriminio Švento Jokūbo kelio žymėjimas prasidėjo Mažonų seniūnijoje. Primenama, kad Šv. Jokūbo kelias, einantis per Vakarų Lietuvą, įsilies į bendrą piligriminį kelią, vedantį į Santjago de Kompostelą Ispanijoje (isp. Santiago de Compostela). Bendradarbiaujant su vietos ir tikinčiųjų bendruomenėmis, apgyvendinimo ir maitinimo įstaigomis bei seniūnijomis bus suformuotas ir paženklintas kultūrinis pažintinis piligriminis Šv. Jokūbo kelias per 10 Vakarų Lietuvos savivaldybių, į kurias įtrauktas ir mūsų regionas.
Pernai, pasauliui minint Šv. Jokūbo metus, Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras pateikė paraišką Lietuvos kultūros tarybai. Projekto metu bendradarbiaujant su Vakarų Lietuvos turizmo informacijos centrais paženklintas Šv. Jokūbo kelias Vakarų Lietuvoje.
Kaip sako „Camino Lituano“ savanoriai, kiekvienais metais sulaukiama susidomėjusių piligriminiu keliu žmonių, kurie nedrįsta į kelią išeiti vieni.
„Baimių kyla pačių įvairiausių. Žmonės abejoja, ar sugebės nueiti 20 ar daugiau kilometrų, ar eidami nepasiklys. Nors kelias yra sužymėtas ir juo eiti nebūtinas net žemėlapis, tačiau pirmą kartą pasiryžti savarankiškai kelionei tikrai gali būti nedrąsu. Pagaliau – yra žmonių, kurie paprasčiausiai nenori eiti vieni, o su kuo – neturi. Todėl į šį žygį kviečiame ne tik patyrusius žygeivius, bet ir tuos, kurie vis ruošiasi žengti pirmąjį žingsnį. Tai puiki proga ne tik susipažinti su keliu, tačiau galbūt ir rasti pakeleivių ateičiai“, – sako „Camino Lituano“ savanoriai.
Žygio organizatoriai akcentuoja ir pažintinę bei kultūrinę kelio pusę – eidami per Lietuvą keliautojai susipažins su kultūriniais ir istoriniais objektais.
Į bendrą žygį „Camino Lituano“ kvietimu įsijungė Joniškio, Pakruojo, Kėdainių, Radviliškio, Kauno, Prienų, Lazdijų, Mažeikių, Plungės, Telšių, Tauragės, Biržų, Kelmės rajonai, Alytaus ir Šiaulių miestai bei rajonai, Varnių regioninis parkas.
Kaip „Tauragės žinioms“ papasakojo Tauragės turizmo informacijos centro vadybininkė Iveta Arlauskaitė, tauragiškiai, norintys prisijungti prie „Camina Lituana“, balandžio 29-ąją bus organizuotai vežami į Pagramantį ir iš ten pėsčiomis grįš į Tauragę, prie „Bangos“ užtvankos, „Jūros“ parke jų lauks vakarienė.
„Žygiuojant lauks naujos pažintys, pokalbiai, bendri pietūs ir vakarienės, o jei norite – žygį galite tęsti ir toliau. Nesvarbu, dar vieną dieną ar visą savaitę. Kelias – ilgas, todėl svarbiausia į jį išeiti atvira naujoms patirtims širdimi.
Kviečiame jungtis nebūtinai savame rajone ar ten, kur arčiausiai gyvenate, o atvažiuoti į tą etapą, kurį kraštą mažiau pažįstate. Automobilius kviečiame palikti finišo vietoje, o jūsų nuvežimu į starto vietą pasirūpinsime mes“, – sako žygio organizatoriai.
„Camino Lituano“ – pirmas ir vienintelis per Lietuvą keliauti paruoštas tūkstančio kilometrų kelias, kurio pagrindinė atšaka veda nuo Latvijos iki Lenkijos sienos, taip pat sužymėtos ir papildomos atšakos Žemaitijoje bei Aukštaitijoje. Kelias suskirstytas į vidutiniškai 25 km dienos kelionės etapus, jis sužymėtas tradicinėmis geltonomis rodyklėmis bei kriauklėmis. Etapų stotelėse piligrimų ir žygeivių patogumui veikia nakvynės vietos, maitinimo įstaigos, yra kita reikalinga infrastruktūra. „Camino Lituano“ – ne tik pažymėtas maršrutas žemėlapyje. Tai – gyvas socialinis, kultūrinis, ekonominis reiškinys, prie kurio prisideda ir vietinės bendruomenės.