„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
2020-aisiais visas pasaulis susidūrė su COVID-19 pandemija ir visomis dėl to kylančiomis šalutinėmis pasekmėmis ir nesklandumais. Verslui ar fiziniams asmenims susidūrus su finansinėmis problemomis, skolas iš jų siekiantys susigrąžinti kreditoriai, norėdami užtikrinti, kad jų interesai bus patenkinti, paprastai reikalauja areštuoti skolininkų turtą. Tokiais atvejais sprendimai areštuoti turtą patenka į Registrų centro tvarkomą Turto arešto aktų registrą.
Nors įprastai tokiais atvejais prašoma areštuoti skolininkų turimą nekilnojamąją turtą, transporto priemones ar kredito įstaigose esančias lėšas, tačiau pasitaiko atvejų, kai areštuojamas išties neįprastas ir įspūdingas turtas.
Iš viso per 2020 metus Turto arešto aktų registre buvo įregistruota beveik 56 tūkst. naujų turto arešto aktų. Tai yra penktadaliu mažiau nei buvo 2019 metais, kai įregistruota beveik 69 tūkst. turto arešto aktų.
„Praėjusiais metais įregistruota perpus mažiau juridinių asmenų turto areštų, taikytų bankroto bylose. Tai gali būti susiję ir su praėjusiais metais kilusia COVID-19 pandemija, pakoregavusia ir įprasta turto areštavimo procese dalyvaujančių institucijų darbotvarkę. Be to, valstybės suteikta mokestinė pagalba ir lengvatos verslui galbūt prisidėjo prie to, kad praėjusiais metais maždaug dvigubai sumažėjo naujų bankroto atvejų“, – sako Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.
Iš viso šiuo metu Registrų centro tvarkomame Turto arešto aktų registre yra įregistruota per 280 tūkst. galiojančių (t.y. aktyvių) turto arešto aktų.
Areštuoja ne tik NT, bet ir senovinius automobilius ar veislines karves
Kaip įprasta, praėjusiais metais daugiausiai buvo prašoma areštuoti nekilnojamuosius daiktus (butus, pastatus, žemės sklypus), taip pat transporto priemones, kredito įstaigose esančias pinigines lėšas. Tačiau siekiant atgauti skolas buvo areštuojami ir, pavyzdžiui, ginklai, prekių ženklai ir patentai, žemės ūkio technika, laivai, geležinkelių riedmenys.
Vis dėlto, kur kas įspūdingiau ir įdomiau atrodo neidentifikuoto turto kategorija, kurioje galima rasti įvairių veislių karvių, telyčaičių ir buliukų, audinių, melžimo įrenginių, virtuvės įrangos (taurių, stiklinių ar vaflių kepimo bei riestainių formavimo aparatų), sporto įrangos (treniruoklių ir bėgimo takelių) ar aviečių, svarainių ir obuolių vynų pusgaminių, o gal net palečių su tunu aliejuje.
Prie įdomesnių areštuotų objektų galima priskirti ir saulės elektrinę, kripto valiutą, „Boeing“ orlaivį, autorinius paveikslus, aukso luitus ar juvelyrinius dirbinius su deimantais ir briliantais. Skolų išieškojimui buvo apribota teisė naudotis ir prabangiais laikrodžiais, jūriniais konteineriais ir senoviniais automobiliais „Rolls-Royce“ ar „Bentley“.
Praėjusiais metais dažnai buvo areštuojamas ir skolininko sutuoktinio ar sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis ar kitos pajamos, taip pat turtinės teisės į ateityje paveldėtiną turtą, mokesčio permokas ar turtinės teisės į lėšas, kaupiamas pagal gyvybės draudimo ar kito draudimo sutartis, ar turtinės teisės į pensijų išmokas.
Kas yra Turto arešto aktų registras ir kokia jo nauda?
Jau beveik du dešimtmečius veikiančio Turto arešto aktų registro tikslas – sukurti galimybę registruoti valstybės institucijų ir pareigūnų priimamus turto arešto aktus. Turto areštas gali būti taikomas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ar nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorinių reikalavimų patenkinimą, kitų įsipareigojimų įvykdymą.
Per visą registro veiklos laikotarpį jame buvo įregistruota daugiau kaip 760 tūkst. turto arešto aktų.
Didžiąją dalį duomenų į šį registrą pateikia už skolų išieškojimą atsakingi antstoliai. Aktyviai šiuo registru naudojasi ir teismai, prokuratūros ar Valstybinė mokesčių inspekcija.
Siekiant maksimaliai apsaugoti asmenų teises ir teisėtus interesus, būtina užtikrinti, kad faktas apie turto areštą pasiektų ir atskirų turto rūšių registrus, todėl Turto arešto aktų registras nuolat keičiasi duomenimis su kitais Registrų centro ir kitų valstybės institucijų tvarkomais registrais bei informacinėmis sistemomis, pavyzdžiui, Nekilnojamojo turto registru, Juridinių asmenų registru, Kelių transporto priemonių registru, Jūrų laivų registru, Vidaus vandenų registru, Prekių ženklių registru, Patentų registru, Ginklų registru, Civilinių orlaivių registru ir kitais.
Registrų centras iš viso tvarko 11 valstybinės reikšmės registrų ir daugiau kaip 20 informacinių sistemų bei nuolatos teikia pasiūlymus jų valdytojams dėl registrų ir sistemų atnaujinimo, taip pat pagal poreikį diegia valdytojų patvirtintus registrų ir sistemų modernizavimo sprendimus.
