„Maldauju, suteikite man antrą šansą“, „Kalėjimas mane dar labiau sugadins“, „Pažadu daugiau nebenusikalsti“ – tokius teisiamųjų žodžius neretai girdi teisėjai, sprendžiantys, kokią bausmę skirti už padarytus nusikaltimus. Kai kurie nusikaltėliai grotų išvengia, kiti būna paleidžiami lygtinai. Juos prižiūrėti tenka Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnams, tačiau nutinka, kai nuteistųjų elgesys tampa tikru galvos skausmu. Tad kreipiamasi į teismą, kad šie asmenys paragautų kalėjimo duonos ir imtų išties branginti laisvę.
Rugsėjo mėnesį Tauragės apylinkės teisme buvo svarstomi probacijos tarnybos pareigūnų prašymai įkalinti nuteistuosius, kurie laisvėje nepasižymėjo pavyzdingu elgesiu.
Išvyko į užsienį?Avariją, kurioje nukentėjo žmogus, sukėlęs S. L. Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu šių metų rugpjūtį buvo nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atidedant metams. Nors tauragiškis grotų išvengė, jis buvo įpareigotas neišvykti iš miesto. Probacijos tarnybos pareigūnai, įsiteisėjus nuosprendžiui, laukė S. L. atvykstančio į tarnybą, kad galėtų išaiškinti bausmės atlikimo tvarką, tačiau šis taip ir nepasirodė.
Probacijos tarnybos darbuotojai patys apsilankė nuteistojo gyvenamojoje vietoje, tačiau vyro nerado. Kur slepiasi tauragiškis, tapo tikra mįsle.
Jo mama probacijos tarnybos pareigūnams teigė, jog sūnus išvyko į užsienį – į Švediją ar Ispaniją. Su sūnumi ji esą kartais susisiekia telefonu, tačiau telefono numerio pasakyti negali, nes telefono aparatas sugedęs ir mama nemato skambinančiojo numerio.
Probacijos tarnybos pareigūnai teigė, kad neliko nieko kito, kaip tik kreiptis į teismą dėl asmens realaus įkalinimo.
Tačiau teismui jų išdėstytų motyvų nepakako. „Nėra pagrįstų duomenų konstatuoti, jog nuteistasis piktybiškai, be pateisinamų priežasčių, nevykdo reikalavimo atvykti į Probacijos skyrių. Nuteistojo motina paaiškino, kad jis gali būti išvykęs į užsienį, tačiau ši versija vertintina tik kaip prielaida“, – rugsėjo 11 dieną priimtoje nutartyje, kuria atmestas probacijos tarnybos pareigūnų prašymas nubausti S. L. realia laisvės atėmimo bausme, pažymėjo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Egidijus Mockaitis.
Vagį prislėgė gyvenimo negandos
Iš įkalinimo įstaigų ištrūkusiems ir į visuomenę sugrįžti mėginantiems buvusiems kaliniams tai padaryti sekasi sunkiai – žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad nuteistieji susiduria su smerktinu visuomenės požiūriu, sunku susirasti darbą, o dar tenka dorotis ir su kalėjime patirtomis psichologinėmis traumomis. Galbūt tai tapo priežastimi, kodėl prieš Tauragės apylinkės teismą stojo už vagystę teistas J. M., kuris, nors ir paleistas lygtinai iš pataisos namų, probacijos pareigūnų buvo ne kartą užtiktas girtaujantis ir nesirodantis darbo vietoje.
Tauragės apylinkės teismas rugsėjo 15 dieną sprendė šio nuteistojo likimą ir probacijos tarnybos pareigūnų prašymą grąžinti jį atgal į įkalinimo įstaigą.
Dar 2019 metų spalį Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu J. M. buvo pripažintas kaltas pagrobęs svetimą turtą, jam skirtas laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant Marijampolės pataisos namuose.
Tačiau nuteistasis netrukus sulaukė malonės – šių metų liepą jis buvo paleistas lygtinai iš pataisos namų su intensyvia priežiūra.
Tačiau vyrą tikrinę Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnai nebuvo patenkinti į laisvę paleisto nuteistojo elgesiu. Jau po kelių savaičių, vos ištrūkęs į laisvę, J. M. griebėsi butelio – rugpjūčio 1 dienos vakare į jo namus atvykę specialistai alkotesteriu patikrino J.M. blaivumą, jam nustatytas 1,63 prom. girtumas.
„Tokiu būdu jis pažeidė draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas“, – Tauragės apylinkės teismui teigė Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus atstovė Vida Valauskienė.
Po 10 dienų į probacijos tarnybą paskambinusi Kauno regiono skyriaus pareigūnė pranešė, kad 14 val. 30 min. pagal pavedimą nuvykusi patikrinti J. M. į jo darbovietę, darbo vietoje jo nerado, todėl 16 val. 55 min. nuvyko į jo gyvenamąją vietą. Patikrinus probuojamąjį alkotesteriu, J. M. buvo nustatytas 2,01 prom. neblaivumo laipsnis.
Tuo metu nuteistasis paaiškino, kad vartojo sidrą, į darbą nevyko. J. M. po šių pažeidimų buvo įspėtas, kad gali vėl atsidurti pataisos namuose, tačiau tai jo nesustabdė – vien per rugsėjo mėnesį namuose jis bent 2 kartus buvo aptiktas neblaivus.
„Išėjus į laisvę iš pradžių sekėsi gerai, tačiau prasidėjus asmeniniams sunkumams pradėjau vartoti alkoholį“, – Tauragės apylinkės teismui aiškino vyras.
Suteikė antrą šansą
Jis nurodė, kad dirba, stengiasi tvarkyti alkoholio vartojimo problemą, lankėsi pas psichologą, bendravo su savanoriu, kuris moko apie blaivų gyvenimą.
Į nuteistojo pusę stojo ir prokuroras Raimundas Aukštakalnis, kuris prašė teismo suteikti dar vieną šansą J. M. pasitaisyti.
Tauragės apylinkės teismas vagies pasigailėjo. „Nuteistojo padarytų probacijos sąlygų pažeidimų pobūdžiai yra formalūs, nepiktybiški, galimai įtakoti užgriuvusių asmeninių problemų ir negebėjimo jų išspręsti blaiviu mąstymu. Probuojamojo padaryti probacijos sąlygų pažeidimai neleidžia daryti išvados, kad asmuo yra tiek pavojingas, kad būtų būtina panaikinti lygtinį paleidimą, izoliuojant jį nuo visuomenės. Bylos medžiaga nustatyta, kad probuojamasis yra dirbantis, iš gaunamo atlyginimo antstolis nuskaičiuoja tam tikrą dalį lėšų, tokiu būdu po truputį mažinami susikaupę finansiniai įsipareigojimai“, – teigiama rugsėjo 15 dienos nutartyje.
Daugiausia kalinių visoje Europoje
Kalbama, kad Lietuvos įkalinimo įstaigose kalinčių nuteistųjų be galo daug, žmogaus teisių aktyvistai įsitikinę – tai rodo, kad mūsų šalyje nepajėgiama susitvarkyti su nusikaltusių asmenų elgesiu jų neįkalinant. Nors ir Baudžiamasis Kodeksas numato, kad realus laisvės atėmimas yra kraštutinė priemonė, ES statistikos tarnyba Eurostatas skelbia, kad vien 2017 m. duomenimis, bendras kalinių skaičiaus vidurkis visoje bendrijoje siekė 116 kalinių 100-ui tūkst. gyventojų, o tai yra mažiausiai nuo pat 2000 metų. Tuo metu Lietuvoje 100-ui tūkst. gyventojų tenka net 232 kalintys asmenys. Tad tokius teismo sprendimus, kuriais sunkių pažeidimų ar nusikaltimų nepadarę asmenys išvengia grotų, galima ir suprasti.
Teisingumo ministerija praėjusiais metais paskelbė, kad pastaruoju metu pataisos namuose ir tardymo izoliatoriuose mažėja suimtųjų ir nuteistų realia laisvės atėmimo bausme asmenų skaičius. Esą per metus jų sumažėjo beveik 360.
Skaičiuojama, kad 2018 metų spalio 1 d. bausmių vykdymo įstaigose buvo laikoma 6 534 asmenys: 831 jų teismo nuosprendžio laukė suimtas tardymo izoliatoriuose, 5 703 asmenys bausmę atliko pataisos namuose. 2019 metų spalio 1 d. iš viso suimti buvo ir bausmę įkalinimo įstaigose atliko 6 175 asmenys.
Asociatyvi nuotrauka
