Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) paskelbė, kad imtasi Profesinio rengimo reformos – panaikinta per 300 nepopuliarių mokymo programų. Kokie konkrečiai pokyčiai laukia Tauragės profesinio rengimo centro, nei Švietimo skyriaus vedėjas, nei įstaigos direktorius kol kas pasakyti negalėjo, esą reforma dar klaidžioja ministerijos koridoriais. Tačiau jau aišku, jog kelias įsitraukti į programų rengimo procesą bus atvertas verslui. Stasys Lapė pripažino, jog dalis programų neatitinka šiuolaikinės darbo rinkos poreikių – esą tarp moksleivių populiarioje grožio specialistų programoje rengiami emigrantai.
Rengia emigrantus
Kaip „Tauragės žinioms“ sakė Profesinio rengimo centro vadovas S. Lapė, 2017-ųjų rugsėjį mokslus profesinio ugdymo centre pasirinko 517 moksleivių. Mokymo programų iš viso yra apie 20, iš jų merginos labiausiai renkasi grožio paslaugų studijas, vaikinai – automobilių remonto. Anot direktoriaus, grožio specialistų rinka jau yra perteklinė, tačiau juk neuždrausi rinktis.
„Dauguma stojančiųjų neslepia, kad baigę emigruos ir bandys laimę svetur. Jokia tai paslaptis, nes ir dalis abiturientų atvirai šneka apie emigraciją. Dažnai jauni specialistai nėra patenkinti tuo, ką randa juos priėmusiose dirbti įmonėse. Jaunimą nuvilia darbo užmokestis. Nuvilia ir darbdavio požiūris į darbuotoją, todėl specialistai ir ima ieškoti, kur išvažiuoti, sėkmingiau realizuoti profesinius gebėjimus ir, žinoma, daugiau uždirbti. Gaila, bet emigruoja dažniausiai gabiausieji. Be to, šalyje apskritai mažėja gyventojų, todėl mažėja ir stojančiųjų. Tą pajutome ypač šiais mokslo metais. Moksleivių, palyginti su ankstesniais mokslo metais, sumažėjo vos ne dviem šimtais“, – apgailestavo direktorius.
Nuspręsta pertvarkyti
Ekspertai konstatuoja, profesinis mokymas šiandien visiškai neatitinka valstybės bei verslo poreikių, turime nefunkcionalią, archajišką sistemą, dosniai išlaikomą valstybės lėšomis, tačiau negalinčią patenkinti darbo rinkos poreikių. Moksleivio parengimas profesinėje mokykloje nėra pigus – vienas mokinys valstybei atsieina apie 2,5 tūkstančio eurų per metus. Nors profesinės mokyklos į darbo rinką išleidžia tūkstančius specialistų, verslui nuolat trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.
Nuo seno šios mokymo įstaigos nepagarbiai buvo vadinamos „profkėmis“, buvo manoma, kad jas renkasi tik negabūs moksleiviai. Ši sritis dažniausiai likdavo politikų darbotvarkių paraštėse ir buvo kaip trečias brolis po aukštojo mokslo ir bendrojo moksleivių ugdymo.
Profesines šalies mokyklas nuspręsta pertvarkyti, dar pernai Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė parengė kelių įstatymų pataisas, kurioms pritarė Seimas. Naikinamos nepopuliarios programos, kurias baigę studentai, ekspertų vertinimu, priversti emigruoti, kadangi darbo rinkoje tokių specialistų poreikio nėra. Atlikus programų peržiūrą, išregistruota daugiau kaip 300 profesinio mokymo programų. Reformos tikslas – visas profesines mokyklas paversti viešosiomis įstaigomis, keisti jų finansavimą, kokybės užtikrinimo sistemą bei iš esmės pertvarkyti pačią mokymo sistemą, į ją įtraukiant darbdavius, savivaldybių atstovus.
Mantas Katinas, investicijas skatinančios agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas, pažymi, kad į Lietuvą ateinantys investuotojai žiūri, ar tame mieste, regione, yra mokymo sistema, kuri padėtų paruošti reikalingų darbuotojų. Tad pakėlus profesinių mokyklų kokybę laimėti turėtų regionai.
Įtrauks verslą
Visos profesinės mokyklos iš biudžetinių bus reorganizuotos į viešąsias įstaigas. Ši naujovė turėtų būti ypač svarbi verslui, leistų aktyviau dalyvauti mokyklos ugdymo procese. Verslo įmonės galėtų prisidėti kad būtų rengiami šių dienų darbo rinkai būtini specialistai. Tokiu būdu pačios mokymo įstaigos gautų papildomų lėšų už teikiamas paslaugas.
Beje, Tauragėje dar iki kalbų apie reformos pradžią, verslininkai patys bandė imtis iniciatyvos tobulinant profesinio rengimo programas. Norvegų kapitalo įmonei UAB „Egersund Net“ prireikė specialistų, todėl jos vadovas Anders Myklebust pasisiūlė finansuoti žvejybinių tinklų pynėjų programą Tauragės profesinio rengimo centre. Tačiau paaiškėjo, jog skubiai įsteigti reikalingos programos Profesinio rengimo centre neleidžia biurokratinės kliūtys. Po reformos tokioms iniciatyvoms turėtų būti uždegta žalia šviesa.
„Mūsų įstaiga pavaldi Švietimo ir mokslo ministerijai, programai įgyvendinti būtina gauti ministerijos sutikimą bei gauti jos išduotą licenciją minėtai programai rengti. Esame biudžetinė įstaiga ir turime laikytis numatytų reikalavimų, – „Tauragės žinioms“ sakė centro direktorius Stasys Lapė.
Tada rankomis sukirsta su Tauragės suaugusiųjų mokymo centru ir šiuo metu jau yra pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su norvegų bendrove.
„Mūsų moksleiviai mokosi vakarais arba nuotoliniu būdu, todėl gali dirbti. Susidomėjusius jaunuolius apmoko pati bendrovė, nes mūsų įstaigoje moksleiviai tik mokosi. Vadovaujamės patvirtintais įstaigos nuostatais. O profesinio mokymo reformai pritariu. Naujovės beveik visada atneša naudą“, – pabrėžė Suaugusiųjų mokymo centro direktorė Ona Sturonienė.
Įves dualinį mokymą
Profesinio mokymo įstatymo pataisos numato įvesti vadinamąjį dualinį mokymą, skatinti pameistrystę. Kai kuriose Vakarų šalyse įdiegtas dualinis mokymas užtikrina, kad profesinėje mokykloje besimokantis moksleivis darbo įgūdžių įgyja realioje darbo vietoje. Pameistrystė leidžia dirbti ir mokytis tuo pačiu metu.
Taip pat už konkrečios mokyklos valdymą bus atsakinga taryba, kurią sudarys socialiniai partneriai, tarp jų – ir verslo atstovai. Pasak Tauragės profesinio rengimo centro vadovo S. Lapės, jų įstaigos taryba jau sudaryta iš įvairių sričių socialinių partnerių. Savivaldybės interesams atstovauja Švietimo skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas, teritorinės darbo biržos – vyriausioji specialistė Giedrė Rimkuvienė, verslo – UAB „Apastata“ vadovas Mindaugas Apavičius.
Kokie pokyčiai laukia Tauragės profesinio rengimo centro, rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas E. Šteimantas kol kas konkrečiai pasakyti negalėjo.
„Profesinio rengimo centro steigėja yra Švietimo ir mokslo ministerija, o ne savivaldybė. Kaip suprantu, ir ministerijoje kol kas apie reformą tik kalbama, svarstoma, jokių konkrečių darbų dar nesiimta, vyksta diskusijos“, – „Tauragės žinioms“ antradienį sakė vedėjas E. Šteimantas.
Griežtės kontrolė
Įstatymų pataisos numato kas 5 metus atlikti išorinį mokyklos auditą. Jeigu du kartus iš eilės įstaiga sulauks neigiamo įvertinimo, ji bus uždaryta. Kas 5 metus bus atnaujinami ir kvalifikaciniai reikalavimai. Taip pat bus tikrinama, ar profesija atitinka darbo rinkos poreikius. Mokyklos privalės viešai skelbti savo veiklos rezultatus.
Bus ribojama, kiek kartų galima įgyti profesiją valstybės lėšomis. Vadinasi, reforma amžiniems studentams nebus paranki. Manoma, jog reforma gali užtrukti iki 2020 metų.
