Tauragės autobusų parkas skelbia naujos viešojo transporto eros pradžią. Šį mėnesį į Tauragę atkeliavo nauji vokiški autobusai, įmonė per praėjusius ir šiuos metus jau įsigijo 18 naujutėlaičių transporto priemonių. Laimėjusi viešąjį konkursą bendrovė pradeda darbą pagal su rajono savivaldybe sudarytą miesto, priemiesčio ir tarpmiestinių maršrutų vežėjo sutartį. Įmonės direktorius Rimantas Martinavičius džiaugiasi, jog Tauragės autobusų parkui pavyksta susidoroti su rinkos ir modernėjančios visuomenės iššūkiais. Tauragė – pirmoji iš rajoninių savivaldybių Lietuvoje, iš esmės atnaujinusi viešojo transporto bazę.
Pirmieji iš rajonų
Kovo 7-oji Tauragės autobusų parko istorijoje žymi naujos eros pradžią – įmonė ne tik pradeda dirbti pagal naują sutartį, bet ir sulaukė transporto priemonių parko atnaujinimo. Į Tauragę jau atkeliavo 10 „Temsa“, 6 „Iveco“ ir 2 „Isuzu“ markės autobusai.
– Įvykis tikrai ne eilinis, Lietuvoje mes būsime pirmieji iš rajonų, nusipirkę tiek naujos technikos ir iš esmės atnaujinę bazę. Iki šiol pirkdavome apie 10 metų senesnes transporto priemones, kurių eksploatacija tapdavo galvos skausmu. Seni autobusai genda, sunku prognozuoti jų būklę, taip pat išauga kuro sąnaudos. Nuo šiol pradėjome dirbti visiškai kitu režimu – optimizavome įmonės struktūrą, dėl transporto priemonių atnaujinimo sumažinsime kuro sąnaudas, galime pasiūlyti keleiviams patogias ir šiuolaikiškas keliones. Netolimoje ateityje laukia dar daugiau pokyčių – pagal Europos Sąjungos finansuojamą projektą netrukus įsigysime elektrobusus, tankinsime miesto maršrutų skaičių. Viešasis transportas Tauragėje gali tapti miesto kultūros dalimi ir mes to siekiame, – kalbėjo nuo 1992-ųjų Tauragės viešojo transporto įmonei vadovaujantis R. Martinavičius.
Vadovo teigimu, lizingu įsigytos transporto priemonės pagamintos Vokietijoje. Visi autobusai yra saugios ir ekologiškos M3 klasės, atitinkančios Euro-6 reikalavimus. Juose sumontuota autonominė šildymo ir vėdinimo įranga, taip pat informacinės švieslentės bei vaizdo kameros, veikia bevielis ryšys. Autobusai pritaikyti žmonėms su negalia, juose įmontuoti elektriniai keltuvai. Transporto priemonės patogios keleiviams, pritaikytos tolimojo ir vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutams. Bendrovės direktorius pasakojo, kad įsigijus naujus autobusus, įmonė galės dalyvauti transporto priemonių pritaikymo neįgaliesiems programoje, kuri leis susigrąžinti iki 100 tūkst. eurų.
Svarbiausia – klientas
R. Martinavičius teigė, jog svarbiausias Tauragės autobusų parko tikslas – kad klientas iš autobuso išliptų patenkintas. Šia kryptimi vadovui tenka padirbėti ir su personalu, siekiant aukščiausio keleivių aptarnavimo standarto.
– Išties maloniau, kai keleiviams galime pasiūlyti patogų ir šiuolaikišką transportą, aprūpintą technologijomis. Tik taip galime pritraukti jaunąją kartą, jiems ypač svarbi galimybė nusipirkti elektroninį bilietą ar naudotis bevieliu ryšiu autobuse. Manau, kad keleiviai nusipelno patogumo, šiltesnių autobusų. Aišku, gaila, kad rajoninių kelių būklė kai kur išties prasta, kad ir Vaitimėnų vieškelis, taigi, galima sakyti, net gaila naujų autobusų. Tačiau pasirinkome transporto priemones, turinčias tvirtas važiuokles, – sakė įmonės direktorius.
Paklaustas apie paslaugų kainas, R. Martinavičius teigė, jog Tauragės autobusų parkas kainų keleiviams nedidino jau maždaug 4–5 metus, šiuo metu jie moka apie 10 ct. už kilometrą. Taikoma daug lengvatų – neįgaliesiems, mokiniams, studentams. Tačiau kaip bus ateityje – nežinia.
Iššūkių daug
Anot įmonės vadovo, kasmet viešojo transporto naudotojų skaičius mažėja keletu procentų. Esą tai lemia tiek demografinė situacija, tiek automobilizacija.
– Pritraukti keleivį yra sunku. Bandėme maršrutą į Žalgirių mikrorajoną apie 2 mėnesius, gal prieš porą metų. Į autobusą įlipa gal du mokiniai, iš paskos važiuoja 10 lengvųjų automobilių, kuriais tėvai veža vaikus į mokyklą. Labai sudėtingą klausimą reikia spręsti. Su elektrobusais, kuriuos įsigysime, planuojame maršrutus tankinti kas 20–25 minučių. Per tuos visu taškus mieste, kurie yra numatyti „Darnaus judumo“ plane. Taip pat numatyta įrengti išmanias elektronines informacines lentas, kuriose keleiviai matys, po kiek laiko atvažiuos kitas autobusas. Gal taip po truputį susiformuos kultūra. Viešojo transporto tinklas turi būti išvystytas, – sakė direktorius.
Vežėjų asociacijos „Linava“ viceprezidento pareigas užimantis R. Martinavičius kalbėjo, jog nors priemiestiniai ir rajoniniai maršrutai yra problemiški ir kartais nuostolingi, keleivių nedaug, jų gyvybingumas visgi turi būti užtikrinamas. Žmogus turi jaustis pilnaverčiu, netgi gyvendamas 15–20 km nuo miesto centro. Anot jo, gerai tvarkantis tai nėra labai dideli pinigai. Pagrindiniai tarpmiestinių maršrutų keleiviai – studentai, į komandiruotes vykstantys įvairių sričių darbuotojai, nuosavo transporto neturintys regionų gyventojai.
– Dėliodami vežėjų strategiją šalies mastu, susiduriame su politikų nuomone, jog „gal mes tik du kartus per savaitę važiuosime į tą rajoną“. Tai viskas, susisiekimo paslaugai yra mirtis, taip pat tai žmogaus izoliavimas. Apie kokią mes galime kalbėti regioninę politiką, plėtrą, jeigu dar tokį žingsnį žengtume. Tuomet atjungiam dvi grandis – lieka miesteliukas su dalim gyventojų, o visi kiti yra atjungti. Jeigu nėra važiuojančių autobusų, kaime gyvena pagyvenę žmonės, jie jau nebeturi galimybės susisiekti. Visuomeninis transportas turi būti išvystytas. Autobusas turi būti komfortiškas, žmonės turi įlipti patogiai, nesvarbu, ar jų įlips 5 ar 25. Jeigu rajonas nori gyvuoti, savivaldybės funkcija yra ne siekti pelno, o teikti paslaugą gyventojams. Susisiekimas yra viena iš pirminių paslaugų, viešasis transportas turi numirti paskutinis, – juokaudamas teigė R. Martinavičius. – Tai yra žmonių ryšys su pasauliu.
Autobusų parko vadovas pasakojo, jog nemažą dalį rinkos atsiriekia ir nelegalūs vežėjai, ypač gaji tapo praktika, kai žmonės naudojasi internete surastomis paslaugomis, kuomet pakeleivingais maršrutais veža vienas kitą.
R. Martinavičiaus teigimu, susidūrus su iššūkiais, optimizavus įmonės struktūrą liko dirbti stipri ir motyvuota komanda.