Nuo balandžio 10 d. prasidėjęs žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas pamažu įsibėgėja. Per daugiau nei savaitę Tauragės rajone ūkininkai ir žemdirbiai pateikė per 200 paraiškų. Apie pasėlių bei kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimo tvarką, numatytas naujoves ir ne tik, kalbamės su Tauragės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėja Ramute Noreikiene.
Už vėlavimą parama mažės
Tauragės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėja Ramutė Noreikienė informavo, kad šiemet pasėlių deklaravimas prasidėjo balandžio 10 d. ir baigsis birželio 6 d. Visi vėluojantieji deklaruoti šį darbą galės atlikti iki liepos 1 d., tačiau už kiekvieną uždelstą dieną galutinė paramos suma bus mažinama po 1 proc.
– Kalbant apie numatytus deklaravimo terminus, ligos atveju taikomos išimtys. Jei žmogui sušlubavo sveikata ir jam teko gydytis ligoninėje, pareiškėjas, grįžęs iš gydymo įstaigos, per 15 dienų turi pristatyti pažymą ir jam bus leista deklaruoti ir oficialiam terminui pasibaigus, bet ne vėliau kaip iki spalio 31 d., – sakė R. Noreikienė.
Pasak pašnekovės, iki šios dienos jau gauta 217 paraiškų, iš jų patvirtinta 150, o 67 paraiškos priimtos, tačiau galutinai dar nepatvirtintos. Pernai gauta 3200 paraiškų, deklaruotas plotas siekė virš 50 tūkstančių hektarų. Daugiausia pernai deklaruota žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų Žygaičių ir Skaudvilės seniūnijose.
Deklaracijas galima pateikti internetu arba seniūnijose. Tačiau elektroniniu būdu to daryti Tauragės ūkininkai neskuba. Pernai internetu gautos vos 34 paraiškos.
Pasak R. Noreikienės, šiemet už 1 ha planuojama mokėti tiesiogines išmokas: pagrindinė išmoka 63 Eur, žalinimo išmoka – 49 Eur, išmoka už pirmuosius 30 hektarų – 55 Eur, jaunojo ūkininko išmoka – 46 Eur.
Pagrindiniai pakeitimai
Nauja, tai, kad plotus teks deklaruoti dar atsakingiau t.y. teks pateikti visų deklaruojamų žemės plotų valdymo teisę pagrindžiančius dokumentus – nuosavybės arba nuomos ar panaudos sutartis. Būtina turėti valstybinės žemės nuomos sutartis – akcentavo Kaimo reikalų skyriaus vedėja.
Pasak R. Noreikienės, Žemės ūkio ministerija šiais metais siekia, kad pasėlius deklaruotų tik žemės ūkio veiklą vykdantys pareiškėjai.
Kitaip tariant, jei pareiškėjas deklaruoja tik pievas, jos turi būti nušienautos vieną kartą iki rugpjūčio 1 d., žolė išvežta iš lauko arba susmulkinta ir paskleista. Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojui patikrinus, pareiškėjas turės įrodyti, kad deklaruojamuose plotuose vykdo žemės ūkio veiklą. Tai bus galima įrodyti šiais būdais: jei einamaisiais metais nuo sausio 1 d. pareiškėjo ar jo partnerio vardu įregistruota žemės ūkio technika; jei pareiškėjas einamaisiais metais nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. laiko gyvulių ne mažiau kaip 0,1 s. g. deklaruojamam hektarui, arba turi žemės ūkio produkcijos pardavimo faktą įrodančius dokumentus, arba žemės ūkio paslaugų (nušienavimo) pirkimo sutartis ir išlaidų dokumentus.
– Jei nepateiks įrodančių dokumentų, kad patys vykdo žemės ūkio veiklą, bus laikoma, kad sudeklaruoti reikalavimus neatitinkantys plotai ir išmokos nebus mokamos. Tokiu atveju gali būti ir sankcijos pritaikytos, – įspėjo Kaimo reikalų skyriaus vadovė.
Anot pašnekovės, šiais metais išlieka susieta parama už vaisius, uogas, daržoves ir baltyminius augalus ir papildomai bus mokama susietoji parama už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus ne mažiau 0,5 ha, pateikus sąskaitas faktūras, sertifikato kopijas ir išsėjus į hektarą nustatytą normą, bus mokama susietoji parama už plotus, kuriuose auginamos sėklinės bulvės ir parama už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai.
Ūkininkai neturi laiko skundams
Pasiteiravus, kokios pagrindinės bėdos šiuo metu spaudžia Tauragės rajono ūkininkų pečius, R. Noreikienė pažymėjo, kad ūkininkai kantrūs ir darbštūs žmonės, tad skųstis ir dejuoti neturi kada.
– Svarbiausia bėda – pieno supirkimo kainų mažėjimas. Supirkimo kainos pastaruoju metu krito 5–4 centais už litrą. Tai labai daug. Kita bėda – vėl sugrįžusios šalnos gadina žiemkenčių šaknis, jos trūkinėja. Taip pat dėl staiga iškritusio sniego sumažėjo jau patreštų laukų trąšų efektyvumas. Tokios pagrindinės ūkininkų problemos, tačiau mūsų kaimo žmonės dirba ir neturi laiko dejuoti. Labai noriu pasidžiaugti puikiais, gražiais mūsų rajono ūkiais, o jų iš tiesų daug. Jei jie nesupyks norėčiau ir pavardinti. Patys stambiausi pieno ūkiai Tauragės rajone – pono Marozo, Alvydo Merkelio, Rimanto Lazdausko, Irenos Jonikaitienės, Zitos ir Antano Šegždų, Dainiaus Stanciko, Mėtos Rudminienės. Ypač džiaugiuosi tais ūkiais, kuriuose dirba kelios kartos. Iš grūdines kultūras auginančių norėčiau išskirti tėvo ir sūnaus ūkius: Mindaugas ir Paulius Butkai iš Skaudvilės, Jonas ir Vaidas Valinčiai iš Mažonų. Gražiai tvarkosi žygaitiškės Almos Rumbutienės ūkis ir daugelis kitų, – džiaugėsi R. Noreikienė.
