Tauragės rajono sporto bendruomenės atstovai praėjusį antradienį dar kartą susėdo prie apskrito diskusijų stalo. Savivalda daugiau nei 2 metus ieško būdų, kaip suformuoti vieningą, daugeliui priimtiną sporto plėtros viziją. Klubų atstovai, treneriai, sporto specialistai sako, jog plika akimi matosi „skylės“ infrastruktūros – sporto bazių valdyme. Diskusijų metu labiausiai plakamas buvo sporto kalvės vadovas Audrius Bitinas. Anot sporto centro vedėjo Gedimino Sakalausko, „ne su visais direktoriais, tamsta turi normalius santykius ir ne visi direktoriai yra linkę bendrauti su Sporto mokykla“. Dar griežtesnę nuomonę pareiškė futbolo mokyklos vadovas Andrius Bendikas, kuris šią įstaigą palygino su uždarąja akcine bendrove, iš kurios ne tik atlyginimą gauna, bet ir papildomai pelnosi toje pačioje įstaigoje dirbantys žmonės.
Salių trūkumas
Įtampa sporto bendruomenėje kasmet išauga mokslo metų pradžioje. Šiemet dėl renovacijos buvo užimtos „Modulio“ ir „Šaltinio“ progimnazijos sporto salės. Todėl mokslo metų pradžioje treneriai suko galvas, kur sportuoti su savo auklėtiniais.
Šiuo metu šiose sporto bazėse sportuoti galima, tačiau nusistovėjusių grafikų niekas nenori keisti. Treneriai puse lūpų kalba apie tai, jog čia labai svarbu pažintys su mokyklų direktoriais. Esą sporto rezultatai ir vaikų pasiekimai nelabai kam rūpi. Geriausius treniruočių grafikus užima „išrinktieji“, o 70 vaikų treniruojančiai futbolo mokyklai pasiūlytos sporto salės patalpos nuo 21 val. Susirinkime daugiausiai kliuvo Tauragės vaikų ir jaunių sporto mokyklos vadovui A. Bitinui, kurio įstaiga yra viena iš pagrindinių varomųjų sporto sistemos ašių.
– Reikia sukurti normalią sistemą. Kad dalyvautų mokyklų direktoriai, valdantys bazes. Ateitų treneriai ir dėliotų tuos grafikus. Ne su visais direktoriais, tamsta turi, normalius santykius ir ne visi direktoriai yra linkę bendrauti su Sporto mokykla, – susirinkime įstaigos vadovui A. Bitinui rėžė Sporto centro vedėjas Gediminas Sakalauskas.
Tauragės futbolo mokyklos vadovas A. Bendikas, anksčiau dirbęs treneriu Sporto mokykloje, teigė, jog jo vadovaujamai įstaigai vietos Tauragėje nėra. Vyras džiaugėsi, jog neseniai jį ir jo vaikus priglaudė Tarailių progimnazija.
Tačiau su oponentų kritika nenorėjo sutikti A. Bitinas, kuris teigė, kad pagal Tarybos sprendimą po būrelių sportuoti eina laisvieji mokytojai, vaikai, tik vėliau salės būna nuomojamos klubams. Anot direktoriaus, visi nori geriausių laikų, nori treniruotis geografiškai patogiose mokyklose, kurios yra miesto centre.
Įtakos sferos
Diskusijoms įsiplieskus, paaiškėjo, jog sporto bazių administravimas – tai tik labiausiai matoma problemų ledkalnio viršūnė. Nuo Nepriklausomybės laikų netvarkyta sporto sistema šiandien laikosi ant trijų polių: Vaikų ir jaunių sporto mokyklos, rajono Sporto centro ir privačių klubų. Visos šios šalys kartu vykdo vieningą valstybės ir savivaldos numatytą sporto planą, tačiau tuo pat metu ir konkuruoja tarpusavyje – dėl sporto bazių, auklėtinių ir, žinoma, pinigų.
Strateguoti susirinkę vyrai netiesiogiai svarstė galimybę sporto vadžias perduoti į vienas rankas –veikiausiai Sporto centro, kuris galėtų kontroliuoti labiausiai kritikuojamos Sporto mokyklos vadovui A. Bitinui.
Bokso trenerio Edvardo Kutujevo nuomone, sprendžiant situaciją dar būtina suprasti, kad sporto strategija turi vystyti ne tik sporto meistriškumą, bet turi užtikrinti masiškumą ir vaikų sveikatinimą.
Anot G. Sakalausko, turi būti viena institucija, kuri pradeda statyti piramidę. Sporto skyriaus vedėjas paragino žvilgtelti į Jurbarką – viena sistema, Šilalę – sistema, kurią formuoja sporto centras. Kodėl reikia mėtyti pinigus į kairę ir į dešinę? G. Sakalausko teigimu, dabar yra trys auklės, o vaikas be galvos.
Abejoja mokykla
Sistemos pokyčių tikisi ne vienas sporto bendruomenės atstovas, daugelis mato, kad netoleruotinų pavyzdžių netrūksta.
– Aš pamenu problemas (sporto mokykloje, – red. past.). Reiktų patikrinti tas grupes, kuriose prisirašę po 20–30 vaikų, ar tie vaikai susirinko. Buvo situacijų, kai nemalonių faktų išlindo. 2–3 vaikai lanko, treneris serga. Popamokiniam ugdymui taip pat, prisirašę valandų, salės užimtos, ateini – tuščia, – teigė rajono Tarybos narys Robertas Piečia.
Anot A. Bendiko, visas problemas galėtų išspręsti klubinė sistema, kuri, anot pašnekovo, veiktų harmoningai. Esą Nevyriausybinių organizacijų bandomosios lėšos jau davė rezultatus. O vaikų tėveliai moka po 30 Eur per mėnesį privačiai mokyklai, nes ji dirba kokybiškiau.
Tuo pat metu Sporto mokyklos treneriai gauna atlyginimus, taip pat turi įkūrę klubus, kurie pretenduoja į papildomas lėšas, naudojasi „valdiška“ infrastruktūra. Anot A. Bendiko, sąlygos konkuruoti nevienodos.
– Aš matau gerus pavyzdžius Gargžduose. Savivaldybė pinigus skyrė futbolo klubui. Tegul vaikas nešasi neformalaus ugdymo pinigų krepšelį kur nori. Dabar veikia „uabas“ „uabe“. Kodėl? Senos sistemos trūkumai. Klubinė sistema pasaulyje egzistuoja jau seniai. Be to, ten yra ir valstybės lėšų. Visi Sporto mokyklos treneriai turi savo klubus susikūrę, net ir Audrius (Audrius Bitinas – red. past.). Tai kam tą patį daryti papildomai? Atsakykite, kas tuo metu treniruoja vaikus Sporto mokykloje, kai treneriai su klubu dalyvauja varžybose? Ar už varžybas savaitgaliais mokamas dvigubas atlyginimas? Nemokamas. Kas dirba su vaikais, kai tu atostogauji? – klausimų A. Bitinui pažėrė A. Bendikas, ragindamas pripažinti nekokybiškos sistemos ydas.
– Tau svarbu, kaip verslą daryti. Nori 30 imi, nori 50 Eur. Esi privatininkas, – atšovė A. Bitinas.
Sporto mokyklos direktoriaus nuomone, jie stengiasi įtraukti kuo daugiau vaikų. „Ateikite, pamatysite, keturios trenerio Tomo Rimo grupės po 20 vaikų. Bazė užimta, Sigitos Bajorinaitės grupė. „Modulio“ salėje – badmintonas. Aiškūs rezultatai. E. Žemgulio (krepšinio trenerio – red. past.) – aiškūs. Rankinio trenerė Ineta Laugalienės mažiausiai dirba, bet jos vaikai – vieni geriausių šalyje. Ar mes iš jų galime atimti sporto bazes?“ – susirinkusiųjų klausė A. Bitinas.
