Beveik įpusėjo 2015-ųjų kovą išrinkto Tauragės rajono savivaldybės mero Sigito Mičiulio kadencija. 2016-iesiems verčiant paskutinius lapus, pakalbinome merą apie jau nuveiktus ir dar laukiančius darbus, Tauragės miesto perspektyvas ir pagrindines problemas. Atviras, konkretus ir paprastas – toks pasirodė meras, atsakinėdamas į patogius, ir į nelabai patogius klausimus.
– Baigiasi 2016-ieji. Kokie Jūsų, kaip mero, svarbiausi darbai jau nuveikti Tauragei? Kokie svarbiausi akcentai?
– Ateina investicijos, kuriasi naujos darbo vietos, rajono skolos sumažėjo 35 proc., šiluma atpigo 15 proc. Džiaugiuosi, kad atsirado galimybė skirti didesnį finansavimą seniūnijoms, bendruomenėms, švietimo įstaigoms (suremontuotos dar 2 sporto salės, jose sumontuota profesionali parketo danga, moksleivių vasaros stovykloms skirta 4 kartus daugiau lėšų, išasfaltuota daugiau gatvių, didesnis finansavimas skirtas nevyriausybinėms organizacijoms (NVO). Faktai patys kalba už save. Labai džiaugiuosi, kad padaryti svarbūs pirmieji žingsniai tam, kad realizuotųsi tauragiškių svajonė – baseinas.
– Kaip Jūs pats šiandien jaučiatės, būdamas meru, ar vis dar turite tiek pat entuziazmo, kaip prieš rinkimus?
– Jaučiuosi gerai, entuziazmo manyje niekada nestinga, bet supratau, kad savivaldybėje ne viską galima padaryti greitai, kaip norėtųsi, reikia įveikti daug biurokratinių kliūčių. Dirbdamas versle visada orientavausi į rezultatą, to siekdavo ir visas kolektyvas, to paties siekiu ir čia – savivaldoje.
– Ką sako žmonės, Jus sutikę gatvėje? Ar jaučiate palaikymą, ar pateisinote jų lūkesčius?
– Gaila, bet retai randu laisvo laiko tiesiog pasivaikščioti miesto gatvėmis. Susitikimuose su gyventojais diskutuojame ir kartu ieškome problemų sprendimų variantų. Vertinu kiekvieną galimybę išgirsti pastabas ir pasiūlymus. Labai džiaugiuosi, kad yra aktyvių ir pilietiškų tauragiškių, kurie ateina su pasiūlymais ir idėjomis, kaip galėtume pakeisti ir pagerinti gyvenimą mūsų mieste.
– Ko daugiau susiradote per šį laikotarpį, draugų ar priešų?
– Džiaugiuosi visais talentingais ir darbščiais žmonėmis, su kuriais susipažinau, ir ypač tais, su kuriais likimas suvedė dirbti kartu. Priešų tikrai neieškau, tik reikalauju iš darbuotojų asmeninės atsakomybės už pavestus darbus. Gal kai kam tas ir nepatinka, bet mane rinko žmonės,o jie yra pasiilgę tiesos ir teisingumo.
– Jus nuolat kritikuoja opozicija, spauda, ką jiems atsakytumėte?
– Apmaudu, kad kritikuodama opozicija dažnai tiesiog politikuoja, o ne teikia esminius pasiūlymus mūsų kraštui. Tikėjausi iš žiniasklaidos daugiau objektyvumo. Norėčiau, kad politikus rajono gyventojai vertintų pagal nuveiktus konkrečius darbus miestui, o ne pagal žiniasklaidos formuojamą nuomonę. Šiuo metu tendencingai matome, kad rajonuose žiniasklaida tampa priemone politinėms kovoms. Norėtųsi daugiau pozityvesnio požiūrio į tai, kas vyksta ir kas yra daroma savivaldoje.
– Šiemet įvyko daug pasikeitimų valdančiojoje daugumoje – keitėsi koalicijos sudėtis, Aušrinė Norkienė išvyko atstovauti Tauragei Seime, keitėsi Jūsų patarėjai, padėjėjai. Ar nesusilpnėjo Jūsų komanda? Jaučiatės tokie pat stiprūs, kaip prieš metus?
– Komandinis darbas savivaldoje yra itin svarbus, etapų buvo visokių, tačiau komanda įrodė, kad sugeba susitelkti ir dirbti negailėdama jėgų ir atsidavimo. Visus sprendimus aptariame ir diskutuojame su koalicijos partneriais, ieškome optimaliausių sprendimų. Jausdamas koalicijos ir komandos narių palaikymą jaučiuosi tikrai tvirtai ir užtikrintai. Buvusi mano pavaduotoja Aušrinė Norkienė šiuo metu užima svarbų postą Seime, yra didžiausios valdančiosios frakcijos seniūno pavaduotoja, dalyvauja Seimo partijų seniūnų sueigoje, kuri aptaria Seimui teikiamų nutarimų projektus. Iš vienos pusės buvo gaila išlydėti į Seimą daug patirties savivadoje turinčią kolegę, tačiau viliuosi, jog savivaldos rūpesčiais ji pasidalins su tais, kurie priiminėja savivaldai svarbius įstatymus. Džiaugiuosi, kad su Aušrine pavyksta palaikyti nuolatinį ryšį, ji dažnas svečias mano kabinete.
– Laisvosios rinkos instituto sudarytame savivaldybių reitinge Tauragė pakilo į 12-tą vietą. Ar laikote tai savo darbo įvertinimu?
– Tai yra visų bendro, atkaklaus ir pasiaukojančio darbo rezultatas. Nuoširdus ačiū mero komandai, Tarybai, administracijai ir ypatingai jos direktoriui Modestui Petraičiui bei, žinoma, visiems tauragiškiams.
– Tačiau Lietuva Europos Sąjungoje pagal atlyginimų dydį yra trečia nuo galo, o Tauragė taip pat viena iš mažiausiai uždirbančių savivaldybių. Kaip galima būtų spręsti šią problemą savivaldos lygiu?
– Atlyginimus moka ne buhalteriai, direktoriai ir tuo labiau ne Seimas ar savivaldybė, o rinka. Jeigu ta rinka yra neturtinga, maža ir toliau mažėjanti, vyrauja mažas eksportas, nėra konkurencijos darbo pasiūlos srityje, tikėtis vakarietiškų atlyginimų būtų nerealu.
Rinką gali turtinti eksportas, reeksportas, turizmas, investicijos, didinančios darbo našumą ir ypač tos, kurios kuria ilgalaikę pridėtinę vertę t. y. įsteigia naujas darbo vietas. Ta kryptimi aktyviai dirbame.
– Vienas iš Jūsų rinkiminių šūkių buvo darbo vietų kūrimas. Kaip sekasi įgyvendinti šį pažadą? Kiek darbo vietų jau sukurta, kiek jų dar bus?
– Pati savivaldybė darbo vietų nekuria, bet sudaro sąlygas joms susikurti. Investicijų klausimais kalbamės su užsienio ambasadoriais, verslo organizacijomis, verslininkais ir profesionalais, ieškančiais ir dirbančiais su investuotojais: Investuok Lietuvoje, Investuotojų forumu, Prekybos pramonės ir amatų rūmais ir kt. Per 2015 m. susikūrė 473 naujos darbo vietos. Kai per 2013 ir 2014 m. jų sumažėjo 373. Nuo 2020 m. sumažės ES parama. Norint turėti iš ko mokėti didesnes pensijas, atlyginimus mokytojams, gydytojams ir kitiems biudžeto darbuotojams reikia, kad per 2016–2018 m. dar susikurtų 2527 naujos darbo vietos. Tikiu, kad taip ir bus.
– Kokie kitų metų planai, pagrindiniai strateginiai objektai? Kokių pokyčių gali tikėtis tauragiškiai?
– Ir toliau siekiame tikslo – tapti pačiu ekologiškiausiu ir draugiškiausiu kraštu gamtai Lietuvoje. Pagaliau prasidės visų laukto baseino statyba, Stoties g. rekonstrukcija, kitų gatvių remonto darbai. Atidarysime jaunimui skirtą erdvę – jaunimo namus Vytauto g. 139.
Taryboje reikia priimti sprendimus dėl mokymo įstaigų pertvarkos plano, turime rasti sprendimą dėl susidariusių eilių darželiuose, spręsti socialines, užimtumo, jaunimo laisvalaikio problemas, ypač kaimų seniūnijose.
– Didelė dalis miesto infrastruktūros buvo sutvarkyta ES paramos lėšų dėka. Dėl ko šiuo metu ES paramos įsisavinimo atžvilgiu juntamas štilis?
– ES parama tikrai vėluoja, bet ne dėl savivaldybių kaltės. 60 savivaldybių per 10 regioninių centrų įsisavins tik dalį ES paramos, didžioji dalis paramos yra palikta vyriausybės planiniams objektams ir ši parama jau yra beveik paskirstyta buvusios centrinės valdžios.
– Ar lieka laiko šeimai, anūkams, krepšinio kamuoliui? Ar visa šeima susirinksite prie Kūčių stalo?
– Laisvo laiko šeimai, krepšiniui ir ypač anūkams lieka vis mažiau, atostogos, nors ir kartais tik labai trumpos, tapo vienintele proga pabūti artimiau su šeima, vertinu kiekvieną praleistą akimirką su jais. Džiaugiuosi, jog prie Kūčių stalo susirinksime visa šeima, sulauksim ir jauniausio sūnaus Gintaro su žmona ir 2 m. anūku, kurie grįžta iš Prahos. Sūnus ten turi darbo kontraktą. Labai jų pasiilgstam.
– Ko palinkėtumėte „Tauragės žinių“ skaitytojams ateinantiems metams?
– Pirmiausia noriu palinkėti ramaus ir šilto Kūčių vakaro ir linksmo šv. Kalėdų ryto. 2017 m. linkiu daugiau meilės ir supratimo, daugiau tikėjimo savo jėgomis, šalia esančiu, savo kraštu ir Dievu. Daugiau tikėjimo, kad savo darbu mes visi kartu, turėdami bendrą tikslą, galime gyvenimą Tauragėje ir Lietuvoje padaryti gražesnį bei laimingesnį.
Dėkojame už pokalbį.
