Per pastaruosius keletą metų Tauragės miestas patyrė nemažai teigiamų pokyčių – sutvarkytos gatvės, aikštės, parkai, krantinė. Miesto veidas, rodos, pasikeitė neatpažįstamai. Tačiau Lietuvos kontekste Tauragės vardas neryškus, tarp kitų miestų neišsiskiriantis nei savo įvaizdžiu, nei unikalumu. Todėl savivaldybės administracija priėmė sprendimą – kurti prekinį ženklą, kuris didintų miesto žinomumą, sukurtų miesto identitetą, būtų atpažįstamas ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mastu. Pasak rajono mero padėjėjos Vytautės Čėsnaitės, šiam tikslui pasiekti bus ieškoma pačių geriausių specialistų, kuriems savivalda skirs 15 tūkst. eurų.
Miestas ieško, kaip išsiskirti
Apie miesto vardo kilmę sklando daug legendų. Pagal padavimą žmonės čia anksčiau rasdavo didelius tauro ragus. Pagal kitą pasakojimą kunigaikštis Tauragis pastatė pilį, kurią pavadino savo vardu, nuo ko ir kilo miesto vardas. Dar kita versija byloja, kad kadaise čia buvusi tauro ragų dirbtuvė. Nenuostabu, kad šimtmečių istorija sukūrė du ryškius miesto simbolius – tauro ragą bei pilies bokštą, kurie yra tapę mūsų vizitinėmis kortelėmis. Tačiau ar šių simbolių užtenka, kad turizmas Tauragėje įgautų pagreitį, o užsienio investuotojams tai atrodytų gera vieta plėtoti verslą?
Apie tai, kad miestas neturi aiškaus įvaizdžio, pradėta kalbėti dar 2008-aisiais. Gaila, tačiau tai ir liko tik kalbomis. Spaudoje, viešosiose erdvėse bei atributikoje jau ne vienerius metus kaip miesto simbolis ir skiriamasis ženklas naudojamas miesto herbas, kuriame raudoname skydo fone vaizduojamas sidabrinis tauro (medžioklės) ragas, kai tuo tarpu daugelis ne tik didžiųjų, bet ir mažiau gyventojų turinčių miestų turi logotipus, kurie reprezentuoja istorinį, unikalų miesto įvaizdį. Idėja, kad Tauragei reikia sukurti prekinį ženklą, kilo savivaldybės merui ir administracijai.
– Pagrindinė miesto įvaizdžio kūrimo idėja – skleisti žinią, kad Tauragė – puiki vieta investicijoms, ramiam bei patogiam gyvenimui. Kol kas susiduriama su problema, kad miestas neturi išskirtinumo, o ir turistų lankomas galėtų būti kur kas labiau. Bus skelbiamas konkursas, kurį laimėjusi įmonė kurs įvaizdį mūsų miestui, – „Tauragės žinioms“ pasakojo šio projekto koordinatorė Vytautė Čėsnaitė.
Miesto identiteto kūrimui ketinama skirti 15 tūkst. Eur. Suma, lyginant su kitų miestų išlaidomis įvaizdžiui kurti, nedidelė. Pavyzdžiui, Vilnius, naujajam miesto įvaizdžiui sukurti, išleido beveik šimtą tūkstančių eurų.
Įvaizdis atsispindi klipe
Kiek daugiau nei prieš metus audiovizualinės komunikacijos agentūroje „Wide Wings“ buvo sukurtas trumpas filmas apie Tauragę, kurį užsakė Tauragės rajono savivaldybė. Šiame vaizdo klipe Tauragė parodyta natūrali, jauki, apsupta gamtos. Klipe parodyti gražiausi krašto vaizdai, kurių paprastai taip lengvai nepamatysi, taip pat kalbinti savo sričių profesionalai. Kaip apie patį filmuką tuo metu kalbėjo idėjos autorius G. Tamulynas – „vaizdinė komunikacija šiandien yra vienas svarbiausių dalykų formuojant įvaizdį tiek įmonėms, tiek miestams ar valstybėms.“ Šis filmas sulaukė daugybės gerų atsiliepimų ir mūsų krašto viešinimui davė didelį indėlį. „Wide Wings“ tokio tipo filmukus kuria ir kitiems miestams – Anykščiams, Molėtams, Zarasams, Utenai ir Ignalinai. Neseniai tauragiškių agentūra sukūrė video klipą Birštono miestui.
Sieks tapti ekologiškiausiu miestu
Koks turėtų būti miesto veidas, svarstyta jau seniai. Tauragės kraštas vis labiau duris atveria žaliajai energetikai, todėl nuspręsta, kad įvaizdis bus siejamas su ekologija – miestas išsikėlė tikslą tapti pačiu ekologiškiausiu kraštu Lietuvoje. Tikslui pasiekti yra tinkamos sąlygos – čia netrūksta nei vandens, nei energijos išteklių.
Net 38 proc. Tauragės rajono teritorijos sudaro miškai, taip pat turime platų upių sąrašą. Čia veikia Balskų hidroelektrinė, kuri yra antroji pagal elektros galią po Kauno hidroelektrinės vandens jėgainė Lietuvoje. Vėjuotas klimatas lėmė sąlygas Tauragės apskrityje įsikurti didžiausiam vėjo jėgainių parkui Pabaltyje.
Tam, kad miestas prisidėtų prie taršos mažinimo, savivaldybės planuose numatyta pirkti elektromobilį, o kad jau tokius turintys galėtų juos pakrauti, ketinama įrengti dvi viešam naudojimui skirtas įkrovos stoteles. Savivaldybė taip pat planuoja pirkti elektrinį viešąjį autobusą. Mėgstantiems keliauti dviratėmis transporto priemonėmis, nuolat gerinama dviračių infrastruktūra.
Daug dėmesio energetikai
Tauragėje 99,8 proc. reikiamos energijos miesto šildymui yra gaunama iš atsinaujinančio šaltinio – biomasės. Šilumai išgauti taip pat pasitelkiama saulės energija – saulės kolektorius naudoja miesto ligoninė. Juos ateinančiais metais ketinama įmontuoti ant visų viešųjų pastatų stogų. Pagal renovuotų daugiabučių skaičių, Tauragės miestas yra 7-oje vietoje Lietuvoje. 2015 metais pritaikyta dumblo perdirbimo technologija, kuri iš surinkto dumblo valant nuotekas gamina elektrą. Ateinančiais, 2017 metais, Tauragėje bus įsteigta mokslinė laboratorija STEAM, kurioje veiks alternatyvios energetikos laboratorija.
Pasak V. Čėsnaitės, kampanijos tikslas – išsiskirti iš kitų Lietuvos miestų, turėti įvaizdį nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, būti patraukliems užsienio investuotojams. Miesto vizija – išplėtoti tvaraus turizmo idėją, tapti pačiu ekologiškiausiu kraštu Lietuvoje.
Naują miesto įvaizdžio projektą tikimasi suformuoti iki kitų metų vasario mėnesio.
