Tauragę jau daug metų akylai stebintis taiklus fotografo Romualdo Vaitkaus objektyvas įamžino įvairiausius pokyčius. Miesto veido transformacijas nesunku pastebėti: pastatų fasadai tapo ryškesni, šimtamečių klevų vietoje išdygo rekonstruotos aikštės ir nauji pastatai. „Jau dabar kai kurias vietas ne visi žmonės atsimena, po 20 metų šie kadrai bus aukso vertės“, – „Tauragės žinioms“ teigė R. Vaitkus, prisiminęs miesto transformacijos eigą, kurią įamžino fotoaparatu.
Dar per karą kone iki pamatų sugriovus miestą, sunaikinus senamiestį, Tauragės veidas keitėsi itin sparčiai – buvo atstatomi namai, nauji objektai. Tačiau palaipsniui juos palietė laiko tėkmė – neprižiūrimas miesto grožis ėmė vysti, kol nuspręsta imtis rimtų pokyčių. Tai pastebėjo tauragiškis menininkas Romualdas Vaitkus. Gyvenimo realijas fiksuojantis fotografas dar prieš 15 metų ėmėsi įamžinti prasidėjusius viešųjų erdvių atnaujinimo ir remonto darbus, verslo kūrimąsi, plėtros procesus.
– Kai kilo mintis padaryti fotografijų ciklą „Prieš/po“ nemaniau, kad tai bus taip sudėtinga. Užfiksavau įvairius objektus prieš pokyčius. Vėliau pagalvojau, kad užteks tiesiog ateiti ir pakartoti kadrą iš tos pačios vietos. Tačiau tai nebuvo taip paprasta. Teko neštis pirminį kadrą, išsaugotą mobiliajame telefone, ir tik tada pavykdavo atsistoti toje pačioje vietoje ir padaryti kadrą tuo pačiu rakursu, – tikino R. Vaitkus.
Tauragės krašto muziejaus vadovu dirbantis fotomenininkas kalbėjo, kad nuotraukos svarbios ir muziejaus archyvui. Kaip vieną įdomiausių pokyčių R. Vaitkus įvardijo Gedimino gatvėje buvusio turgelio virsmą dideliu prekybos centru.
– Jau dabar daugelis žmonių to turgelio neprisimena. Aš nuotrauką anuomet dariau nuo devynaukščio stogo. Senas kadras, nors bankas jau ten stovėjo. O kitame kadre jau stovi šiuolaikiškas prekybos centras. Kai kurie objektai keičiasi iki šiol, tad galima svarstyti ir apie nuotraukų ciklo tęsinį. Pavyzdžiui, Kultūros rūmų nuotraukos – matosi senas pastatas ir atnaujintas. Dabar ten medžių gerokai mažiau. Tad darant trečią nuotrauką vaizdas jau būtų kitoks, – rodydamas nuotraukų albumą kalbėjo pašnekovas.
Įamžintose akimirkose objektyviai atsispindi realybė – ne visi užfiksuoti pokyčiai pozityvūs ir maloniai nuteikiantys. Esama ir regreso, kaip antai buvęs mėsos kombinatas. Senoje nuotraukoje matyti gražus ir tvarkingas pastatas, kuriame darbas kadaise virte virė. Naujesnėje nuotraukoje – tai, kas liko iš anuomet naudingo ir išvaizdaus objekto.
– Su nostalgija prisimenu universalinę parduotuvę, kurios vietoje dabar yra „Topo centras“. Taip pat buitinių paslaugų centrus. Atvykdavau čia dar vaikas būdamas iš gimtojo Jucaičių kaimo. Tauragė man atrodydavo toks didmiestis, pirmoje klasėje besimokydamas tik po centrą vaikštinėdavau, nes bijojau pasiklysti. Dabar miestas gražėja, nors galutiniam išpildymui ir erdvių apjungimui reikia profesionalų rankos. Labai džiugu, kad Tauragė yra žalias miestas, – dalijosi prisiminimais Romualdas Vaitkus.
Baigiant pokalbį apie įamžintą miesto praeitį ir dabartį, menininkas užsiminė, kad dar trūksta vieningo sąryšio tarp lankytinų objektų. Šie esą visi kaip atskiros detalės, kurioms reikia kokios nors apjungiančios gijos. Tačiau tai, R. Vaitkaus nuomone, jau profesionalių architektų darbas. Pašnekovas vylėsi, kad artimiausiu metu tuo bus pasirūpinta.