Šią savaitę Tauragės rajono savivaldybės mažojoje salėje susirinkusi darbo grupė svarstė biudžetinių įstaigų ūkinių išlaidų optimizavimo klausimus. Diskutuota, kokiose įstaigose reikia atnaujinti katilines ir sutaupyti lėšas.
Darbo grupę, kuri svarsto ūkinių ir energetinių išlaidų optimizavimo savivaldybės švietimo ir kultūros įstaigose bei seniūnijose problemas, sudaro: vicemerė Aušrinė Norkienė, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Navickas, Tarybos nariai: Darius Bredelis, Darius Stankus ir Silverijus Statkus, savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Aivaras Preikšaitis, Švietimo skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas ir UAB Tauragės butų ūkis meistras šilumos ūkiui Egidijus Vaitiekus.
Darbo grupė aptarė, kurios biudžetinės įstaigos išleidžia mažiausiai lėšų šildymui ir kurios daugiausiai. Mažiausiomis šildymo išlaidomis gali pasidžiaugti „Šaltinio“ progimnazija. Tarp taupiausiai vartojančių šilumą – „Versmės“, Skaudvilės, Žalgirių, Žygaičių gimnazijos, „Aušros“, Jovarų pagrindinės mokyklos, lopšeliai-darželiai „Ąžuoliukas“, „Žvaigždutė“, Tauragės muzikos mokykla ir Moksleivių kūrybos centras. Įstaigų sąrašas, kurioms reikia šilumos ūkio modernizavimo kur kas ilgesnis – Batakių vidurinė mokykla, Lauksargių, Lomių, Sartininkų pagrindinės mokyklos, M. Mažvydo progimnazija, Kunigiškių ir Žygaičių bendruomenės centrai, Norkaičių amatų centras, Vaikų reabilitacijos centras-mokykla „Pušelė“, lopšelis-darželis „Kodėlčius“. Didžiausia našta šaltuoju metų laiku slegia Pagramančio pagrindinę mokyklą, Skaudvilės specialiąją mokyklą, Tarailių progimnaziją ir Adakavo mokyklą-daugiafunkcį centrą.
Kaip posėdžio dalyvius informavo Tauragės šilumos tinklų vadovas Mindaugas Nevardauskas, darbo grupė taip pat gavo Vaikų ir jaunių sporto mokyklos prašymą dėl šildymo sistemos renovavimo, nors šiuo metu ten išlaidos 1 kv. metrui nėra didelės. M. Nevardauskas darbo grupei pateikė siūlymus, kokių priemonių vienoje ar kitoje įstaigoje reikėtų imtis. Kai kuriose reikia arba naujo katilo su granulėmis, arba ieškoti privataus tiekėjo. Svarstyta, gal Batakių vidurinės mokyklos katilinę sujungti su seniūnija. Dvi įstaigas jungianti trasa atsieitų 30 tūkst. eurų. Gaurės pagrindinės mokyklos katilinėje galbūt užtektų įrengti du degiklius su bunkeriu, kad būtų galima kūrenti granulėmis. Įrengimas atsieitų apie 15 tūkst. eurų. Norkaičių amatų centre, panašu, tereiktų atidengti radiatorius, nes šiluma nepatenka į patalpas, todėl jos yra šaltos. Posėdžio metu po vieną išanalizuotos visos įstaigos. Nemažai išlaidų, anot Tauragės šilumos tinklų vadovo, tenka kūrikų atlyginimams, todėl naujai įrengtų katilų priežiūrai reikėtų samdyti kurią nors profesionalią įmonę, kurios darbuotojai techniškai stiprūs. „Netinkamai prižiūrimi katilai bus suėsti per 5 metus,“ – tikino M. Nevardauskas.
Darbo grupė analizavo, kaip sutaupyti lėšų, kurioje įstaigoje reikia atlikti energijos audito programą, kurioms katilinėms rekonstruoti galima gauti paramą pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) ar kitą programą.
Posėdyje dalyvavęs Švietimo skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas, pasinaudodamas galimybe, susirinkusius informavo apie balandžio 13-osios Vyriausybės nutarimą, kuris numato, kad ugdymo įstaigas, kurios neišsilaiko iš mokinio krepšelio, trūkstama lėšų dalimi turės finansuoti savivaldybės. Preliminariais skaičiavimais, mūsų rajono ugdymo įstaigoms per ketvirtį savivaldybė turės pridėti apie 100 tūkstančių eurų. Daugiausiai – Batakių, Žygaičių, Gaurės, Lauksargių, Pagramančio, Lomių mokykloms.
Kituose posėdžiuose darbo grupė analizuos elektros energijos ūkį.
