Anksti mažylio susilaukusi tauragiškė Gintarė (vardas pakeistas) su vyru pasirinko gyvenimą kaime. Ji pati ne kartą stebėjosi nuolatinėmis jaunimo išgertuvėmis, tačiau galiausiai, problemų prispausta, pasuko klystkeliais. „Su kuo sutapsi, toks ir pats tapsi“, – sako liaudies išmintis. Tai tęsėsi trejus metus. Dabar Gintarė jau tiek pat metų gyvena blaiviai, sukūrė šeimą ir stengiasi susigrąžinti atimtus vaikus.
Alkoholiu bėgo nuo problemų
Gintarė mama tapo labai jauna, dar nė pilnametystės nesulaukusi. Tačiau nuoširdžiai tikėjosi gyventi darnioje šeimoje su vaiko tėčiu – todėl palikusi tėvų namus kartu su vyru išvyko gyventi į kaimą.
Šeimos idilė truko neilgai. Vyras mėgdavo išgerti, ėmė kilti konfliktai, po kurių sutuoktinis negrįždavo namo. Pasiguosti nebuvo kam, nebent toms pačioms išgerti mėgstančioms kaimynėms.
– Aš alkoholio beveik nevartojau. Net per šventes jo nereikėjo ir negerdavau. Dar stebėdavausi, kaip kiti tiek daug geria. Apsigyvenus kaime mane labai stebindavo ten gyvenančiųjų laisvalaikis prie butelio – baisėjausi tokiu gyvenimu. Ypač išgėrinėdavo jauni žmonės. Jiems tai buvo normalus laisvalaikis, – savo istoriją pradėjo pašnekovė.
Pasak Gintarės, sunkiausia tapo gimus antram vaikui, kai vyras moterį ir abu vaikus paliko vienus. Pasijutusi nelaiminga, moteris rado trumpalaikį sprendimą – butelį.
– Daugėjo pykčių, vyras kartais užgėręs negrįždavo. Ėjau pas kaimynus malšinti nervų. Buvo kaime kelios draugės, kurioms išgėrinėti buvo įprasta ir normalu. Leidau dienas su jomis. Ir visą tą laiką maniau sau – yra už mane ir daugiau išgeriančių, – problemų su alkoholiu ištakas įžvelgė moteris.
Dugnas: atimti vaikai ir mintys apie savižudybę
– Giminės pradėjo man sakyti, kad per dažnai išgėrinėju. Kai mažajam vaikui suėjo 8 mėnesiai, išėjo vyras iš namų. Tada laikiau save pačia nelaimingiausia ir toliau gėriau. Galiausiai prireikė socialinių darbuotojų dėmesio, – apie kritimą dugnan kalbėjo Gintarė.
Moteris prisiminė, kad aplinkinių kalbos dėl girtavimo ją skaudindavo, bet niekinančios replikos ir veriantys žvilgsniai nuo gėrimo jos neatbaidė net 3 metus. Buvo šiame laikotarpyje ir blaivių dienų, tačiau tai – tik trumpalaikiai nušvitimai. Tai tęsėsi tol, kol vieną dieną pas pašnekovę į namus atėjo giminės su socialiniais darbuotojais ir griežtai liepė: arba gydykis, arba atimsime vaikus.
– Šitai buvo labai baisu. Išvykau į Švėkšną gydymui, nes vaikai man labai svarbūs. Tik vis neturėjau valios kovoti su alkoholiu. Besigydant mane lankė Anoniminių Alkoholikų (AA) grupės nariai. Jų istorijų man buvo įdomu klausytis, jos buvo panašios į manąją. Patirtimi dalijosi apie 10 metų nebegeriančios moterys, jos pasakojo, kaip pabudusios po nuolatinio gėrimo suprato netekusios namų, vaikų. Tačiau vis tiek sugebėjo atsitiesti, – kalbėjo tauragiškė.
Vis dėlto net po gydymo išsiblaiviusi moteris grįžo į tą patį kaimą ir vos po 3 savaičių vėl griebėsi butelio. Moters nuomone, kiekvienam reikia pasiekti savo dugną, kad suvoktų turįs problemą ir ieškotų pagalbos. Pašnekovės teigimu, jos dugnas buvo pas tėtį išvežti vaikai, noras nusižudyti su sauja tablečių ir dešimties mėnesių gėrimas be pertrūkio.
– Ko gero, tai baisiausi mėnesiai mano gyvenime. Kaime į mane smigdavo tokie žvilgsniai, kad buvo baisu kur nors išeiti. Vieną vakarą parsinešiau eilinę alaus skardinę ir susimąsčiau: vaikai juk gyvi, aš galiu juos susigrąžinti. Tada dar kartą padėjo giminės ir išsiuntė mane į Vilnių gydymui.
Išsigelbėjimu tapo Anoniminiai Alkoholikai
Tvirtybę savyje moteriai padėjo atrasti lemtingi žodžiai:
– Ten lankantis, man pasiūlė grįžus į Tauragę prisijungti prie AA grupės. Puikiai atsimenu sostinėje vieną vakarą ištartus medicinos sesers žodžius. Ji pasakė, kad turiu nenuleisti rankų ir visada prisiminti savo vaikus, nes jiems bus gėda turėti geriančią mamą, tačiau jie dar gali manimi didžiuotis, jei išlipsiu iš šio liūno.
Parvykusi į Tauragę, ji iškart ėmėsi ieškoti AA kontaktų. Pirmasis apsilankymas susirinkime buvo nedrąsus – tuo metu Gintarė buvo vienintelė moteris grupėje. Tačiau pašnekovė tvirtino, kad AA grupės nariai ją nuoširdžiai priėmė.
– Iš pradžių maniau, kad kritikuos, šaipysis, smerks. Bet gavau didžiulį palaikymą ir padrąsinimą bei supratimą. Jau 3 metus esu blaivi, susiradau darbą, taip pat mano gyvenime atsirado vyras, su kuriuo susilaukėme dukrytės. Lankiau visus grupės susirinkimus ir dabar jų labai laukiu. Kai būdavo sunki diena, visada gelbėdavo mintis, kad vakare bus susirinkimas. Jei tądien susirinkimo nebūdavo, tada eidavau į vakarines mišias. Nors AA nepropaguoja jokios religijos, aš ėjau į bažnyčią, nes ten rasdavau ramybę, – emocingai kalbėjo trijų vaikų mama.
Blaivų gyvenimą pradėjusiai moteriai po daugybės apsilankymų įvairiose įstaigose ir teismuose pavyko susigrąžinti vieną vaiką. Su kitu mažyliu mama nuolat susitinka, pasiima kartu pabūti savaitgaliais ir tikisi kuo greičiau atgauti motinos teises bei auginti visus tris savo vaikus kartu:
– Manau, moteriai yra gėda ir sunku, kai AA grupėje daug vyrų. Bet aš visiems atsakau – jau geriau viena tarp vyrų, bet blaivi. Dabar grupėje daugiau moterų. Šiuo metu širdyje yra daug džiaugsmo. Stengsiuosi, kad visa šeima būtų kartu ir tikiuosi susigrąžinti vaiką. Prarasti buvo paprasta – nereikėjo nieko daryti, tik gerti. Susigrąžinti be galo sunku... Daugiau nei 2 metus minu įstaigų slenksčius, kad tik leistų man auginti visus tris vaikus kartu.
Moteris teigė norėjusi pasidalinti savo istorija viešai tikėdamasi, kad galbūt jos patirtis, nuosmukis ir pakilimas taps paspirtimi panašius išgyvenimus patyrusiems asmenims rasti jėgų ir grįžti į teisingą gyvenimo kelią.
Tauragės AA grupė „Jūra“ šiemet švenčia 21 metų įkūrimo gimtadienį. Pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais 20 valandą Tauragės AA grupės „Jūra“ susirinkimai vyksta adresu Prezidento g. 21, tel. pasiteirauti 8 630 12 838. Laukiami visi, kuriems alkoholis trukdo gyventi.
