Bepiločiai orlaiviai Lietuvos miškuose ieškos samanės gamintojų
Įkelta:
2016-04-27
Nuotrauka
Aprašymas
Asociatyvi „Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka

Samanės gamintojai gūdžioje girioje nuo policijos nebepasislėps – nuo šiol juos bus galima susekti ir iš oro, pasitelkus Lietuvos mokslininkų sukurtus bepiločius orlaivius, populiariai vadinamus dronais.  

VšĮ „Lietuva be šešėlio” kartu su partneriais – Policijos departamentu, Kosmoso mokslo ir technologijų institutu, Ūkio ministerija ir Legalaus verslo aljansu – inicijuoja Lietuvoje analogų neturintį projektą, kurio tikslas – naudojant Lietuvos mokslininkų  kuriamas naujas technologijas kovoti su nelegalia akcizinių prekių gamyba ir prekyba šalyje. 

„Samanės varytojams, mėgstantiems slėptis miškuose, ateina neramus metas – nelegalaus alkoholio gamybos vietas padės aptikti bepiločiai orlaiviai”, – sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.

Jau įkliuvo samagono gamintojai Rūdninkų girioje 

Neseniai atliekant bandomąjį skrydį Vilniaus rajone, Rūdninkų girioje, bepiločiu orlaiviu buvo aptiktas pirmasis miško pelkyne įkurdintas samagono „fabrikėlis“: rasta apie 1200 litrų statinėse užraugtos „brogos“. Nors pačių įtariamųjų nusikalstama veika tuo metu nebuvo, policija surinko įkalčius ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Išžvalgyti konkrečios vietovės bepilotis orlaivis buvo paleistas policijai gavus operatyvinės informacijos apie Rūdninkų girioje galimai vykdomą nelegalią alkoholio gamybą.  

„Mūsų sukurti bepiločiai orlaiviai „šukuos“ miškingas vietoves visoje Lietuvoje, o juose įmontuota į padidėjusią žemės paviršiaus temperatūrą reaguojanti aparatūra filmuos vietovę ir fiksuos įtartino šilumos šaltinio koordinates”, – sakė Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius dr. Domantas Bručas. Mokslininkas pridūrė, kad vaizdo medžiagą išanalizuos specialistai, kurie atsijos iškylautojų lauželius nuo neretai pramonines apimtis pasiekiančių samanės gamyklų. Šie duomenys ir tikslios koordinatės iš karto bus perduodami policijai, kuri įgis neabejotiną įrodymą, kad miško gilumoje vyksta įtartina veikla. 

Kosmoso mokslo ir technologijų instituto mokslininkai kuria ir nuolat tobulina įvairių dydžių bepiločius orlaivius, kuriuos galima panaudoti įvairioms užduotims atlikti – nuo objektų stebėjimo iš paukščio skrydžio iki krovinių gabenimo. Ruošiantis projekto įgyvendinimui atlikti keli bandomieji skrydžiai su bepiločiu orlaiviu „Spartanas”, kuris buvo sukonstruotas bendradarbiaujant su startuoliu „Žvelk aukščiau” praeitų metų rudenį, specialiai žvalgybinėms užduotims vykdyti. Tai fiksuoto sparno automatizuotas bepilotis orlaivis, galintis skristi didelius atstumus nuo operatoriaus buvimo vietos (kelis šimtus kilomentrų) – maksimalus skraidyklės skrydžio laikas su baterijomis siekia 4–5 val. „Spartano” svoris yra apie 10 kg, ilgis 1,6 m, o sparnų mojis siekia 2,7 m. Nelegaliuose alkoholio gamybos „fabrikėliuose” paprastai deginamos malkos arba naudojami dujų balionai, o tai reiškia, kad jie skleidžia šilumą, todėl naudojantis orlaivyje įmontuotu termovizoriumi bus užfiksuoti net ir gerai brūzgynuose ar po medžiais pasislėpę nelegalūs degtindariai. 

Pasak policijos generalinio komisaro pavaduotojo E. Šilerio, šis aspektas policijai labai aktualus, nes paprastai samanės varytojai slepiasi pareigūnams sunkiai prieinamose vietose – giliai miškuose tarp pelkių ir brūzgynų.  

„Policija šiuo metu svarsto galimybę įsigyti keletą bepiločių orlaivių. Matome įvairias jų panaudojimo galimybes – nuo kovos su nelegalia alkoholio gamyba iki žmonių paieškos operacijų“, – teigė policijos generalinio komisaro pavaduotojas E. Šileris. 

Bepiločiai orlaiviai – ekonomikos pažangai

Pasak iniciatyvą palaikančio LR ūkio viceministro Mariaus Skarupsko, šis projektas parodo, kad bepiločių orlaivių panaudojimo galimybės yra labai didelės – tereikia jas išnaudoti. Tiesa, tam dar būtina panaikinti tam tikras teisinio reguliavimo spragas. Siekiama, kad  teisinis reguliavimas nepažeistų privatumo, valstybės ir žmonių interesų, tačiau ir nekliudytų sėkmingai komercinei veiklai.

„Bepiločiai orlaiviai daugelyje sričių gali užtikrinti efektyvią žiniomis ir naujomis technologijomis grįstą ekonomikos plėtrą, tad džiugu, kad pirmieji žingsniai šia linkme jau žengiami. Lietuvoje bepiločių orlaivių taikymo sritis dar  ieško savo terpės, tačiau orlaivių ir jais teikiamų paslaugų paklausa yra milžiniška. Todėl esu įsitikinęs, kad ši nauja verslo sritis atveria didžiules galimybes verslininkams“, – sakė ūkio viceministras M. Skarupskas.

VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys tikisi, kad šis projektas padės policijai atrasti naujas technologijas kovojant su nelegalia alkoholio gamyba bei taupyti resursus, o taip pat turės prevencinį poveikį. VšĮ „Lietuva be šešėlio” inicijuotas projektas bus įgyvendinamas įvairiuose Lietuvos rajonuose, o konkrečios vietovės pasirenkamos suderinus su policija. Reguliarūs žvalgybiniai skrydžiai planuojami visus šiuos metus, priklausomai nuo oro sąlygų. Projektas bus vykdomas suderinus su Civilinės aviacijos administracija, nepažeidžiant nustatytų taisyklių.

Policijos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje dėl nelegalios alkoholio gamybos ir prekybos pradėti 465 ikiteisminiai tyrimai.

Nuotrauka
Įkelta:
2024-09-19
Rugsėjį vaikams sugrįžus į mokyklas, mažiesiems tenka prisiminti arba naujai išmokti pagrindinius saugaus elgesio kelyje principus. Tėvai dažniausiai atkreipia vaikų dėmesį, kaip saugiai pereiti gatvę, tačiau neretai pamiršta priminti, kaip naudotis viešuoju transportu arba ką daryti nutikus nelaimei – tai atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas.
Nuotrauka
sukciai
Įkelta:
2024-09-19
Laiškai apie paveldėtą turtą, laimėtą loteriją ar gautą siuntą – dažniausiai šiais būdais internetiniai sukčiai bando išvilioti Lietuvos gyventojų pinigus bei asmeninius duomenis, rodo liepos pabaigoje atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa. Pasak ekspertų, sukčiai nesirenka aukų nei pagal išsilavinimą, nei pagal gyvenamąją vietą, tad ragina išlikti budriems.
Nuotrauka
Nuotrauka
Įkelta:
2024-09-18
Nuo karo pradžios iki šių metų rugpjūčio mėnesio Lietuvoje dirbantys Ukrainos karo pabėgėliai į mūsų šalies biudžetą sumokėjo 205 mln. eurų. Ukrainiečių sumokėtų mokesčių dalis auga. Per 2022 m. ukrainiečiai į mūsų šalie biudžetą sumokėjo 45 mln. eurų, per 2023 m. – 95 mln. eurų, o per šių metų 7 mėnesius – 65,2 mln. eurų, t.y. 13 mln. eurų arba 25 proc. daugiau, nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Nuotrauka
paskola
Įkelta:
2024-09-17
Būsto įsigijimas su paskola, ypač pirmą kartą tai darantiems žmonėms, gali pasirodyti sudėtingas procesas. „Citadele“ banko atstovas atkreipia dėmesį, kad nors skolintis būstui seniai nebėra naujiena, paskolas suteikiantys specialistai susiduria vis su tomis pačiomis gyventojų daromomis klaidomis. Kokius namų darbus svarbu atlikti prieš pildant būsto paskolos paraišką, kad pavyktų išvengti klaidų ir gauti geriausią pasiūlymą?
Nuotrauka
kelias
Įkelta:
2024-09-14
Vairuotojams kartais tenka susidurti su įvairiomis kliūtimis ir pažaidomis keliuose, kurios kelia grėsmę jų pačių ir kitų eismo dalyvių saugumui. Nors kelininkai deda maksimalias pastangas, siekdami užtikrinti savalaikę kelių priežiūrą, pavojingos išdaužos, kelio deformacijos, užtvindyti ruožai ar kitos kliūtys gali susidaryti itin greitai. Siekiant užtikrinti saugumą visiems eismo dalyviams, AB „Kelių priežiūra“ ragina nedelsiant pranešti apie pastebėtas kliūtis ir primena, kaip galima tai padaryti.
Nuotrauka
VMI
Tauragės radijo nuotrauka
Įkelta:
2024-09-13
2024 m. rugsėjo 11 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog nuo rugsėjo mėn. startuoja naujas VMI procesas – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijų vertinimas realiu laiku. Pirmojo etapo metu klientų deklaracijos bus lyginamos su jų pateiktais pardavimų Lietuvoje duomenimis e. sąskaitų faktūrų posistemyje i.SAF.
Nuotrauka
neutralumas
Įkelta:
2024-09-12
Vakar Tauragė žengė reikšmingą žingsnį siekyje tapti klimatui neutraliu miestu. Tauragės rajono Tarybos posėdyje patvirtinta Klimato neutralumo strategija – dokumentas, nubrėžiantis kelią link klimato neutralumo Tauragėje iki 2030 metų.
Nuotrauka
vilko
Įkelta:
2024-09-09
Šių metų rugsėjo 14 dieną pirmą kartą bus minima nauja LR Respublikos Seimo patvirtintina atmintina data – vilko vaikų atminimo diena. Minėjime dalyvaus Vokietijos Federacinės Respublikos Vilniuje atstovai, Lietuvos garbės konsulas Badeno – Viurtembergo žemėje Wolfgangas von Stettenas, vilko vaikai ir jų ainiai. Specialią meninę programą, skirtą vilko vaikams, atliks poetas, režisierius, rašytojas, romano „Mano vardas – Marytė“ autorius Alvydas Šlepikas, aktorius Andrius Bialobžeskis, muzikantas Arkadijus Gotesmanas ir kompozitorius Tomas Kutavičius. Po meninio pasirodymo vyks pokalbis su vilko vaikais ir jų ainiais. Minėjimo vedėjai  Edita Mildažytė ir Saulius Pilinkus.
Nuotrauka
vyt
Nuotraukos iš pašnekovės albumo
Įkelta:
2024-09-07
Kai gyvenimą aptemdo kas­dienybė, reikia ieškoti nuo­tykių. Tokia taisykle va­­dovaujasi iš Vytogalos ki­lu­si verslininkė Giedrė Ge­­dei­kienė (Gedeikytė), šį pa­va­sarį už­ko­pu­­si į net pa­ty­­rusiems al­pi­­nis­tams sun­­kiai pa­si­duo­dan­čią aukščiausią Kaz­beko viršukalnę. Be nuo­­tykių jau nebegalinti gy­venti mūsų kraštietė tikina, kad sunkiausia įveikti save, nes kalno viršūnė tėra tik dar vienas žingsnis į pasau­lio ir savęs pažinimą. 
Nuotrauka
zelandija
AUTORĖS nuotraukos
Įkelta:
2024-09-06
„Visur sutiksi žvirblį ir lietuvį“, – šiuo posakiu įsitikinau jau tada, kai pirmą kartą išvykau už Atlanto, į Jungtines Amerikos valstijas. Susi­radusi darbą mažo salos mies­telio viešbutyje, netrukus susi­pa­ži­nau su ten dirbančiais trim lie­tu­viais. O da­bar paaiškėjo, jog lietu­vių ne­trūks­ta ir Naujojoje Zelan­dijoje.
Nuotrauka
šildymas
Pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-09-04
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad nuo rugsėjo pradžios gyventojai jau gali teikti prašymus dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo ateinančiam šildymo sezonui. Nepasiturintiems gyventojams, kurie dėl kompensacijų kreipiasi likus vienam mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba šildymo sezono metu, kompensacijos skiriamos iš karto visam šildymo sezonui.
Nuotrauka
poligonai
KAM - št. srž. A. Čemerkos nuotraukos
Įkelta:
2024-09-03
„Kai aš buvau visai mažytė, mačiau Tauragę nuneštą po II pasaulinio karo“, – prisiminimais miesto centre dalijasi matematikos mokytoja anksčiau dirbusi Birutė. Praėjus beveik aštuoniems dešimtmečiams po vieno iš didžiausių karų žmonijos istorijoje, senjorė klausiamai žiūri tiek į savo bendraamžius, tiek į jaunimą. Ji nesupranta, kodėl visuomenėje kyla diskusijos dėl poreikio steigti poligonus Tauragės ir Šilalės rajonuose.
Nuotrauka
kinija
Autorės nuotrukos
Įkelta:
2024-09-03
Jei kas būtų iš anksto pasakęs, kokie pasiruošimo darbai laukia prieš kelionę į Kiniją, veikiausiai būčiau rimtai suabejojusi, ar verta leis­tis į šią šalį, kuri, pagal turistams keliamus reikalavimus, kasdien darosi vis panašesnė į Šiaurės Korėją. Kelionėse nesu naujokė, visada atsa­kingai atlieku „namų darbus“, nes nuo to priklauso ne tik ką pamatysi, bet ir kaip tai priimsi. Tačiau pažįstami, keliavę po Kiniją prieš keletą metų, sakė, kad nieko panašaus anksčiau nebuvę...
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2024-08-29
Tauragės rajono savivaldybės Taryba pritarė įstaigos VŠĮ „Eko maistas“ steigimui, kurios tikslas užtikrinti kokybišką maitinimą vaikams. Toks sprendimas priimtas sulaukiant vis daugiau nusiskundimų dėl maisto kokybės mokyklose ir darželiuose. Maitinimas pirmiausia bus diegiamas darželiuose, o vėliau bus svarstoma dėl tiekimo mokyklose. Įstaiga veiklą vykdyti pradės 2025 metais.
Nuotrauka
saulėgraza
Algimanto AMBROZOS nuotrauka
Įkelta:
2024-08-29
Kūtymų kaime, netoli už Jucaičių, rugpjūčio pradžioje sužydo saulėgrąžų labirintas. Net 3 hektarų plote išraizgyti takai kelių metrų aukščio saulėgrąžų lauke kviečia mėgautis vėsa, žiedų grožiu ir kvapu, įsiklausyti į bičių dūzgimą ir paukščių balsus. 
Nuotrauka
Šilalės
Įkelta:
2024-08-28
Tauragės regiono plėtros taryba vienija keturias Tauragės savivaldybes, bandan­čias kartu spręsti vi­­­sai apskričiai bendras prob­lemas. Praėjusiu fi­nansinės paramos laikotarpiu Tau­ragės regionas gavo beveik 50 mln. eurų Eu­ro­pos­ Sąjungos pa­ra­mos, o iki 2029 m. sa­vi­val­dybės galės įgy­vendinti pro­jektų net už 108 mln. Eur. Apie tai, kaip kaip jos planuo­ja in­vestuoti šias lėšas, kalbėjomės su Tauragės regiono plėtros tarybos admi­nistracijos direktore Jurgita Choromanskyte.