Vasario mėnesį mokyklose minint abiturientų taip laukiamą šventę – šimtadienį, vis daugiau dvyliktokų pradeda nerimauti dėl artėjančių brandos egzaminų. Labiausiai stebina tai, kad dėl informacijos stokos moksleiviai bijo ne paties žinių patikrinimo, o to, kaip jas bus reikalaujama įrodyti egzamino metu.
„Egzamino rezultatai – sėkmės reikalas. Niekada negali žinoti, ko bus prašoma, kokios temos bus nagrinėjamos. Netgi mokydamasis vien 10-tukais gali neišlaikyti egzamino, nes klausimų formuluotės yra labai painios ir dažnu atveju siekia „sukirsti“ moksleivį, priversti praleisti kažkokią smulkmeną, dėl kurios nebus skiriami taškai“, – savo baimėmis dalinosi abiturientė Gabrielė iš Kauno. Egzamino užduočių sudarymas, galimos temos ir jų parinkimas nėra vienintelis neaiškumas, su kuriuo susiduria dvyliktokai. Dar daugiau klausimų kyla pradedant kalbėti apie egzaminų pasirinkimą, stojimo į universitetus prašymų pildymą bei gaunamus atsakymus-kvietimus studijuoti.
„Baimė, informacijos stoka ir visuomenės spaudimas – dažniausi trukdžiai siekiant aukštų įvertinimų valstybinių brandos egzaminų (VBE) metu. Susikoncentruodami tik į ruošimąsi egzaminams, moksleiviai dažnai pradeda mintinai mokytis visą jiems pateikiamą informaciją, nesidomėdami, ko reikalauja egzamino programa“, – situaciją komentavo Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) Prezidentas Antanas Mikalauskas. ,,Puikus tokio aplaidumo pavyzdys – pakitusi istorijos VBE programa praėjusiais mokslo metais. Iš programos išbraukus antikos laikotarpį, dalis mokytojų ir toliau šias temas dėstė kaip itin aktualias. Praėjusį vasarį vykusiame LMS visuotiniame vadovų (mokinių savivaldų pirmininkų) klube dalyvavusių moksleivių paklausus apie tai, kiek laiko jie skyrė šių temų nagrinėjimui, rezultatai nuliūdino. Tik ketvirtadalis moksleivių žinojo, kad egzamine antikos laikotarpio dalies nebus, kai tuo tarpu likę abiturientai iš programos pašalintoms temoms skyrė net 4–10 pamokų.“
Pradedant 2015-uosius metus, švietimo sistema taip pat neišvengė pokyčių, su kuriais, deja, susipažino ne visi abiturientai. Pagrindiniai pokyčiai – šiemet abiturientai turės tvirčiau apsispręsti, kur nori tęsti mokslus: stojantieji gaus ne du, o tik vieną pakvietimą studijuoti į valstybės finansuojamą, valstybės nefinansuojamą su studijų stipendija arba valstybės nefinansuojamą studijų vietą. Papildomo priėmimo metu būsimas studentas taip pat galės gauti tik vieną kvietimą. Šiemet priimtas svarbus pakeitimas, kuris praeitais metais sumažindavo „neatidžiųjų“ galimybes – papildomame priėmime galės dalyvauti ir tie stojantieji, kurie nebus pateikę prašymo dalyvauti pagrindiniame priėmime. Atsižvelgiant į praeitų metų praktiką, vietoj 12 studijų programų pageidavimų, šiais metais bus galima pateikti ne daugiau kaip 9 pageidavimus.
Egzaminų reikalavimų bei švietimo sistemos pokyčiai – nestebina, moksleivių vertinimas ir ugdymas privalo būti nuolat atnaujinami, siekiant prisitaikyti prie kintančių visuomenės poreikių, tačiau patikimo būdo pateikti informaciją moksleiviams nebuvimas – rimta problema. Abiturientams aktuali informacija išsisklaidžiusi keliuose internetiniuose, moksleivių retai lankomuose puslapiuose, mokytojai taip pat pastebi ir būsimiesiems studentams perduoda ne visas naujienas, todėl šios problemos sprendimu užsiėmė patys jaunuoliai. Jau antrus metus Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS), bendradarbiaudama su Nacionaliniu egzaminų centru ir Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), rengia informacinį leidinį „Abituriento atmintinė. Viskas, ką turi žinoti“, kuriame pateikiama išsami informacija, apimanti visus dvyliktokams aktualius klausimus: pradedant prašymų laikyti VBE pateikimu, baigiant sutarties su universitetu sudarymu. Siekiant, kad leidinys būtų prieinamas kuo didesnei auditorijai, atmintinės elektroninė versija yra publikuojama Lietuvos moksleivių sąjungos internetinėje svetainėje.
Bendraujant su brandos egzaminus praėjusiais mokslo metais laikiusiais moksleiviais ryškėja tendencija, kad dažnas abiturientas nežino, kaip suvaldyti stresą egzamino metu, jam sunku sukoncentruoti dėmesį į užduotis ir jų sprendimą. Svarbu prisiminti, kad dvyliktoje klasėje esantys egzaminai turi parodyti juos laikančio asmens brandą, o tai yra: loginis mąstymas, žinios, greitas jų pritaikymas ir žinoma – gebėjimas valdyti emocijas. Kadangi pastarąjį išugdyti pamokų metu – gan sudėtinga, papildomų žinių ir įgūdžių galima įgyti pasitelkti kitus šaltinius. Vienas iš jų – LMS programa „Egzaminai. Nesinervink“, kuri moksleiviams patrauklioje plotmėje (socialiniame tinkle Facebook) ragina nelaukti paskutinių dienų prieš egzaminus ir jiems ruoštis iš anksto. Tam, kad ruošimasis būtų tikslingas, programos puslapyje pateikiami specialistų patarimai, kaip valdyti stresą, susisteminta informacija apie egzaminų programas, priminimai apie svarbiausius stojimo etapus ir dar daug naudingos informacijos.
Nors egzaminai dažnai kelia neigiamas emocijas, tai – vienas objektyviausių esamų būdų įvertinti moksleivių žinias. Tam, kad juos sėkmingai išlaikyti netrukdytų neaiškumai, svarbu susipažinti su egzaminų programomis ir reikalavimais, vertinimo instrukcijomis ir stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka. Visą šią informaciją galima rasti Nacionalinio egzaminų centro, LAMA BPO, Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėse, arba Lietuvos moksleivių sąjungos parengtame leidinyje „Abituriento atmintinė. Viskas, ką turi žinoti“, programos „Egzaminai. Nesinervink“ Facebook puslapyje.
Lietuvos moksleivių sąjungos inform.
