Urtė DRĄSUTYTĖ
Artėjant Sausio 13-ajai, Laisvės gynėjų dienai, tikriausiai daugelis mūsų prisimena įvykius, kurie visai šaliai, mums, jos piliečiams, svarbūs iki šiol. Šimtai sužeistųjų, daugiau nei dešimt žuvusiųjų. Drąsa, pasiryžimas kovoti dėl šalies laisvės, lietuvių patirti išgyvenimai kruviną sausio naktį reikšmingi tiek jaunam, tiek senam. Kaip sako Tauragės Žalgirių gimnazijos istorijos mokytoja, tauragiškė Daiva Juškienė, tik tos emocijos mūsų visų esančios skirtingos – tačiau neabejotinai visoms kartoms jos primena apie skaudžius istorinius tautos vingius, paliečia giliausias širdies kerteles. Įvykis, kuris žinomas bemaž visiems, informacija, keliaujanti iš kartos į kartą...
Mintyse – svarbūs istoriniai momentai
Kai prieš dvidešimt ketverius metus sausį vyko šaliai svarbūs įvykiai, buvau dar visai mažutė. Svarbiausius akcentus mintyse jau paaugus dėliojo tėvai, seneliai. Be abejo, ir mokytojai. Vieni jų įvykius stebėjo televizoriaus ekrane, kiti tapo gyvais jų liudininkais.
Kasmet, minint Sausio 13-osios įvykius, rengiami įvairūs renginiai tos nakties įvykių aukoms atminti, pagerbti.
Kaip ir ankstesniais metais, rytoj, 8 valandą, daugelio įstaigų languose sužibs žvakelės, liudijančios, kad viena ar kita bendruomenė prisimena svarbius istorinius momentus. Pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“ metu, Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną, lietuviai kviečiami visose Lietuvos mokyklose, valstybės įstaigose, ambasadose ir namuose uždegti atminties žvakutes 1991m. sausio 13-ąją žuvusiems už Lietuvos laisvę. Šios, jau tradicine tapusios akcijos metu, užgesinama šviesa ir visuose languose dešimčiai minučių uždegamos atminties žvakutės. Šiemet ši akcija bus organizuojama jau aštuntąjį kartą, jos sumanytoja – Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Ja siekiama priminti, kaip sovietų kariuomenė bandė įvykdyti perversmą Lietuvoje ir nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, o Lietuvos piliečiai apgynė valstybės nepriklausomybę.
Primena, kaip pasiekė LAISVĘ
Žvakutės ryt ryte sužibs ir Žalgirių gimnazijoje. Kaip pasakoja šioje mokymo įstaigoje moksleivius istorijos mokanti Daiva Juškienė, gimnazijoje rengiamos prasmingos pilietinės iniciatyvos ne tik šiai įsimintinai datai, tačiau ir daugeliui kitų svarbių progų. Istorijos mokytoja metodininkė D. Juškienė – Žalgirių gimnazijos jaunimo pilietinės iniciatyvos skatinimo projekto „Piliečiai“ koordinatorė. Praėjusiais metais moksleiviai, bendradarbiaudami su Tauragės kultūros paveldo tarnyba, išsirengė į istorinę išvyką-ekspediciją „Mažosios ir didžiosios Lietuvos sienos“. Jos metu moksleiviai susipažino su Mažosios Lietuvos pasienio su Lietuva gyvenvietėmis, jų istorija, kultūriniu paveldu, gilino žinias apie Tauragės kraštą. Žalgiriečiai lankėsi Lauksargiuose, Piktupėnuose, Bitėnuose, Vilkyškiuose...
Sausio 13-ąją jau ne vienerius metus moksleiviai renka istorinę medžiagą šia tema, visi drauge žiūri dokumentinius filmus, kurie atveria ypač siaubingos nakties skaudulius. Gimnazijos koridoriuose rikiuojami stendai, primenantys tai, kas vyko tąnakt, prieš dvidešimt ketverius metus. Vienybė, pilietiškumas, susitelkimas...
– Sausio 13-oji. Kuo ši data mums visiems svarbi, reikšminga? – klausiu pašnekovės.
– Ši diena svarbi visoms kartoms – senoliai džiaugiasi, kad sulaukė tų įvykių ir jų rezultatų, dalijasi prisiminimais. Mūsų karta džiaugiasi, todėl, kad jie dalyvavo tuose įvykiuose. O jaunimas – todėl kad tais rezultatais naudojasi, gyvena nepriklausomoje Lietuvoje. Aišku, dabartiniam jaunam žmogui yra sudėtinga įsivaizduoti gatve važiuojančius tankus, ginkluotus kareivius. Ši data, nors tai pirmiausia yra istorinė diena, vis tiek yra kitokia negu daugelis istorijos įvykių, dar daug gyvų tos baisios nakties įvykių dalyvių, liudininkų, vadinasi, gyvos emocijos, – pasakojo D. Juškienė.
Jaunimas apie šią datą žino daug
Minint šią istorinę dieną, pasak pedagogės, su moksleiviais dažnai ieškoma atsakymo į klausimą – šventė čia ar paminėjimas? Džiaugtis reiktų ar liūdėti? Viena vertus, pasak jos, tai šventė – juk esame tos nakties rezultatų vertintojai, galime džiaugtis tuo, ką turime, tačiau, kita vertus – tai paminėjimas, nes visi žinome, kokia kaina tas rezultatas buvo pasiektas.
– Aš galvoju, kad yra viskas kartu. Reikia prisiminti ir įvertinti, kokia kaina mes turime rezultatą – nepriklausomybę, – teigė D. Juškienė.
Paklausus, kokie vaizdiniai iškyla moters atmintyje prisiminus tą lemtingą dieną, ji pasakojo, jog buvo namuose, įvykius sekė televizoriaus ekrane:
– Aš labai gerai atsimenu tą dieną. Buvau Tauragėje, viena namie, žiūrėjau televizorių – vaizdai negalėjo nekelti emocijų. Net nebandau įsivaizduoti, kaip jautėsi žmonės būdami ten, nes net ir, rodos, saugiausioje vietoje – namuose, buvo baisu.
– Kokius svarbiausius akcentus dėliojate, pasakodama moksleiviams apie tos nakties įvykius?
– Tai nėra tik istorinis įvykis. Tai yra pilietinė diena, o piliečiais mes esame visi. Pirmiausia, ką mes, mokytojai akcentuojame mokykloje – įvykio reikšmę, vienybės, tautos susitelkimo galimybes, pilietiškumo prasmę. Klausiau kažkada vaikų, ką jiems reiškia Sausio 13-ta. Kadangi jie yra kitos kartos žmonės, atsakė, kad jiems tai yra istorinė tema, bet kitokia nei daugelis. Jie pripažįsta, kad žiūrint dokumentinę vaizdinę medžiagą, klausantis pasakojimų, eina šiurpuliukai. Jeigu būtų tik vadovėlio skaitymas, tiesiog kaip įvykio konstatavimas, tai nebūtų tos emocijos. Be to, šiandien dar yra daug gyvų šių, Lietuvai tragiškų įvykių liudininkų ir dalyvių, kurie, artėjant Sausio 13-ajai visa tai vėl ir vėl prisimena. Ir tikriausiai nepriklausomai nuo profesijos, žmonės kalba namie apie tai. Kiekvienam jaunam žmogui svarbu išgirsti iš savų lūpų, kaip tie žmonės tada jautėsi, ką jie veikė. Šiuolaikinis jaunimas apie šią datą žino iš tiesų daug. Jie sužino ne tik iš tėvų, bet ir iš interneto. Tačiau visi jie skirtingi – vieni labiau emocionalūs, labiau domisi, informaciją priima giliau, kiti galbūt šalčiau reaguoja, bet kad jie šitą datą žino, tai aš tikrai neabejoju. Jie žino tos datos svarbą, – įsitikinusi daugiau nei du dešimtmečius mokytojaujanti Žalgirių gimnazijos pedagogė.
Kartų ryšys, prisiminimai, vienybė
Neretai mokykloje, minint šią datą, moksleiviai stebi dokumentinius vaizdo įrašus, kurie ypač populiarėja tarp jaunų žmonių. Tai galimybė iš pirmų lūpų išgirsti, kas vyko tuomet – be užuolankų, tiesiogiai. Pašnekovės manymu, kai lieka surašyti tik istoriniai faktai, nebelieka gyvų liudininkų, tada tai yra tik žinojimas.
– O dabar yra ir žinojimas, ir bandymas įsivaizduoti, pajausti. Istorijoje, kalbant apie bet kurį įvykį, yra įvardinamos priežastys, konstatuojamas faktas, aptariami rezultatai ir reikšmė. Mokiniai visa tai žino, o kaip jie jaučiasi šią svarbią dieną, priklauso ir nuo šeimos, kaip šeima prie to prisideda. Tėvai, seneliai namuose pasakoja savo išgyvenimus, prisidėdami prie savo vaikų pilietinio ugdymo – tai tuo pačiu yra ir kartų ryšys. Juk visada, kai medžiagą perteikia gyvi liudininkai, kai nėra tik sausi skaičiai ir faktai vadovėlyje, labiau suprantama, vertinama, įsimenama. Reikia tų šiurpuliukų, pabandymo įsivaizduoti tą įtampą, kad suprastum, kad ne taip lengvai viskas ateina. Ir kad tai, ką turim, reikia vertinti. Ko gero, tomis dienomis lietuviai buvo vieningi kaip niekada, dabar šitokios vienybės tikrai nėra. Juk per naktis degė laužai, ir iš Tauragės žmonės pamainom važiavo, budėjo... Dabar tai yra svarbu tiek, kiek tu jauti, kiek tu supranti, – apie svarbią lietuviams datą kalbėjo istorijos mokytoja.
„Tauragės žinios“ primena, kad šiemet, kaip ir pernai, bus tęsiama pilietinė iniciatyva „Neužmirštuolė“. Sausio 13-ąją visi raginami įsisegti popierinį šios gėlės žiedą – simbolį, kuris mums padeda prisiminti, kodėl esame laisvi. Kultūrininkų paskatinta Neužmirštuolės akcija skirta 1991-ųjų sausio aukoms ir laisvės gynėjams atminti.
