Saulius SODONIS
Tręšdami laukus ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ir kooperatyvai privalo laikytis aplinkosauginių reikalavimų.
Aplinkos ministerijos Vandenų departamento Vandenų išteklių ir normatyvų skyriaus vedėjas Arūnas Čepelė „Tauragės žinioms“ sakė, kad teisingai tręšti dirvą reikia todėl, kad kuo daugiau maistingųjų medžiagų patektų į derlių ir ūkininkas iš to gautų naudą. „Jeigu neteisingas tręšimas ir tos medžiagos patenka ne į augalus, tai tręšiama aplinka. Vienintelis šiuo metu galiojantis Europos Sąjungos normatyvas yra toks, kad per vienerius metus į hektarą gali patekti ne daugiau kaip 170 kilogramų veikliosios medžiagos – azoto.
Dar vienas reikalavimas – organinėmis trąšomis galima tręšti tik nuo balandžio 1-osios iki lapkričio 15 dienos. Šis terminas, atsižvelgiant į oro sąlygas, gali būti pratęstas. Tręšimo mineralinėmis trąšomis terminų nėra nustatyta.
Žemdirbius, tręšiančiuosius organinėmis trąšomis, kontroliuoja aplinkosaugininkai, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinė mokėjimo agentūra.
Dar yra apribojimų ir tręšiant pakrančių apsaugos juostose. Atstumas iki vandens telkinio, prie kurio negalima tręšti, nustatomas pagal vandens baseino dydį ir gali būti nuo 2,5 iki 50 metrų.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Tauragės rajono biuro vadovas, augalininkystės konsultantas Petras Kulikauskas teigė, kad 1993 metais patvirtintos Žemės ūkio naudmenų ir miško naudojimo sąlygos yra kaskart koreguojamos, tai galima matyti žemėlapiuose. Kai daromi tręšimo planai, yra žiūrima, kur patenka ūkininkų žemės sklypai ir tos apsaugos juostos yra išskaičiuojamos iš tręšimo ploto. Trąšų kiekis priklauso nuo to, kiek dirvožemyje yra azoto, koks buvo priesėlis, kokios kultūros bus auginamos ir koks planuojamas gauti derlius. Prieš tręšiant turi būti atlikti dirvožemio tyrimai ir tik tada reikėtų skaičiuoti, kiek ir kokių trąšų reikia. Tai reikalinga daryti tam, kad nebūtų teršiama aplinka.
Mineralinėmis trąšomis reikia tręšti augalų vegetacijos metu, žiemą juk niekas nebarsto trąšų ant įšalusios žemės ar sniego. Tada tirpstančios trąšos įšalusios žemės paviršiumi gali nutekėti į vandens telkinius.
Dėl to, kad organinės trąšos nebūtų vežamos į laukus žiemą, ūkininkams yra reikalavimas, turėti srutų ir skysto mėšlo rezervuarus, kurie galėtų būti pildomi šešis mėnesius.
Prireikus konsultantai nuvyksta į kliento ūkį ir paima dirvožemio bei grūdų ėminius. Vadovaudamasis jų duomenimis, ūkininkas gali subalansuoti tręšimą, pasirinkti optimalų derliaus nuėmimo laiką, sėjomainą ir kt. Viena svarbiausių teikiamų paslaugų – tręšimo plano sudarymas naudojant ir mineralines, ir organines trąšas. Tik ūkis, turintis tręšimo planą, atitiks aplinkosaugos reikalavimus.
„Bendraujant su ūkininku, svarbiausia suprasti, ko jis nori, o ne primygtinai siūlyti savo tiesą. Žmogus turi išsakyti savo problemas, o konsultantas rekomenduoti jam galimą sprendimą, nukreipti jį tinkama linkme. Taigi sprendimą turi priimti pats ūkininkas“, – sakė P.Kulikauskas.
Konsultavimo tarnybos nekontroliuoja, kaip žemdirbiai laikosi tręšimo organinėmis ir mineralinėmis trąšomis reikalavimų, tai atlieka rajonų aplinkos apsaugos agentūrų pareigūnai.
Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros vedėjas Darius Ciganas sakė, kad praėjusiais metais teko nubausti pinigine bauda vieną ūkininką, kuris tręšė lauką srutomis jau po leidžiamo tai daryti termino. Dar keli ūkininkai buvo nubausti vasarą – jie laikė mėšlą ant dirvos krūvelėse, o ne specialiai įrengtose rietuvėse.
