Daiva SITNIKIENĖ
Jei prieš kelerius metus daugelis Lietuvos gyventojų nebuvo girdėję Žygaičių miestelio nė pavadinimo, tai šiandien jį žino visa Lietuva. Į Žygaičiusne kartą lėkė respublikinių laikraščių žurnalistai, o protesto akcijosdėl skalūninių dujų žvalgytuvių pasiekė sostinę. Galiausiai paskelbta, kad JAV energetikos įmonė „Chevron“ pasitraukė iš Lietuvos skalūnų dujų žvalgybos konkurso ir pardavė turėtas naftos bendrovės „LL investicijos“ akcijas. Protestai nurimo, Vyriausybė tikino, kad sutvarkysteisinę bazę ir mokesčius. Praėjus metams ledai vėl pajudėjo – trečiadienį Vyriausybė pritarė naujam projektui. Tą pačią dieną, kai Vyriausybėje buvo svarstomas šis klausimas, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas su viceministre Daiva Matoniene ir būriu specialistų atliko žvalgybą Žygaičių bendruomenėje. Ginčų ir vėl netrūko.
Vizito tikslas – tik pasikalbėti
– Šio vizito tikslas – ne kažkąnuspręsti, ne padėti tašką, o pasikalbėti, pasiaiškinti ir po mėnesio kito vėl susitiksime, – pradėjęs susitikimą su gyventojais žadėjo aplinkos ministras.
Prisistatydamas gausiai susirinkusiems Žygaičių bendruomenės žmonėms, taip pat atvykusiems iš Šilutės, Pagėgių ir Tauragės miesto, ministras nesikuklino, pareiškė esąs kitoks:
– Esu savivaldoj dirbęs ir gerai suprantu vietos bendruomenės reikalus. Tai, ką jūs darote, man suprantama.
Gal todėl ministro nestebino karšti kaimo žmonių pasisakymai ir aštrus savo nuomonės gynimas.
Rizika visada yra
Aplinkos ministras žmones tikino, kad asmeniškai pats nėra nei prieš, nei už skalūnų paieškas, ir ramino, kad niekas paskubomis nebus daroma. Kol kas esą peržiūrimi teisės aktai. Pasak K. Trečioko, apie skalūnų dujas jis kalbėjo su Rumunijos premjeru, kuris pasidžiaugęs, kadRusija Rumunijai sumažino dujų kainą.
– Mums, Aplinkos ministerijai, svarbu, kad aplinka būtų saugi, tai turi užtikrinti mokslininkai, specialistai. Rizika visada yra, bet ji turi būti įvertinta. Nebus taip, kad dabar darome, o paskui žiūrėsime, kaip bus. Įsiklausykite į mokslininkų, specialistų nuomonę, gal kiek mažiau klausykite politikų, nes jie turi savo politinių tikslų. Pasversime visus už ir prieš, – žadėjo aplinkos ministras K. Trečiokas, tačiau pabrėžė, kad nieko nedaryti neišeis.
Karštos diskusijos ministro neglumino
Pasisakius ministrui, Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas atsakė į gyventojams rūpimus klausimus. Tiesa, salėje sėdintys žmonės pažėrė priešingų argumentų. Įsikarščiavusius „išminčius“ ne kartą teko raminti.
Po šio susitikimo savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams aplinkos ministras pasidžiaugė, kad gyventojai susipažinę ir domisi įvairių specialistų, mokslininkų pateiktomis studijomis, vertinimais.
– Susitikimas paliko gerą įspūdį. Žmonės teiraujasi, ar tikrai viskas pasverta, paskaičiuota. Atėjo ne kokių rėksnių šaika, o žmonės, pasigilinę į situaciją. Spalio mėnesį susitiksime prie apvalaus stalo kartu su geologais, mokslininkais.Rasiu laiko nuvykti į kaimyninę Lenkiją ir pažiūrėti, ar tikrai ten ežerai dvokiantys, kaip kai kas skelbia. Tiek tiems žmonėms, tiek man rūpi vienodai, – tikino K. Trečiokas.
Susitikimas su Žygaičių bendruomene buvo tik viena aplinkos ministro vizito į Tauragę dalis. Tądien ministras susitiko su Tauragės regiono merais, po to savivaldybės administracijos salėje – su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros, Tauragės atliekų tvarkymo centro, „Tauragės butų ūkio“, Tauragės miškų urėdijos, „Tauragės vandenų“ ir kitų įstaigų vadovais, atsakė į jiems aktualius klausimus.
Savivaldybėms 10 procentų mokesčių
Kaip skelbia Aplinkos ministerija,Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pataisoms ir teiks jas Seimui. Siūloma keisti esamus ir nustatyti ekonomiškai pagrįstus mokesčius už Lietuvoje išgaunamus angliavandenilius, tarp jų ir už skalūnų (išsklaidytųjų angliavandenilių) naftą bei dujas.
Viena patrauklesnių naujovių savivaldai – tai, kad 10 proc. surinktų mokesčių už išgaunamus angliavandenilius bus atiduota savivaldybėms, kurių teritorijose jie išgaunami. Dalis šių lėšų tektų viešojo intereso paslaugų infrastruktūrai gerinti, viešiesiems pastatams statyti ir modernizuoti, viešosioms ir rekreacinėms erdvėms įrengti, kita dalis – aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti.
Taip pat siūloma naftos bendrovėms, kurios laimės konkursą išsklaidytųjų angliavandenilių ištekliams žvalgyti ir išgauti, taikyti mokesčio lengvatą – trejus metus atleisti jas nuo mokesčio už šių išteklių naudojimą. Šia lengvata bus galima naudotis ne ilgiau kaip iki 2020 m. sausio 1 d.
Jeigu Seimas priims pasiūlytąsias Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pataisas, jos įsigalios 2015 m. sausio 1 d.