Daiva SITNIKIENĖ
„Tauragės žinių“ redakcija gavo laišką, kuriame Sutkų kaimo gyventoju prisistatęs žmogus teiraujasi ir prašo žurnalistų pasidomėti, kur dingo jo kaimynas Ipolitas Laucevičius (gim. 1936), jei miręs, kur palaidotas? I. Laucevičiaus kaimynu pasirašantis laiško autorius tikina, kad vyras neturėjo šeimos, gyveno su tėvais, o šiems mirus gyveno vienas.
„Teko matyti, kad pas jį paskutiniu metu lankydavosi moteriškė, kuri slapta, niekam nematant atvykdavo į svečius, o vėliau pradėjo išvežinėti jo turtą. Po kelių jos apsilankymų kaimyno Ipolito iš viso kaime nebeliko. Dingo žmogelis „kaip į vandenį“. Nei matyti nei girdėti apie jį“, – rašoma laiške.
Viso laiško necituojame, jame netrūksta įvardijamos moters atžvilgiu įžeidžių žodžių.
Laiško autorius tikina girdėjęs kalbant, kad I. Laucevičius miręs, tačiau kaimo žmonėms apie tai niekas nepranešė, esą niekas nežino, kur jo kapas. Laiško autorius susirūpinęs, nes neaišku, į kieno rankas pateko Ipolito turtas.
„Noriu žinoti, kokia yra tikroji istorija, kodėl ta moteriškė slapta viską darė?“ – klausia I. Laucevičiaus kaimynu prisistatęs žmogus.
Laiške paminėta moters, kuri galėjo bendrauti su Ipolitu, pavardė. Netrukome išsiaiškinti, kad toji moteris I. Laucevičių parsivežė į savo namus Tauragėje, jam buvo paskirta oficiali slauga, o vėliau, 2008 metais, su Ipolitu ji susituokė. Buvo surašę vedybinę sutartį.
I. Laucevičiaus žmona tapo vienos pagrindinės mokyklos pedagogė, tačiau prašė jos pavardės straipsnyje neminėti. Nors moteris ir ištekėjo už I. Laucevičiaus, ankstesniosios savo pavardės nepasikeitė. I. Laucevičius buvo už ją 17 metų vyresnis. Moters teigimu, jos vyras norėjęs slaptumo, mat gyvendamas kaime buvo nukentėjęs nuo plėšikų.
Kaip „Tauragės žinioms“ pasakojo I. Laucevičiaus žmona, jis mirė 2011 metais dėl ligos. I. Laucevičiaus sodyba Sutkų kaime teisėtai atiteko jai, žmonai. Dar prieš santuoką Ipolitas esą buvo surašęs testamentą, kuriuo visas turtas po mirties atiteko jai. Ipolitą tauragiškė teigia slaugiusi septynerius metus.
– 2011 metų liepos 5 dieną, kaip ir pridera, palaidojau vyrą senosiose kapinėse, savo giminių kapavietėje. Jis norėjo slaptumo ir aš jo valią įvykdžiau, – aiškino I. Laucevičiaus žmona.
Moteris mano, kad į redakciją atsiųstas laiškas kurptas iš pavydo, esą kitaip tokių kaltinimų suprasti negalima.
Laiško autorių, jei jis iš tiesų nori aplankyti kaimyno kapą, apie tikslesnę kapavietės vietą informuosime asmeniškai, jam atvykus į „Tauragės žinių“ redakciją.