Daiva SITNIKIENĖ
Nuo birželio 1-osios įsigaliojo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama, kad piniginę socialinę paramą gautų tik tie, kuriems jos iš tiesų reikia. Iki šiol po 350 Lt kas mėnesį bedarbis galėjo gauti net trejus metus. Pagal naująją tvarką ši suma penktadaliu mažės jau po pirmųjų jos skyrimo metų. Skelbiama, kad šie įstatymo pakeitimai – signalas ilgalaikiams bedarbiams aktyviau ieškotis darbo.
Paaiškinti naujosios tvarkos niuansus paprašėme savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Ligitos RIMKUVIENĖS.
– Vieša paslaptis, kad kai kurių žmonių dirbti neskatina nedaug pašalpą viršijantis darbo užmokestis. Nuo birželio 1-osios įsigaliojusios įstatymo pataisos nustato – jei asmuo, kuris gaudavo piniginę paramą, įsidarbina ir jo pajamos viršija ne daugiau nei 20 proc. gautos paramos dydžio, savivaldybė turės teisę nuspręsti, ar palikti jam prie gaunamo atlygio ir socialinę paramą. Ar tai reiškia, kad ne visiems bus palikta ši parama? Kokiu būdu tai bus nusprendžiama?
– Naujos įstatymo pataisos išplečia savivaldybių administracijų veiksmų laisvę: įvertinus asmens gyvenimo ir buities sąlygas, socialinės paramos teikimo komisija turės teisę skirti socialinę pašalpą, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 20 procentų viršija valstybės remiamų pajamų dydį ir bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto normatyvo bei kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų turi teisę į piniginę socialinę paramą: vienam gyvenančiam asmeniui ir dviem bendrai gyvenantiems asmenims – 25 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; trims ir keturiems bendrai gyvenantiems asmenims – 50 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; penkiems ir daugiau – 70 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio.
– Įstatymo pataisos pakoreguos ir kompensacijų būsto šildymui teikimo sąlygas, kai būsto savininkas atsisako dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio atnaujinimo. Tokiems žmonėms artimiausią šildymo sezoną būsto šildymo išlaidų kompensacija bus sumažinta 50 procentų, o nuo kito šildymo sezono kompensacija visiškai nebus teikiama trejus metus. Ką reiškia atsisakymas dalyvauti programoje, juk renovacijai pritaria daugiau nei pusė namo savininkų? Iš kur gausite atsisakiusiųjų duomenis?
– Daugiabučio butų savininkai, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, turi dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo programą ar ją atitinkančią savivaldybės tarybos patvirtintą programą, jeigu toks sprendimas svarstomas ir priimamas, ir dalyvauti įgyvendinant šį projektą. Apie asmenų dalyvavimą svarstyme Socialinės paramos skyriui praneš institucijos, kurios organizuos šiuos svarstymus.
– Įsidarbinti bus skatinama ir numatant, kad nuo šiol visi asmenys, kurie nedirbo ilgiau nei metus ir įsidarbino, pusę metų prie atlyginimo gaus 50 procentų buvusios piniginės paramos sumos. Iki šiol tokia tvarka galiojo tik ilgalaikiams bedarbiams, turintiems vaikų.
– Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui papildomai skiriama socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 12 mėnesių iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius, jeigu vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys atitinka visas šias sąlygas: vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba šiame įstatyme nustatytą darbo laiko trukmę ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, bet ne daugiau už dvi minimaliąsias mėnesines algas ar du minimaliuosius valandinius atlygius proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui; prieš įsidarbinimą asmenys buvo įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 12 mėnesių iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta šio įstatymo arba dirbo viešuosius darbus; bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą; vienas gyvenantis asmuo ar kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų turi teisę į piniginę socialinę paramą.
– Pakeitimuose taip pat numatyta, kad piniginė socialinė parama nebus skiriama, jei paramos gavėjas nutraukė registraciją teritorinėje darbo biržoje savo noru arba registracija jam buvo nutraukta, o kreiptis pakartotinai būtų leista tik po trijų mėnesių registracijos darbo biržoje.
– Sugriežtinamas piniginės socialinės paramos teikimas darbingo amžiaus darbingiems darbo biržoje registruotiems asmenims, kurie atsisako jiems siūlomo darbo ar pažeidžia darbo biržos reikalavimus: piniginė socialinė parama neteikiama, jei šios paramos gavėjas nutraukė registraciją teritorinėje darbo biržoje savo noru arba registracija teritorinėje darbo biržoje jam buvo nutraukta, pakartotinai piniginė socialinė parama skiriama, jei asmuo ne trumpiau kaip tris mėnesius registruojasi darbo biržoje. Tačiau savivaldybės administracijai suteikiama teisė įvertinus asmens gyvenimo sąlygas skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas, kai piniginė socialinė parama neskiriama dėl registracijos darbo biržoje nutraukimo.
– Pagal buvusią tvarką piniginę paramą nedirbantis asmuo galėjo gauti 36 mėnesius ir tik vėliau ji buvo pradedama mažinti. Po priimtų pakeitimų piniginė parama nedirbančiam asmeniui bus mokama 12 mėnesių, o po to proporcingai mažinama. Kokios tos proporcijos?
– Mažinant ilgalaikę priklausomybę nuo socialinės paramos sistemos sutrumpinamas įstatymu nustatytas socialinės pašalpos gavimo laikotarpis, nuo kurio ši pašalpa pradedama proporcingai mažinti darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems asmenims, išskyrus socialinę pašalpą vaikams: kai socialinė pašalpa mokama 12–24 mėnesius, jos dydis mažinamas 20 procentų; kai socialinė pašalpa mokama 24–36 mėnesius – mažinamas 30 procentų; kai socialinė pašalpa mokama 36–48 mėn. – mažinamas 40 procentų; kai socialinė pašalpa mokama nuo 48–60 mėn. – mažinamas 50 procentų; gavusiems socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių – ji 24 mėnesius neskiriama (išskyrus socialinę pašalpą vaikams).
