Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Ilgamečiame ginče pagaliau padėtas taškas. Balskuose elektrinę pastačiusią Kauno bendrovę „Hidroenergija“ teismas įpareigojo remontuoti yrančią užtvanką. „Hidroenergija“ prašo savivaldybės tvenkinyje leisti nužeminti vandens lygį, o aplinkosaugininkai baiminasi brakonierių antplūdžio. Kokie žuvų ištekliai gali gyventi šiame vandens telkinyje, Tauragės rajono medžiotojų ir žvejų draugija įvardyti nedrįsta, tačiau sako greta tvenkinio budėsią itin akylai.
Prašo savivaldybės leidimo
Pernai gruodžio 14-ąją Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimą, įpareigojantį Kauno UAB „Hidroenergija“ tinkamai vykdyti Balskų hidrotechnikos kompleksų nuomos sutartį ir per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos suremontuoti užtvankos šachtą, vamzdžius, atstatyti tarnybinį tiltą.
Sprendimas įsigaliojo. „Hidroenergija“ suskubo jį vykdyti – šią savaitę Tauragės rajono savivaldybei pranešta, kad Balskų hidrotechnikos komplekso kapitalinis remontas bus atliktas šiemet. Darbams atlikti reikia visiškai išleisti tvenkinio vandenį. Todėl tokio leidimo „Hidroenergija“ paprašė ne tik Tauragės rajono savivaldybės administracijos, bet ir Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento.
Balskų tvenkinys buvo įrengtas 1984 metais, užtvenkus Jūros upę. Skelbiama, kad jo vandens tūris – beveik 15 mln. kub. m, gylis vietomis siekia 11 metrų. Ketvirtąjį dešimtmetį skaičiuojančiai užtvankai jau seniai reikalingas kapitalinis remontas.
Vandenį išleis per dvi savaites
Pasak užtvanką remontuosiančios „Hidroenergijos“ direktoriaus Rolando Kimčio, tvenkinio vanduo bus išleistas visiškai. Darbus ketinama pradėti iškart po potvynio ir žuvų neršto.
– Kitaip aplinkosaugininkai neleis. Jei suspėsime su visais leidimais, darbus norėtume pradėti birželio 1-ąją, jei ne, – liepos 1 dieną, – „Tauragės žinioms“ sakė R. Kimtys.
Planuojama, kad vanduo iš tvenkinio ištekės per dvi savaites. Kas atsitiks su gamtos ištekliais – žuvimis, kitais gyvūnais, R. Kimtys teigė nežinąs. Esą iš patirties galįs viltis, kad žuvys, pajutusios vandens mažėjimą, kils prieš Jūros upės srovę.
Kiek kainuos remontas, R. Kimtys neįvardijo.
Budės inspektoriai
Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros viršininkas Romualdas Jurgelionis sako dar negavęs žinios apie Balskų užtvankos remonto darbus ir ketinamą išleisti tvenkinio vandenį.
– Kiek žinau, Pagramančio regioniniam parkui pranešta, mūsų departamentui taip pat, nes jie išduos leidimus vandeniui išleisti. Užtvanką remontuoti būtina, nieko nepadarysi, kitaip yra grėsmė sugriūti, – sakė R. Jurgelionis.
Aplinkosaugininkų vadovas pasirengęs imtis priemonių, kad sugaudytų brakonierius, kurie kėsinsis į Balskų tvenkinio žuvis.
– Žinoma, leidžiant vandenį, žuvų bus, darbo mums padaugės, inspektoriai budės, kitaip tinklais žuvis išgaudys, – kalbėjo R. Jurgelionis.
Yra ir šamų, ir ungurių
Ilgametis Tauragės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos narys ir etatinis darbuotojas Vitas Mikalauskas sako, kad Balskų tvenkinyje – visa Lietuvos žuvų populiacija.
– Visko čia yra – ir lydekų, ir karšių, ir starkių, ir žiobrių, ir lynų, ir net šamų ir ungurių. Manau, kad leidžiant vandenį visko bus. Brakonieriai tikrai kėsinsis gaudyti žuvis tinklais. Saugosim, dirbsim. Žinoma, mes neturime jėgos brakonierių sulaikyti, bet stebėsime ir pranešime aplinkosaugininkams, policijai, – kalbėjo V. Mikalauskas.
Tauragės medžiotojų ir žvejų draugija mėgėjiškos žūklės tikslais yra išsinuomojusi Balskų tvenkinį iki 2018 metų. Draugija ne tik rūpinasi šio vandens telkinio pakrantėmis, bet ir jį kasmet įžuvina.
Ant Balskų tvenkinio kranto žemės sklypų prisipirkęs turi ne vienas Tauragės politikas ir kiti žinomi visuomenės veikėjai. Žvejoti Balskuose pamėgo ir Tauragės meras Pranas Petrošius, ilgai įrodinėjęs, kad vaizdingame gamtos kampelyje susirentė ne pirtelę, o grūdų sandėlį.
