Šalyje kilus ažiotažui dėl angliavandenilių iš skalūnų sluoksnių paieškos, bendrovė „LL Investicijos“ kasdien sulaukia itin daug klausimų dėl planuojamos veiklos. Artimiausiu metu naftos gavybos įmonė „LL Investicijos“ planuoja atlikti seisminius žemės gelmių tyrimus, kurių metu bus siekiama išsiaiškinti, kokia žemės gelmių geologinė struktūra yra konkrečioje vietovėje. Šie tyrimai leis nustatyti, ar Tauragės bei kituose Rietavo licencijos ploto rajonuose yra perspektyvų ateityje ieškoti ir išgauti angliavandenilius (tradicinę ir netradicinę naftą).
Pateikiame atsakymus į dažniausiai gyventojų, savivaldybės specialistų bei politikų užduodamus klausimus. Tarp dažniausiai užduodamų klausimų yra ir apie išteklių iš skalūnų sluoksnių gavybą, tad įmonėje dirbantys kvalifikuoti specialistai turėdami itin daug patirties hidraulinio uolienų plėšymo procese (šis metodas naudojamas ir išgaunant tradicinę naftą), atsako ir į šiuos daugeliui itin rūpimus klausimus.
Ar nebus užnuodytas vanduo ir dirvožemis atliekant angliavandenilių išteklių paieškos ir gavybos darbus?
Ne. Niekas nebus užnuodyta. Tiek vanduo, tiek dirvožemis išliks tokios pačios kokybės, kokia buvo prieš pradedant angliavandenilių išteklių paieškos ir gavybos darbus. Pagrindinė gruntinių vandenų apsaugos priemonė yra tinkamai suprojektuotas ir įrengtas gręžinys. Remiantis visuotinai priimtinais ir efektyviausiais pramoniniais standartais, koncentriškai sluoksniuojant plieną ir cementą, gruntinis vanduo visiškai izoliuojamas nuo gręžinio. Tie patys standartai taikomi nepriklausomai nuo to, ar gręžinys projektuojamas gręžti į skalūnų uolienas, ar yra skirtas hidrauliniam uolienų ardymui. Plieno ir cemento sluoksnių skaičius priklauso nuo gręžinio tipo. Dirvožemis apsaugomas naudojant tinkamai prižiūrimą techniką, užtikrinant reikiamą apsaugą aplink bet kokią detalę, kuri galėtų būti nehermetiška, nedelsiant reaguojant į bet kokius išsipylimus, jei tokie įvyksta, ir paklojant nepralaidžią plėvelę po ta vieta, kur bus vykdomi darbai. Aplink vietovę, kur vyks darbai, prieš jų pradžią ir jiems pasibaigus, bus paimti vandens ir dirvožemio mėginiai, kad būtų įrodyta, jog mes nepadarėme žalos.
Ar paieškos ir gavybos darbų metu gręžiniai gali sprogti?
Paieška ir gavyba yra tokia ūkinė veikla, kurios tikslas yra surasti (ir galiausiai išgauti) angliavandenilius. Kaip ir visos kitos ūkinės veiklos, ji gali potencialiai sukelti grėsmę saugumui ir gamtai. Nors ir neįmanoma sumažinti visų rizikų iki nulio, daugelį grėsmių galima pašalinti, o likusias sušvelninti. Remiantis ta praktika, kuri bus naudojama, ir patirtimi, įgyta atliekant darbus geologiniuose baseinuose, panašiuose kaip ir Lietuvoje, galime manyti, kad sprogimo rizika yra minimali. Būtina pažymėti, jog per pastaruosius 20 metų, kai Lietuvoje naftos gavybos kompanijos jau išgręžė kelias dešimtis gręžinių, jokių nelaimių neįvyko.
Ar žinoma, kokie chemikalai naudojami hidraulinio plėšymo metu?
Cheminių medžiagų, kurios bus naudojamos atliekant konkretų hidraulinį uolienos plėšymą, formulė nėra iki galo sudaryta, kol nėra ištirtos uolienos ir nesuplanuoti darbai. Tačiau visos naudojamos cheminės medžiagos bus žinomos ir sertifikuotos Europoje. Pavyzdžiui, vieno neseniai Lietuvoje atlikto hidraulinio uolienų plėšymo metu buvo panaudotos aštuonios cheminės medžiagos. Žr. lentelę apačioje:
Lietuvoje buvo įgyvendinti daugiau nei 25 hidraulinio uolienų plėšymo projektai. Visų jų metu buvo vykdomas monitoringas ir nė vienas iš jų neturėjo jokio poveikio aplinkai ir gamtai. Jungtinėse Valstijose atlikta daugiau nei milijonas hidraulinių uolienos plėšymo darbų ir nėra nustatyta, kad dėl to būtų užteršti gėlo vandens sluoksniai.
Ar išteklių paieškai naudojami nuodingi chemikalai, kokią įtaką šie chemikalai daro aplinkai?
Paieškų metu naftos gavybos bendrovės naudoja tas pačias chemines medžiagas, kurias žmonės naudoja kasdieniniame gyvenime. Pavyzdžiui, sprogmenys, kuriuos planuojama naudoti atliekant seisminius tyrimus bendrovės „LL investicijos“ licencijos plote, yra vadinami Senatel Powefrag. Juos sudaro 2 cheminės medžiagos, kurios yra žemės ūkio trąšos. Žr. lentelę žemiau:
Kaip pažymėta aukščiau, visos cheminės medžiagos, kurios yra naudojamos atliekant seisminius tyrimus, ir tos, kurios galėtų būti panaudotos hidrauliniam uolienų plėšymui, yra žinomos ir sertifikuotos Europoje.
Ar galima garantuoti, kad bus išvengta angliavandenilių žvalgybos ir gavybos žalos gyventojams, gamtai ir kraštovaizdžiui?
Paieškos ir gavyba yra ūkinė veikla, kurios tikslas yra surasti (o galiausiai išgauti) angliavandenilius. Kaip ir visos ūkinės veiklos, ji gali kelti potencialią grėsmę saugumui ir aplinkai. Nors neįmanoma sumažini visų rizikų iki nulio, daugelį jų galima pašalinti, o likusias – sušvelninti. Kai veikla vykdoma laikantis norminių dokumentų reikalavimų ir remiantis gera tos ūkinės veiklos praktika, galima visiškai užtikrintai pareikšti, kad tokia veikla nekelia jokios reikšmingos grėsmės nei žmonėms, nei gamtai, nei kraštovaizdžiui. Tą neseniai patvirtino Europos Sąjunga, tą liudija ir daugybė gamtos apsaugos ekspertų ir autoritetingų specialistų JAV, kur vyksta didžiausi ir technologiškai moderniausi dujų gavybos iš skalūnų uolienų darbai pasaulyje. Lietuvoje naftos gavyba vyksta jau kelis dešimtmečius ir per tą laiką nebuvo padaryta žalos žmonėms, gamtai ar kraštovaizdžiui.
Jei darbų metu būtų pakenkta melioracijos sistemai, nuostoliai gyventojams gali siekti šimtus tūkstančių litų. Kas atlygintų šią žalą?
Mūsų bendrovė dės visas pastangas, kad seisminių tyrimų metu NEBŪTŲ sugadinta melioracijos sistema. Iš savivaldybių ir atitinkamų bendrovių surinkome visų melioracijos sistemų, esančių mūsų licencijos plote, schemas. Jiems davėme tikslias seisminių sužadinimo taškų koordinates. Savo savivaldybių žemėtvarkos skyriuose žemės savininkai gali gauti duomenis apie tikslią seisminių taškų, esančių jų žemės sklypuose, padėtį skaitmeniniu formatu. Nežiūrint į tai, jei darbų metu bus pakenkta melioracijos sistemai, mūsų bendrovė visiškai kompensuos už padarytą žalą, t. y. ir už padarytos žalos remonto projektinius darbus, ir už faktinius remonto darbus.
Kas bus daroma su darbų metu panaudotu gręžinių vandeniu?
Visos atliekos bus perdirbtos sutinkamai su norminių dokumentų ir reglamentų reikalavimais, siekiant pirmiausia sumažinti tokių medžiagų kiekį, tada jas perdirbti ir pakartotinai panaudoti ir galutinai utilizuoti tik tai, ko negalima pakartotinai panaudoti sutinkamai su visais taikomais įstatymais, reglamentais ir normomis.
Kaip galėtumėte pakomentuoti ir ką pasakytumėte apie Josho Foxo sukurtą dokumentinį filmą „Dujų žemė: visa tiesa apie hidraulinį skaldymą (Gasland: the Truth Behind Hydrofracking) apie skalūnų dujų gavybą ir žalą aplinkai?
Dokumentiniame filme pateikta klaidinanti informacija ir manipuliacijos yra plačiai žinomos ir aptariamos. 2012 m. balandžio 6 d. JAV Aplinkos apsaugos agentūra paskelbė tyrimo rezultatus dėl filme parodytos tariamos gruntinio vandens taršos ir paneigė pateiktus nepagrįstus tvirtinimus.
Filmo režisierius Joshas Foxas pripažino, kad jis išėmė iš filmo esminius faktus.
(http://commonamericanjournal.com/watch-%E2%80%98gasland%E2%80%99-direct…).
Ar UAB „LL investicijos“ vykdomi darbai ir veikla yra apdrausti ir atsitikus nelaimingam atsitikimui bendrovė būtų finansiškai pajėgi padengti nuostolius?
UAB „LL investicijos“ yra finansiškai pajėgi padengti visus galimus nuostolius, bendrovės veikla taip pat yra apdrausta.
Ar siūlytumėte rizikuoti aplinka ir žmonių gerove dėl kapitalo interesų?
„LL investicijos“ yra Lietuvoje registruota įmonė, kurios 50 proc. akcijų priklauso lietuviams. Tikimės, kad žmonės pamatys, jog mūsų veikla atneša jiems daug naudos. Manome, kad saugi ir atsakinga angliavandenilių paieška ir gavyba sukurs naujas darbo vietas, generuos naujas pajamas ir padidins vietines investicijas. Lietuva gali būti klestinti valstybė ir jos žmonės nusipelno geresnio gyvenimo. Mūsų bendrovė yra pasiruošusi prie to prisidėti.
