Tauragės dvaro bendruomenei susirūpinimą kelia yrantis Jūros upės krantas. Pasak vietinių, posūkyje upės vaga pradėjo griauti šlaitą, todėl būtina imtis priemonių šiam procesui sustabdyti. Per pastaruosius keletą metų Jūra išplovė nuo 5 iki 10 metrų kranto.
Aplinkosaugininkų teigimu, upių erozija, kai ardomas žemės paviršius, – neišvengiamas procesas. Potvyniai, ledonešiai ir pulsuojanti upės tėkmė gali gerokai apgadinti krantus. Tokie procesai stabdomi, jei pavojus ima grėsti gyventojų saugumui.
Romo Jurgelionio, Tauragės aplinkos apsaugos agentūros viršininko, nuomone, Tauragės rajone yra tekę stiprinti Ančios upės krantą. Toks projektas buvo derinamas su Aplinkos ministerija.
– Jūros vagą ties Tauragės dvaro teritorija stebime. Reikėtų imtis priemonių, tačiau mes to daryti negalime. Tai reikėtų derinti su Aplinkos ministerija, turėtų būti rengiamas projektas ir jei atsiras lėšų, būtų galima pradėti darbus, – aiškino R. Jurgelionis.
Kokiomis priemonėmis būtų galima sustiprinti upės šlaitą, numatytų projekto rengėjai. Pasak Tauragės dvaro seniūnaičio Vytauto Balčiūno, Jovarų mikrorajone esantį upės krantą reikėtų platinti, taip ties vingiu susilpnėtų upės srovė.
– Kaip vieną sprendimo būdų siūlau vasarą, kai vandens lygis žemiausias, posūkio pradžioje iš Jovarų pusės link geležinkelio tilto ekskavatoriumi nukasti apie 10–15 metrų pločio, apie 600–800 metrų ilgio kranto. Kai praplatės upės vaga, sumažės posūkis, neliks neigiamo poveikio Tauragės dvaro krantui, – svarstė seniūnaitis.
Pasak Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Algirdo Mosėjaus, pagalba Jūros šlaitui reikalinga. Tiesa, kokiu būdu jį išsaugoti, turėtų nuspręsti specialistai.
– Mąstoma apie kasimo darbus, tačiau mes nesame specialistai. Toks projektas galėtų kainuoti apie 3–4 milijonus litų. Ieškosime lėšų per Žemės ūkio ministerijos fondus, – teigė A. Mosėjus.