Nutiestos naujos didžiąja dalimi Europos Sąjungos lėšomis finansuojamos vandentiekio ir nuotekų trasos, atrodo, gali skaudžiai atsirūgti. Už laiku neįgyvendintus pirmojo etapo vandentvarkos projektus Europos Sąjungai ir Lietuvos biudžetui UAB „Tauragės vandenys“ ir Tauragės rajono savivaldybė gali būti priverstos grąžinti apie 6 milijonus litų, nebent iki gruodžio 31-osios prie vandentiekio ir nuotekų tinklų Tauragės mieste prisijungtų 400 naujų vartotojų. „Tauragės vandenų“ technikos direktorius Jonas Gečas neslepia: toks planas vargiai įgyvendinamas. Jungtis prie centralizuotų tinklų prievarta žmonių nepriversi – vieni tikina neturį pinigų, kiti net į kiemą vandentiekininkų neįsileidžia.
Trūksta 400 vartotojų
Pirmasis vandentvarkos projektų etapas turi būti baigtas šiemet. Iki termino pabaigos likus vos pusantro mėnesio, prie centralizuotų trasų Tauragėje teprisijungė apie 80 procentų planuotų vartotojų.
„Tauragės vandenys“ „Tauragės žinias“ informavo, kad šiemet prie Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų vandentiekio ir kanalizacijos linijų nuo namo tinklų atšakas įsirengė ir prisijungė 99 vartotojai, vien prie kanalizacijos – 32. Anot „Tauragės vandenų“ technikos direktoriaus J. Gečo, situacija labai bloga. Reikia, kad prisijungtų dar 400 vartotojų, kitu atveju gresia sankcijos. Tiesa, ne nuo Naujųjų metų, dar dvejus metus projekto vykdytojai bus tikrinami.
Koją kiša geras Tauragės gruntas
– Įstatyminės bazės nėra. Prievarta jungtis prie vandentiekio ir nuotekų trasų gyventojų nepriversi. Yra žmonių, kurie iš pensijos vos galą su galu suduria. Tačiau yra tokių, kurie nenori, nes „neapsimoka“, mat daug metų gyveno išvengdami mokesčių už nuotekas ir toliau nenori mokėti. Ką reikia galvoti, jeigu 1–3 kubinių metrų talpos „bačka“ ištraukiama tik kartą per dvejus ar trejus metus? Turi nesandarias „bačkas“. Arba pasitaiko atvejų, kad jos visai be dugno. Už teršimą aplinkosaugininkai gali bausti, tik įrodyti faktą nėra paprasta, – redakcijai išklojo J. Gečas.
Anot jo, tam, kad gyventojai nenori jungtis prie centralizuoto vandentiekio, įtakos turi ir geras, vandeniui pralaidus Tauragės gruntas. Esą būtų tokia prasta padėtis su gruntu, kaip Šilalėje ar Šilutėje, situacija būtų kitokia. Nuosavas valdas turintys tauragiškiai naudojasi vietiniais vandens siurbliais ir tikina, kad savas vanduo jiems skanus.
Reikalavimai minimalūs
Anot „Tauragės vandenų“ technikos direktoriaus, norintiems prisijungti prie centralizuotų tinklų reikalavimai minimalūs. Prisijungimo mokesčio nėra, tik už savo pinigus reikia pasikloti tinklus nuo namo bendrų tinklų iki centralizuoto tinklo. Atšakos nuo bendros trasos iki namo tinklų nutiesimas gali atsieiti įvairiai, priklausomai nuo atstumo ir kitų dalykų, vieniems – kelis šimtus litų, kitiems, ypač jei samdys darbininkus ir techniką, kainuos daugiau.
„Tauragės vandenys“ turi priemonių planą, kaip privilioti daugiau vartotojų, deja, jo įgyvendinti šimtu procentu nepavyksta. Bendrovė siūlo prie tinklų prisijungti išsimokėtinai, nemokamai konsultuoja, akcijų metu nemokamai rengia projektus.
Jei vartotojai ir toliau taip vangiai jungsis, preliminariais skaičiavimais Europos Sąjungai ir Lietuvos biudžetui „Tauragės vandenys“ ir Tauragės rajono savivaldybė turės grąžinti apie 6 milijonus litų. Tiesa, kol kas, anot J. Gečo, Europos Komisija dar nepatvirtino metodikos, pagal kurią projektų vykdytojai gali būti nubausti.
Noriausiai Tauragėje prie vandentiekio tinklų jungiasi Jovarų ir Šermukšnių gatvių gyventojai.
