Darbdavys: „Tai ne gydymas, tai varymas į kapus“
Įkelta:
2010-11-03
Nuotrauka
Aprašymas
Juozas Astrauskas: „Manau, kad diagnozės nesugebėjęs nustatyti gydytojas už pirmas tris nedarbingumo dienas įmonei turi sumokėti iš savo kišenės“. Karinos Sėrikovos nuotrauka

– Tie, kas skelbiasi mokantys viską, dažniausiai nepadaro nieko, – sako tauragiškis garažų bendrijos „Jovaras“ pirmininkas Juozas Astrauskas, kalbėdamas apie Tauragės šeimos gydytojus. Į redakciją vyras atskubėjo papasakoti savo pavaldinio – 76-erių metų bendrijos sargo Zenono Bardausko ligos istoriją. Vyras įsitikinęs, kad provincijos medikai, jei nesugeba nustatyti diagnozės, turėtų nedelsti ir pagalbon kviestis rimtesnius specialistus.

Nukentėjo ir įmonė

Juozas Astrauskas sako negalėjęs likti abejingas, kai spalio 22-ąją „Tauragės žiniose“ perskaitė keturiasdešimtmečio Ramūno, kuriam Klaipėdos medikai diagnozavo erkinį encefalitą, istoriją („Nėra sąlygų gydyti – eik namo“, „Tauragės žinios“, Nr. 42). „Jovaro“ bendrijos pirmininkas atskleidė sutapimą – toje pačioje palatoje Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų skyriuje šiuo metu gydomas dar vienas tauragiškis, kuriam šios gydymo įstaigos medikai taip pat diagnozavo erkinį encefalitą.

– Situacija analogiška: mano pavaldinys Zenonas Bardauskas pagalbos kreipėsi į Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centrą. Vyras karščiavo, rodė savo šeimos gydytojai raudoną dėmę ant rankos. Medikė jam išrašė biuletenį, paskyrė antibiotikų. Tačiau jų vienuolikos dienų kursas negelbėjo, – pasakojo J. Astrauskas.

Rugsėjo 24-ąją, nors Z. Bardauskas ir nepasveiko, pasak jo darbdavio, šeimos gydytoja „uždarė“ nedarbingumo pažymėjimą.

– Zenonas neturėjo jėgų ne tik ateiti į darbą, bet ir atnešti nedarbingumo pažymėjimo. Paskambino man apie tai pasakyti. Pažymėjimo paimti pas jį į namus nuskubėjau aš. Pamačiau sulinkusį, drebantį, karščiuojantį žmogų. Vėliau sužinojau, kad kelis kartus kvietėsi greitąją pagalbą, greitosios medikai leido vaistų karščiui malšinti. Už jį dirbau aš, – pavaldinio kančias prisiminė J. Astrauskas.

J. Astrausko patartas Z. Bardauskas drauge su žmona pagalbos vėl kreipėsi į savo šeimos gydytoją. Ši vėl išrašė nedarbingumo pažymėjimą. Šįkart įtarti skrandžio negalavimai, tačiau skrandžio tyrimai ligos neatskleidė. Ir tik spalio 15-ąją Z. Bardauskas buvo nugabentas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jam diagnozuotas erkinis encefalitas.

J. Astrauskas įsitikinęs, kad medikų klaidos atneša nuostolių ne tik pacientams, bet ir įmonėms, kuriose jie dirba.

– Manau, kad žala buvo padaryta ir bendrijai, nes už pirmas tris Zenono nedarbingumo dienas mokėjo bendrija. O taip atsitiko net kelis kartus – biuletenis uždaromas ir vėl atidaromas, – sakė J. Astrauskas.

„Diagnozavo“ buhalterė

Kalbėdamas su „Tauragės žinių“ korespondente Z. Bardauskas graudinosi, sakė, kad iškentėjo košmarą.

– Į Klaipėdą greitoji mane vežė beveik be sąmonės, kaip ir kitą tauragiškį, su kuriuo abu patekome į tą pačią palatą. Mums abiem Klaipėdos gydytojai diagnozavo erkinį encefalitą. Jau kitą dieną žinojau diagnozę, tiesiog paėmė kraujo tyrimui ir sužinojo, kas man yra, – Klaipėdos ligoninėje gydomas vyras pasakojo, kad erkinis encefalitas sukėlė komplikacijų, „metėsi“ į plaučius.

Kodėl jį gydžiusi Tauragės medikė nesugebėjo diagnozuoti pavojingos ligos, Z. Bardauskas tik svarsto – jis tikina rodęs jai raudoną dėmelę ant rankos, tačiau ši pasvarsčiusi, galbūt jam besidarbuojant sode įgėlė uodas.

– Tik mano bendradarbei – bendrijos buhalterei kilo įtarimų, kad aš galiu sirgti erkiniu encefalitu, mat jos giminaičiui panašiai nutikę, – „Tauragės žinioms“ sakė Z. Bardauskas ir patikino, kad jaučiasi kur kas geriau.

Paklaustas, ar galės grįžti į darbą, liūdnai atsakė – greičiausiai ne. Klaipėdos medikai sakę, kad dirbti jis dar ilgai negalės, mažiausiai tris mėnesius.

Sunki liga

Susisiekti su Tauragės pirminės sveikatos centro (PSPC) gydytoja, gydžiusia Z. Bardauską, „Tauragės žinioms“ nepavyko, todėl jos pavardės neskelbiame. PSPC direktorė Asta Piečienė informavo, kad gydytoja atostogauja. Neoficialiomis žiniomis, medikė poilsiauja Egipte.

– Komentuoti konkretaus atvejo negaliu. Jei medicinos įstaiga neturi paciento raštiško sutikimo skelbti su juo susijusios informacijos, ji to daryti negali. Darbdavys negali būti paciento atstovas, tačiau šiuo atveju suprantu jo poziciją, jo iškelta versija teisinga, jei nedarbingumo pažymėjimas tam pačiam pacientui buvo išrašomas keliskart iš eilės. Kodėl gydytoja nenustatė erkinio encefalito, sunku spėlioti. Nesu šios srities specialistė, bet antibiotikai turėjo padėti. Galbūt gydytoja šios ligos neįtarė, o jei neįtarė, tai ir netyrė. Beje, erkinis encefalitas – labai sunki liga, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo A. Piečienė.

Sako, kad diagnozuoti nelengva

PSPC direktorės pavaduotoja medicinai Jolanta Eičaitė sako, kad erkinį encefalitą diagnozuoti nelengva.

– Šios ligos simptomai primena ūmią virusinę infekciją, pacientas dažniausiai karščiuoja. Sergant erkiniu encefalitu, gali užklupti keli karščiavimo epizodai. Temperatūra kyla iki 38, 39 laipsnių. Jei karščiavimo banga pasireiškia antrąkart, jau galima įtarti, kad pacientas užsikrėtė erkiniu encefalitu, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo J. Eičaitė.

J. Eičaitė patikino, kad prieš keletą dienų į ją kreipėsi pacientas, jaučiantis erkiniam encefalitui būdingus simptomus.

– Siunčiau jį tyrimams į Klaipėdą, tačiau diagnozė nepasitvirtino, – sakė medikė.

Jos teigimu, jei erkinį encefalitą pavyksta diagnozuoti laiku, jis išgydomas, jei pavėluojama, gali kilti sunkių komplikacijų, ligonis gali tapti neįgalus.

Nuo erkinio encefalito skiepijama.

Nuotrauka
erkes
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-04-24
Prasidėjus saulėtiems ir šiltesniems pavasario orams daugelis skuba į gamtą. Visgi svarbu prisiminti, kad erkių aktyvumas didėja termometro stulpeliams esant dar ne taip aukštai – infekcines ligas pernešantys voragyviai miškuose ir parkuose mūsų tyko jau nuo septynių laipsnių šilumos ir savo pamainą baigia tik vėlyvą rudenį. Medicinos centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad klausimai apie erkių pernešamas ligas neišsenkantys, todėl dalinasi svarbiausia informaciją apie tai, ką daryti pastebėjus parazitą ant kūno ir kaip atskirti dvi kas vasarą be poilsio linksniuojamus rūpesčius – erkinį encefalitą ir Laimo ligą.
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-04-18
Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) pristatyta Lietuvos ugdymo įstaigas lankančių vaikų kasmetinės sveikatos patikros rodiklių apžvalga. Duomenys rodo, kad tam tikri rodikliai, tokie kaip kūno svoris ir dantų būklė, yra stabilūs arba nežymiai gerėjantys, tačiau kai kurios tendencijos reikalauja atidaus ir tėvų, ir sveikatos priežiūros specialistų dėmesio. Dėl to svarbu reguliariai stebėti mokinių sveikatą ir kasmet atlikti patikrą. SAM rekomenduoja tai daryti anksčiau ir nelaukti mokslo metų pradžios: taip išvengsite didelių eilių ir turėsite daugiau laiko apsilankyti pas reikiamus specialistus ir koreguoti įpročius, nepraleidžiant pamokų.   
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-03-27
Kolagenas, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „klijų gamyba“. Šis žodžių junginys gana aiškiai apibrėžia šios medžiagos paskirtį. Iš tiesų kolagenas – tai nepakeičiamas audinių atsinaujinimo baltymas. Kokia jo svarba žmogaus organizmui, ypač jungiamajam audiniui? Į šiuos ir kitus klausimus plačiau atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmakognozijos katedros prof. dr. Nijolė Savickienė.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-03-26
Namai – tai vieta, kurioje jaučiamės geriausiai. Dažniausiai vyresni žmonės nori gyventi ir senti savo aplinkoje, jie, kiek gali, stengiasi savimi pasirūpinti patys. Tačiau bėgant metams ir silpstant artimojo sveikatai tenka pagalvoti, kaip organizuoti pagalbą ar priežiūrą. Slaugos profesionalai vis dažniau kalba apie teigiamą namų aplinkos poveikį emocinei pacientų sveikatai ir skatina šeimos narius slaugyti juos namuose.
Nuotrauka
burnos higiena
Įkelta:
2024-03-25
Apie burnos higienos svarbą žinome visi. Tinkama burnos ertmės priežiūra užkerta kelią įvairioms dantų problemoms ir maksimaliai sumažina įvairių burnos ertmės ligų riziką. Nors taisykles, kaip tinkamai valytis dantis, rodos, išmokstame dar ankstyvoje vaikystėje, visgi, realybė yra tokia, jog tinkamai dantimis pasirūpinti moka toli gražu ne visi. Taigi, kaip nepriekaištingai pasirūpinti burnos higiena?
Nuotrauka
implantai
Įkelta:
2024-03-19
Dantų implantai yra puikus pasirinkimas netekus dantų. Kitaip nei dantų protezai, jie gali tarnauti ilgus metus. Tačiau kartais pacientams kyla klausimas, ar jie stabilūs išliks visą gyvenimą? Šv. Kristoforo odontologijos klinikos specialistai pasidalins įžvalgomis apie dantų implantų tarnavimą bėgant metams. Kviečiame skaityti toliau!
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-02-15
Siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams.
Nuotrauka
gydytojai
Įkelta:
2024-02-07
Siuntimą pas gydytoją specialistą jau gali išrašyti ne tik šeimos gydytojai, bet ir slaugytojai bei akušeriai. Slaugytojas konsultuodamas pacientą taip pat gali išrašyti vaistus, skirtus lėtinėms ligoms gydyti.
Nuotrauka
nebenoriu
Įkelta:
2024-02-06
„Eurostat“ duomenimis, kasmet depresija Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei pusei šimto tūkstančių gyventojų. VšĮ „Skirtingos spalvos“ 3 metus iš eilės kviečia prisidėti prie depresijai gydyti skirto fondo #nebeNORIUGYVENTI ir taip padėti tiems, kurie dėl finansinių priežasčių negali eiti sveikimo keliu. Fondo organizatoriai bendradarbiaudami su Depresijos įveikimo centru siūlo specialią dešimties savaičių savigalbos programą su klinikine psichologe Aušra Mockuviene.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-01-10
Šlapimo nelaikymas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, deja, vis dar tebelaikomas „gėdinga“ tema, kuria kalbėti lyg ir nepatogu. Apklausus šios problemos kamuojamus asmenis, nustatyta, kad tik penktadalis jų apie tai pasisako savo gydytojui. Kiti geriausiu atveju pamini lyg tarp kitko. Šlapimo nelaiko apie 10 proc. žmonių – vadinasi, Lietuvoje su šia problema susiduria apie 350 000 žmonių, ir ne tik vyresnio amžiaus. Oficialios statistikos duomenimis, manoma, kad išties jų yra daugiau.
Nuotrauka
skausmas
Įkelta:
2023-11-23
Sezoniškumas pastebimas ne tik mados pasaulyje – kiekvienam metų laikui būdingos ir skirtingos patiriamos kūno traumos. Rudenį jų dažniausiai neišvengiame dirbdami soduose ar daržuose, žiemą koją pakiša slidūs keliai, pavasarį, dar apsnūdę po žiemos, išriedėję į gatves, tinkamai neįvertiname savo fizinės formos. O štai vasara pažeria visą puokštę traumų – jų skaičius išauga kone dvigubai.
Nuotrauka
sveikata
Freepik.com nuotrauka
Įkelta:
2023-11-17
Neretai sulaukusius pensinio amžiaus žmones kamuoja vis didesnis vienišumo jausmas. Remiantis Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, išskyrus giminaičius. Specialistų teigimu, sportas, savanoriavimas ar dalyvavimas kitose veiklose padėtų save realizuoti, atrasti naują bendruomenę ir sužadinti didesnį pasitenkinimą gyvenimu.  Nors turint negalią senjorams atsiranda dar daugiau trukdžių būti aktyviems, Kauno miesto socialinių paslaugų centro (KSPC) Socialinių paslaugų bendruomenės skyriaus vedėja socialiniams reikalams Evelina Gvergždienė teigė, kad vis daugiau neįgaliųjų senjorų pradeda domėtis teikiama fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimo pagalba. 
Nuotrauka
vaikų klinika
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-15
Klinika „Medicum centrum“ jau septynerius metus įgyvendina vaikų ankstyvosios raidos reabilitacijos programą. Remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu sukurta tvarka ir suburta visa specialistų komanda, kuri teikia pagalbą vaikams iki 7 metų. Siekiant teikti šias paslaugas dar patogiau ir efektyviau atidaryta Vaikų ligų klinika. Ji įkurta Spaustuvės gatvėje, pastate, kuriame anksčiau veikė klinika „In medica“. Kol kas, pasak klinikos vadovo Arūno Jancevičiaus, ji specializuojasi teikti paslaugas autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams.  
Nuotrauka
kraujotaka
Freepik.com nuotrauka 
Įkelta:
2023-11-10
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad net 80 proc. visų širdies priepuolių ir insultų galima išvengti. Svarbiausia žinoti, dėl ko didėja kraujotakos sistemos sutrikimų rizika, kad galėtumėte suvaldyti tai, kas jūsų valioje.  Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė informuoja, kaip kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius, kada būtina kreiptis į specialistus ir kuo gali pagelbėti šiuolaikinės technologijos.   
Nuotrauka
sveikata
Adobe Stock nuotrauka
Įkelta:
2023-10-30
Remiantis 2020 metų duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) bent kartą neteisėtų psichotropinių medžiagų yra vartoję maždaug 29 proc. suaugusiųjų – 83,4 mln. 15–64 m. amžiaus asmenų. Nepaisant to, jog viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie narkotikų vartojimo padarinius, dalis žmonių negeba įvertinti kylančios rizikos sveikatai. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė pasakoja apie narkotikų vartojimo žalą ir pabrėžia, kad šių medžiagų vartojimas kenkia visai gyvenimo kokybei – tiek žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai, tiek darbinei veiklai ir socialiniam funkcionavimui.
Nuotrauka
sveikata
Simonos BANYTĖS nuotrauka
Įkelta:
2023-10-20
Kartais gali atrodyti, kad yra kone neįmanoma ištrūkti iš įprastos rutinos. Kai tampa sunku atrasti laiko sau, savo draugams ar pomėgiams, gyvenimo būdo pokyčiai atidedami dar vėlesniam laikui, nes tai reikalauja dar daugiau motyvacijos ir ryžto.  Verslininkė Ugnė Usevičiūtė dalijasi savo asmenine patirtimi – ji numetė 140 kilogramų. Moteris pasakoja, kaip ir kodėl nusprendė sveikiau maitintis, daugiau judėti bei kokia dabar yra jos aktyvaus gyvenimo būdo rutina.
Nuotrauka
SAM
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-18
Nuo šiol onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams bus užtikrintas geresnis stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugų prieinamumas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijuoja pokyčius, kurių dėka daugiau onkologinių ligonių turės galimybę gauti stacionarinės reabilitacijos paslaugas po gydymo dienos stacionare.
Nuotrauka
6sveikata1
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-10-13
Vėžys – tai diagnozė, sukrečianti ne tik patį ligonį, bet ir visą jo aplinką. Išgirdus tai, rodos, žemė ima slysti po kojomis, tačiau palaipsniui supranti, kad neturi jokio pasirinkimo – tik priimti šią žinią ir judėti pirmyn į kovą. Eglė Seiliūtė-Žukauskienė dalijasi savo šeimos patirtimi apie tai, kaip jie sužinojo apie dukros onkologinę ligą ir kas jiems padeda išlaikyti pozityvumą iki pat šiol. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos medicinos psichologė Neringa Eimutienė pataria – svarbu nepamiršti, kad sergantysis pirmiausia yra žmogus, o ne ligonis.  
Nuotrauka
seima
Asociatyvi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuotrauka
Įkelta:
2023-10-06
Naujausia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apklausa rodo, kad aštuoni iš dešimties (80 proc.) 18–74 metų Lietuvos gyventojų nieko negirdėjo apie naująsias psichoaktyviąsias medžiagas ir jų pavojų. Iš 10 respondentų, kurie atsakė, kad jas vartojo, 4 respondentai jas pirko klube arba gatvėje, 3 – internetu, o vienas respondentas įsigijo iš draugų. Departamentas yra susirūpinęs padidėjųsi pasiūlos situacija ir ragina tėvus būti budriems, domėtis, kur ir ką veikia vaikai, kas yra jų draugai, pasirūpinti vaikų laisvalaikio užimtumu.
Nuotrauka
SAM nuotrauka
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-03
Rugpjūtį startavęs pavėžėjimo projektas įsibėgėja – prasideda naujas, jau antrasis etapas, į kurį nuo spalio įtraukiama viena didžiausių pacientų grupių – vyresnio amžiaus asmenys. Be tų, kuriems reikia atlikti hemodializę ar transplantaciją nuo šiol bus aptarnaujami ir vyresni nei 75-erių, socialiai pažeidžiami pacientai. Negalėdami savarankiškai pasiekti gydymo įstaigos jie turės pavėžėjimo galimybę. Informacija dalijasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.