Perduoda daugiau nei 20 skirtingų susirgimų: gydytoja dalinasi patarimais, kaip atskirti erkių pernešamas ligas
Įkelta:
2024-04-24
Nuotrauka
erkes
Nuotraukos autorius:
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
,
Nuotrauka
Gydytoja
Aprašymas

Gydytoja Eglė Marciuškienė 

Prasidėjus saulėtiems ir šiltesniems pavasario orams daugelis skuba į gamtą. Visgi svarbu prisiminti, kad erkių aktyvumas didėja termometro stulpeliams esant dar ne taip aukštai – infekcines ligas pernešantys voragyviai miškuose ir parkuose mūsų tyko jau nuo septynių laipsnių šilumos ir savo pamainą baigia tik vėlyvą rudenį. Medicinos centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad klausimai apie erkių pernešamas ligas neišsenkantys, todėl dalinasi svarbiausia informaciją apie tai, ką daryti pastebėjus parazitą ant kūno ir kaip atskirti dvi kas vasarą be poilsio linksniuojamus rūpesčius – erkinį encefalitą ir Laimo ligą.

Anot žinomos medikės, svarbu mokėti atskirti erkes nuo kitų voragyvių, kurių miške apstu. Ji pabrėžia, kad erkės turi keturias poras kojų, neturi antenų. Jos nešokinėja, švelniai ropinėja odos paviršiumi ir be skausmo gali įsisiurbti nepastebėtos.

„Įsisiurbusios erkės po oda įkiša galvą ir suleidžia į žmogaus organizmą įvairių medžiagų kokteilį. Vienos tokių medžiagų – skystinančios kraują, kitos – nuskausminamojo poveikio. Taip pat, vertėtų nepamiršti, kad erkių įkandimas dažniausiai yra nejuntamas, todėl po buvimo gamtoje reikėtų profilaktiškai pasitikrinti, ar erkė niekur neįsisiurbė“, – pataria E. Marciuškienė.

Svarbus erkės ištraukimo laikas

Nors dažniausiai visuomenėje baiminamasi dviejų erkių pernešamų ligų, gydytoja teigia, kad jos gali žmonėms ir gyvūnams perduoti daugiau nei 20 skirtingų susirgimų. Europoje plačiai paplitusios ligos yra anaplazmozė, erllichiozė ir tuliaremija, tačiau Lietuvoje dažniausiai diagnozuojamos yra Laimo liga bei erkinis encefalitas.

„Laimo liga žmogus gali užsikrėsti, jei erkė buvo įsisiurbusi daugiau nei parą laiko, o erkinio encefalito sukėlėjas yra randamas erkių seilių liaukose, todėl erkiniu encefalitu užsikrečiama vos tik erkei įsisiurbus. Taigi, labai svarbu pastebėjus erkę ant odos ar drabužių ją nedelsiant pašalinti“, – įspėja gydytoja.

Norėdami pašalinti erkę nuo kūno, dažniausiai informacijos, kaip tą padaryti, žmonės ieško internete. E. Marciuškienė pabrėžia, kad ne visi internete randami erkių šalinimo būdai yra efektyvūs, o kai kurie gali ir pabloginti situaciją.

„Jeigu ant kūno pastebėjote įsisiurbusią erkę, jokiu būdu ant jos nepilkite aliejaus, acto, spirito ar kitų skysčių, kadangi erkės kurį laiką skysčiuose nežūva. Tačiau, jeigu pastaroji vis dėl to žūsta ir yra užkrėsta, tikimybė žmogui užsikrėsti jos platinamomis ligomis padidėja. Efektyviausias erkės šalinimo būdas – jos ištraukimas. Nors manoma, kad erkę reikėtų ištraukti tik sukant pagal laikrodžio rodyklę, iš tiesų jos sukti nereikia. Svarbiausia erkę suimti kuo arčiau odos ir pašalinti staigiu judesiu, stengiantis neatskirti kūno nuo galvos. Jei vis dėl to nepavyko pilnai pašalinti erkės – nepergyvenkite. Po kurio laiko ji iš jūsų odos pasišalins pati kaip rakštis“, – patarimais dalinasi medicinos centro „Antėja“ specialistė.

Simptomai panašūs, bet atskirti – būtina

Nors Laimo ligą sukelia bakterija, o erkinį encefalitą – virusas, abiejų ligų pradiniai požymiai gali būti gana panašūs. Gydytoja perspėja, kad abiem atvejais gali pasireikšti į gripą panašūs simptomai: karščiavimas, nuovargis, šaltkrėtis, raumenų ir galvos skausmai. Vis dėlto, maždaug 70 – 80 proc. užsikrėtusiųjų Laimo liga pastebi išskirtinį šios ligos požymį – tai raudona dėmė arba migruojanti eritema, plintanti nuo erkės įsisegimo vietos. Medikė pataria aplink šią vietą nupiešti žiedą, kad būtų galima stebėti galimus pokyčius.

Pasak E. Marciuškienės, Laimo liga gali turėti ir kitokių, nespecifinių simptomų. Tai jautrumas šviesai ir triukšmui, pažinimo, atminties problemos, nuovargis, sustingęs kaklas, veido paralyžius, tirpimas ir dilgčiojimas. Negydoma infekcija gali išplisti bet kurioje kūno vietoje ir sukelti apie 70 įvairių simptomų, todėl pastebėjus minėtus požymius 3-30 dienų po erkės įsisegimo, svarbu pasirodyti savo šeimos gydytojui, kuris paskirs gydymą antibiotikais.

Panašiai kaip ir Laimo ligos, erkinio encefalito simptomai atsiranda po 2–28 (vidutiniškai po 7–14) dienų inkubacinio periodo, o ligos eiga įprastai susideda iš dviejų bangų.

„Pirmosios bangos simptomai, dažnai panašūs į gripo ar kitų virusinių ligų, trunka 5 dienas. Po to seka „tariamo pagerėjimo“ periodas, kuris gali tęstis nuo 1 iki 21 dienos. Antrajai bangai būdingi centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai - karščiavimas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sprando raumenų sustingimas, teigiami meninginiai simptomai.

Trečiajai formai būdinga meningoencefalitinės formos simptomatika, kurią dažnai lydi nugaros smegenų, nervų šaknelių ar nugaros nervų pažeidimo simptomai t.y. parezės, jutimo ir motorikos pažeidimai“, – pasakoja medikė.

Veiksmingiausia erkinio encefalito valdymo priemonė – skiepai

Anot specialistės, veiksmingo antivirusinio encefalito gydymo nėra, o susirgusieji gali sulaukti ilgalaikių neurologinių pasekmių – pilnai nepasveiksta net 26 – 56 proc. pacientų. Todėl gydytoja pabrėžia prevencinių šios ligos skiepų svarbą.

„Vakcinuotis rekomenduojama dar prieš prasidedant didžiausiam erkių aktyvumui, geriausia žiemą ar anksti pavasarį. Pirmos dvi vakcinos dozės suleidžiamos 1 – 3 mėnesių intervalu, o trečioji dozė skiriama po 5 – 12 mėnesių po antrosios“, – pasakoja E. Marciuškienė. Vis dėlto pasak specialistės, apie apsaugą nuo encefalito pagalvojusiems vėliau, jau erkėms suaktyvėjus, gali būti taikomas pagreitintas skiepijimo planas. 

Vėliau yra reikalingos stiprinančios dozės, kurios priklauso nuo žmogaus amžiaus, gretutinių ligų, imuninės sistemos. Todėl skiepijimo intervalai gali skirtis“, – teigia medikė ir primena, kad „Antėja“ kabinetuose bei klinikose šiuo metu vakcinai nuo erkinio encefalito (https://anteja.lt/skiepai/erkinio-encefalito-skiepai-internetu) taikoma speciali 27,99 Eur kaina. Išankstinė registracija – nebūtina! 

Užs. Nr.58 

Nuotrauka
remuo
Emily frost, Shutterstock nuotrauka
Įkelta:
2024-06-06
Rėmuo yra dažnas nepatogumas, pasireiškiantis deginančiu pojūčiu krūtinėje, kuris kartais pereina iki gerklės. Šis simptomas atsiranda, kai skrandžio rūgštis netinkamai pakyla į stemplę, dėl ko jaučiamas diskomfortas ar net skausmas. Nors rėmuo gali būti vienkartinis ir nereikšti nieko blogo, kartais jis perspėja apie rimtesnius virškinimo sistemos sutrikimus. Taigi, toliau aptarsime pagrindines rėmens priežastis ir gydymo būdus.
Nuotrauka
implantai
Philippe Spitalier, Unsplash nuotrauka
Įkelta:
2024-06-05
Krūtinės didinimas vis dar yra viena populiariausių plastinių operacijų. Ji dažnai atliekama viena, tačiau neretai tampa ir kompleksinės operacijos dalimi. Pavyzdžiui, kartu atliekant ir krūtų pakėlimą ar atliekant Mommy makeover operacijų kompleksą. Šiandien krūtinę chirurginiu būdu galima tobulinti ne vienu būdu – implantais, nusiurbtų ir specialiai paruoštų savų riebalų injekcijomis ir kombinuota abiejų minėtų variantų operacija. Toliau šiek tiek plačiau apie kiekvieną pasirinkimą.
Nuotrauka
dantu
Pexels, Gustavo Fring nuotrauka
Įkelta:
2024-06-05
Įprastai dantų jautrumas išoriniams dirgikliams yra laikina problema, kuri išnyksta savaime. Vis dėlto, ilgai besitęsiantis ir vis aštresnis skausmas gali įspėti apie rimtesnes problemas. Tad toliau trumpai apžvelgsime jautrumo atsiradimo priežastis ir galimus gydymo būdus.
Nuotrauka
MRT
Įkelta:
2024-06-03
Nuo šių metų birželio mėn. atlikti magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimus galima ir Tauragėje, Dariaus ir Girėno g. 15, įsikūrusioje „InMedica“ klinikoje. Tai – vienas pažangiausių ir saugiausių tyrimo metodų šiuolaikinėje medicinoje, kurio metu išgaunami detalūs vidaus organų ir minkštųjų audinių vaizdai, leidžiantys įvertinti vidaus organų veiklą, sutrikimus bei laiku paskirti reikalingą gydymą.
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-04-18
Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) pristatyta Lietuvos ugdymo įstaigas lankančių vaikų kasmetinės sveikatos patikros rodiklių apžvalga. Duomenys rodo, kad tam tikri rodikliai, tokie kaip kūno svoris ir dantų būklė, yra stabilūs arba nežymiai gerėjantys, tačiau kai kurios tendencijos reikalauja atidaus ir tėvų, ir sveikatos priežiūros specialistų dėmesio. Dėl to svarbu reguliariai stebėti mokinių sveikatą ir kasmet atlikti patikrą. SAM rekomenduoja tai daryti anksčiau ir nelaukti mokslo metų pradžios: taip išvengsite didelių eilių ir turėsite daugiau laiko apsilankyti pas reikiamus specialistus ir koreguoti įpročius, nepraleidžiant pamokų.   
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-03-27
Kolagenas, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „klijų gamyba“. Šis žodžių junginys gana aiškiai apibrėžia šios medžiagos paskirtį. Iš tiesų kolagenas – tai nepakeičiamas audinių atsinaujinimo baltymas. Kokia jo svarba žmogaus organizmui, ypač jungiamajam audiniui? Į šiuos ir kitus klausimus plačiau atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmakognozijos katedros prof. dr. Nijolė Savickienė.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-03-26
Namai – tai vieta, kurioje jaučiamės geriausiai. Dažniausiai vyresni žmonės nori gyventi ir senti savo aplinkoje, jie, kiek gali, stengiasi savimi pasirūpinti patys. Tačiau bėgant metams ir silpstant artimojo sveikatai tenka pagalvoti, kaip organizuoti pagalbą ar priežiūrą. Slaugos profesionalai vis dažniau kalba apie teigiamą namų aplinkos poveikį emocinei pacientų sveikatai ir skatina šeimos narius slaugyti juos namuose.
Nuotrauka
burnos higiena
Įkelta:
2024-03-25
Apie burnos higienos svarbą žinome visi. Tinkama burnos ertmės priežiūra užkerta kelią įvairioms dantų problemoms ir maksimaliai sumažina įvairių burnos ertmės ligų riziką. Nors taisykles, kaip tinkamai valytis dantis, rodos, išmokstame dar ankstyvoje vaikystėje, visgi, realybė yra tokia, jog tinkamai dantimis pasirūpinti moka toli gražu ne visi. Taigi, kaip nepriekaištingai pasirūpinti burnos higiena?
Nuotrauka
implantai
Įkelta:
2024-03-19
Dantų implantai yra puikus pasirinkimas netekus dantų. Kitaip nei dantų protezai, jie gali tarnauti ilgus metus. Tačiau kartais pacientams kyla klausimas, ar jie stabilūs išliks visą gyvenimą? Šv. Kristoforo odontologijos klinikos specialistai pasidalins įžvalgomis apie dantų implantų tarnavimą bėgant metams. Kviečiame skaityti toliau!
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-02-15
Siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams.
Nuotrauka
gydytojai
Įkelta:
2024-02-07
Siuntimą pas gydytoją specialistą jau gali išrašyti ne tik šeimos gydytojai, bet ir slaugytojai bei akušeriai. Slaugytojas konsultuodamas pacientą taip pat gali išrašyti vaistus, skirtus lėtinėms ligoms gydyti.
Nuotrauka
nebenoriu
Įkelta:
2024-02-06
„Eurostat“ duomenimis, kasmet depresija Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei pusei šimto tūkstančių gyventojų. VšĮ „Skirtingos spalvos“ 3 metus iš eilės kviečia prisidėti prie depresijai gydyti skirto fondo #nebeNORIUGYVENTI ir taip padėti tiems, kurie dėl finansinių priežasčių negali eiti sveikimo keliu. Fondo organizatoriai bendradarbiaudami su Depresijos įveikimo centru siūlo specialią dešimties savaičių savigalbos programą su klinikine psichologe Aušra Mockuviene.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-01-10
Šlapimo nelaikymas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, deja, vis dar tebelaikomas „gėdinga“ tema, kuria kalbėti lyg ir nepatogu. Apklausus šios problemos kamuojamus asmenis, nustatyta, kad tik penktadalis jų apie tai pasisako savo gydytojui. Kiti geriausiu atveju pamini lyg tarp kitko. Šlapimo nelaiko apie 10 proc. žmonių – vadinasi, Lietuvoje su šia problema susiduria apie 350 000 žmonių, ir ne tik vyresnio amžiaus. Oficialios statistikos duomenimis, manoma, kad išties jų yra daugiau.
Nuotrauka
skausmas
Įkelta:
2023-11-23
Sezoniškumas pastebimas ne tik mados pasaulyje – kiekvienam metų laikui būdingos ir skirtingos patiriamos kūno traumos. Rudenį jų dažniausiai neišvengiame dirbdami soduose ar daržuose, žiemą koją pakiša slidūs keliai, pavasarį, dar apsnūdę po žiemos, išriedėję į gatves, tinkamai neįvertiname savo fizinės formos. O štai vasara pažeria visą puokštę traumų – jų skaičius išauga kone dvigubai.
Nuotrauka
sveikata
Freepik.com nuotrauka
Įkelta:
2023-11-17
Neretai sulaukusius pensinio amžiaus žmones kamuoja vis didesnis vienišumo jausmas. Remiantis Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, išskyrus giminaičius. Specialistų teigimu, sportas, savanoriavimas ar dalyvavimas kitose veiklose padėtų save realizuoti, atrasti naują bendruomenę ir sužadinti didesnį pasitenkinimą gyvenimu.  Nors turint negalią senjorams atsiranda dar daugiau trukdžių būti aktyviems, Kauno miesto socialinių paslaugų centro (KSPC) Socialinių paslaugų bendruomenės skyriaus vedėja socialiniams reikalams Evelina Gvergždienė teigė, kad vis daugiau neįgaliųjų senjorų pradeda domėtis teikiama fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimo pagalba. 
Nuotrauka
vaikų klinika
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-15
Klinika „Medicum centrum“ jau septynerius metus įgyvendina vaikų ankstyvosios raidos reabilitacijos programą. Remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu sukurta tvarka ir suburta visa specialistų komanda, kuri teikia pagalbą vaikams iki 7 metų. Siekiant teikti šias paslaugas dar patogiau ir efektyviau atidaryta Vaikų ligų klinika. Ji įkurta Spaustuvės gatvėje, pastate, kuriame anksčiau veikė klinika „In medica“. Kol kas, pasak klinikos vadovo Arūno Jancevičiaus, ji specializuojasi teikti paslaugas autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams.  
Nuotrauka
kraujotaka
Freepik.com nuotrauka 
Įkelta:
2023-11-10
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad net 80 proc. visų širdies priepuolių ir insultų galima išvengti. Svarbiausia žinoti, dėl ko didėja kraujotakos sistemos sutrikimų rizika, kad galėtumėte suvaldyti tai, kas jūsų valioje.  Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė informuoja, kaip kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius, kada būtina kreiptis į specialistus ir kuo gali pagelbėti šiuolaikinės technologijos.   
Nuotrauka
sveikata
Adobe Stock nuotrauka
Įkelta:
2023-10-30
Remiantis 2020 metų duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) bent kartą neteisėtų psichotropinių medžiagų yra vartoję maždaug 29 proc. suaugusiųjų – 83,4 mln. 15–64 m. amžiaus asmenų. Nepaisant to, jog viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie narkotikų vartojimo padarinius, dalis žmonių negeba įvertinti kylančios rizikos sveikatai. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė pasakoja apie narkotikų vartojimo žalą ir pabrėžia, kad šių medžiagų vartojimas kenkia visai gyvenimo kokybei – tiek žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai, tiek darbinei veiklai ir socialiniam funkcionavimui.
Nuotrauka
sveikata
Simonos BANYTĖS nuotrauka
Įkelta:
2023-10-20
Kartais gali atrodyti, kad yra kone neįmanoma ištrūkti iš įprastos rutinos. Kai tampa sunku atrasti laiko sau, savo draugams ar pomėgiams, gyvenimo būdo pokyčiai atidedami dar vėlesniam laikui, nes tai reikalauja dar daugiau motyvacijos ir ryžto.  Verslininkė Ugnė Usevičiūtė dalijasi savo asmenine patirtimi – ji numetė 140 kilogramų. Moteris pasakoja, kaip ir kodėl nusprendė sveikiau maitintis, daugiau judėti bei kokia dabar yra jos aktyvaus gyvenimo būdo rutina.
Nuotrauka
SAM
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-18
Nuo šiol onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams bus užtikrintas geresnis stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugų prieinamumas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijuoja pokyčius, kurių dėka daugiau onkologinių ligonių turės galimybę gauti stacionarinės reabilitacijos paslaugas po gydymo dienos stacionare.