Į pagalbą mažiesiems pacientams – Vaikų ligų klinika
Įkelta:
2023-11-15
Nuotrauka
vaikų klinika
Nuotraukos autorius:
Autorės nuotrauka
Aprašymas

Vaikų ligų klinika duris atvėrė rugsėjo 4-ąją

 

 

,
Nuotrauka
vaikų klinika
Nuotraukos autorius:
Autorės nuotrauka 
Aprašymas

Vaikų ligų klinika atidaryta Spaustuvės gatvėje

 

 

,
Nuotrauka
vaikų klinika
Aprašymas

Diana Zabielaitė

Klinika „Medicum centrum“ jau septynerius metus įgyvendina vaikų ankstyvosios raidos reabilitacijos programą. Remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu sukurta tvarka ir suburta visa specialistų komanda, kuri teikia pagalbą vaikams iki 7 metų. Siekiant teikti šias paslaugas dar patogiau ir efektyviau atidaryta Vaikų ligų klinika. Ji įkurta Spaustuvės gatvėje, pastate, kuriame anksčiau veikė klinika „In medica“. Kol kas, pasak klinikos vadovo Arūno Jancevičiaus, ji specializuojasi teikti paslaugas autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams.  

Klinika veikia jau nuo rugsėjo 4-osios. Pasak vadovo, į šį pastatą perkelta visa specialistų komanda, diagnozuojanti ir teikianti pagalbą raidos sutrikimų turintiems vaikams. Komandą sudaro socialinis pediatras ir vaikų neurologas, logoterapeutas, psichologas, ergoterapeutas, kineziterapeutas, socialinis pedagogas. Vaiką priėmęs socialinis pediatras siunčia jį komandai, kiekvienas komandos narys pagal savo metodiką įvertina, koks sutrikimo laipsnis. A laipsnio sutrikimas laikomas lengvu, jam skiriama 20 lovadienių (gydymo dienų), jei sutrikimas sunkesnis, B kategorijos, jam skiriama 40 lovadienių per metus. 

Pasak A. Jancevičiaus, norint patekti į Vaikų ligų kliniką reikalingas šeimos gydytojo siuntimas. 

Autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų daugėja, tad nuolat ieškoma būdų ir metodų, kaip jiems padėti. Randama ir unikalių kitose šalyse taikomų būdų, kuriuos galima taikyti ir šioje klinikoje.     

Kartą per savaitę iš Kauno atvykstanti vaikų neurologė ir socialinė pediatrė Diana Zabielaitė pasakoja, kokių sutrikimų diagnozuojama vaikams dažniausiai, kodėl juos pastebėjus svarbu kreiptis pagalbos.

– Vaikų neurologija – tai kūno ligos: vaikų nervų, raumenų ligos, epilepsija, cerebrinis paralyžius ir kt. O vaiko raida, kuri svarbi socialiniam pediatrui, – įvairūs raidos sutrikimai. Vienas iš sutrikimų – autizmas, bet yra ir protinis neįgalumas, ir motorinės raidos sutrikimai, kalbos raidos lėtėjimas ir t.t. Konkrečiai autizmo spektro sutrikimų yra palyginti nedaug. Vis dėlto jų nustatoma daug daugiau negu, tarkim, prieš 15–20 metų. Yra įvairių teorijų, dėl ko taip yra. Yra keletas rimtų mokslinių studijų ir nustatyta, kad tai labai priklauso nuo naudojimosi ekranais. Tarkim, yra tam tikra žmonių grupė, kurių smegenys iš prigimties turi polinkį vystytis autistiškai, bet kažkas tarsi paspaudžia tą mygtuką ir tą polinkį suaktyvina. Tai genetika, bet ar išsivystys, ar ne, priklauso nuo aplinkos įtakos. Iš tos aplinkos labiausiai galima išskirti ekranus. Jų įtaka milžiniška. Yra japonų atlikta labai rimta studija: tirta 80 tūkst. vaikų, nustatyta, kad toje grupėje, kurioje metų amžiaus vaikai ekranais naudojosi neribotai, autizmo spektro sutrikimų nustatoma tris kartus daugiau. Vadinasi, ekranai įtakojo, kad tiems vaikams tris kartus dažniau pasireiškė autizmui būdingi bruožai. Taigi įtaka neabejotina. Jau dabar galvojama apie tai, kad vis dėlto vienas pagrindinių faktorių išsivystyti autizmui yra neribotas kūdikių iki metų amžiaus naudojimasis ekranais. Taigi negalima sakyti, kad anksčiau šie sutrikimai būdavo diagnozuojami prasčiau, tiesiog tų ekranų nebuvo. Kitos priežastys – tam tikros genų mutacijos. Viena iš teorijų, kad autizmą lemia aplinkos užterštumas, tačiau tai nėra įrodyta tyrimais. 

Nuotrauka
vaikų klinika

 

Į Vaikų ligų kliniką gali kreiptis ne tik tų vaikų, kuriems įtariami autizmo spektro sutrikimai, tėvai. Pasikonsultuoti verta ir tada, jei vaikas truputėlį vėliau nei bendraamžiai verčiasi, nepradeda kalbėti ir t.t. 

Apmaudu, kad vis dėlto nemaža dalis vaikų psichinės sveikatos sutrikimų lieka nediagnozuoti, nes tėvai nenori pripažinti, jog su jų vaiku kažkas negerai. O kai vaikas laiku negauna pagalbos, problemų anksčiau ar vėliau atsiranda, dažniausiai – mokykloje. O mokykla specializuotos pagalbos teikti irgi negali, kadangi vaiko poreikiai nėra įvertinti. Kenčia ir pats vaikas, ir visa klasė.

Ir ištaisyti tai būna kur kas sunkiau, nes vaiko charakteris būna jau susiformavęs, atsiranda elgesio problemų, vaikas būna neišmokęs dirbti komandoje, jo nervų sistema nėra nujautrinta. Tokių vaikų tėvai dažniausiai neleidžia į darželius, tad vaikas nesiadaptuoja prie triukšmingos aplinkos, prie išorinių dirgiklių, gyvena saugiame jam pritaikytame burbule namuose, o kai nueina į ugdymo įstaigą, kuri nėra pritaikyta specialiai jam, atsiranda visokių elgesio problemų. Tada padėti jau būna sunkiau. O kai vaikas mažiukas, jis daug lengviau pripranta prie aplinkos, prie specialistų, prie taisyklių, ir adaptuotis jam būna daug lengviau.         

Pagalba šioje klinikoje gali būti teikiama vaikams iki septynerių metų, nes taip reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerija. 

– Į ką turėtų atkreipti dėmesį vaikus auginantys tėvai, ką pastebėjus vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju?

– Jeigu tėvams kyla klausimų, kad kažkas ne taip, jie ir turėtų parodyti vaiką gydytojui. Esu daugybę kartų susidūrusi su tuo, kad tėvams kelia nerimą, jog vaikas mažai kalba, tačiau aplinkiniai ramina: „Dar prakalbės“, „Ir aš vėliau pradėjau kalbėti“ ir t.t. Kai jau reikia eiti į priešmokyklinę klasę, o vaikas pasako tik „Aš noriu“ ar „Duok man“ (dviejų žodžių sakinukai yra dvejų metų vaiko kalba) tada norisi paklausti, kur jūs buvote anksčiau. Tada ir pasirodo, kad mamai buvo dėl to neramu, ji ir su šeimos nariais kalbėjosi, klausė ir darželyje, ir su šeimos gydytoju kalbėjosi, ir visi ramino, kad viskas čia dar gerai. Taigi tėvai turi kreiptis pas vaiko raidos specialistą tada, kai jiems kyla nerimas, kad kažkas negerai. 

– Kokie dalykai dažniausiai tėvams kelia nerimą?

– Jei kalbėtume nuo kūdikystės, tai, tarkim, kad kūdikis viena kūno puse naudojasi aktyviau nei kita, ima žaisliuką dešine labiau nei kaire. Tai priežastis kreiptis dėl mankštelių. Arba jeigu išmoksta sėdėti, stotis, vaikščioti ne pagal amžių. Reiktų sunerimti, jei pusantrų metų vaikas nepasako nė vieno prasmingo žodžio, kad ir „ate“, „niam niam“, tačiau jį turi naudoti sąmoningai, su reikšme. Tai signalas, kad kalbos raida vėluoja. Labai sunerimti verčiantis dalykas, kad laikas kreiptis vaiko raidos specialisto arba neurologo konsultacijai, – kai vaikas pamiršta, ką mokėjęs. Taip neturi būti. Raida gali sustoti, vaikas gali keletą mėnesių neišmokti naujų dalykų, tačiau jis neturi pamiršti, ką mokėjo. Tai labai rimtas ženklas, kad kažkas negerai. 

Nuotrauka
vaikų klinika
Autorės nuotrauka 

Dar, kalbant apie pusantrų metų vaikus, svarbu akių kontaktas – jis turi būti labai aktyvus. Tokio amžiaus vaikas turėtų vykdyti elementarias instrukcijas, norėti mėgdžioti suaugusiųjų veiksmus. Jo žaidimas yra mėgdžioti tai, ką daro kiti žmonės. Elementarius buitinius veiksmus toks vaikas jau supranta ir nori mėgdžioti. Jei jis to nedaro – tai irgi ženklas, kad kažkur trinka suvokimas. 

Dvejų metų vaikai žodelius turėtų jungti į dviejų žodžių sakinukus, o trejų metų – į trijų žodžių sakinukus. Jie gali būti sakomi ir sava kalba, svarbu, kad mama juos supranta. Tarp dvejų ir dvejų su puse metų yra tas laikas, kai vaikas turėtų atsisakyti sauskelnių. Jei tokio amžiaus vaikas nerodo jokio suvokimo, kad vyksta tuštinimosi, šlapinimosi procesas, arba labai priešinasi sodinamas ant puoduko, tai irgi ženklas, kad su raida kažkas negerai. Labai stiprus priešinimasis sodinimui ant puoduko yra vienas iš autizmui būdingų bruožų, nes autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai labai nori rutinos, nieko nenori keisti, nori, kad viskas būtų taip, kaip buvo. Sauskelnių atsisakymas jiems yra didelės rutinos dalies netekimas. 

Trejų metų vaikai paprastai gali trumpai papasakoti, ką veikė, pavyzdžiui, darželyje. 

Tai būtų pagrindiniai žingsniai iki trejų metų, o paskui jau tik tobulėjimas, tarties gerinimas, elgesio gerėjimas. Trimečiai turi tą vadinamąją trejų metų krizę, kai labai prieštarauja viskam. Tad nuo to amžiaus turėtų gerėti elgesys. Jei negerėja, gali būti problema, galbūt socialinio elgesio raida vyksta ne visai taip, kaip turėtų. 

– Dauguma raidos sutrikimų yra pataisomi?

– Taip, jei dedama pastangų tai raidai gerinti, dauguma vaikų pasiveja bendraamžius. Autistiškiems vaikams pagalbos reikia daugiau, o pavyzdžiui, cerebrinis paralyžius yra nuo smegenų pažeidimo priklausanti būklė, todėl pagerėjimo pasiekti pavyksta ne visada. Arba protinis neįgalumas – su kokiu intelektu gimei, toks ir liko visą gyvenimą. Galima labai stengtis, bet sutrikęs intelektas ir liks sutrikęs. Vis dėlto atliekant raidos gerinimui skirtas procedūras daugumos pacientų būklė pagerėja. 

Su vaiku dirba visa komanda – logopedas, ergoterapeutas, kineziterapeutas, psichologas, socialinė darbuotoja. 

– Kokio amžiaus vaikų tėvai kreipiasi dažniausiai?

– Įvairiai. Iki trejų metų dažniausiai ir kreipiasi. O kai kreipiasi ketverių ar penkerių, imi galvoti, kodėl taip vėlai. 

Užs. Nr. 101

Nuotrauka
skausmas
Įkelta:
2023-11-23
Sezoniškumas pastebimas ne tik mados pasaulyje – kiekvienam metų laikui būdingos ir skirtingos patiriamos kūno traumos. Rudenį jų dažniausiai neišvengiame dirbdami soduose ar daržuose, žiemą koją pakiša slidūs keliai, pavasarį, dar apsnūdę po žiemos, išriedėję į gatves, tinkamai neįvertiname savo fizinės formos. O štai vasara pažeria visą puokštę traumų – jų skaičius išauga kone dvigubai.
Nuotrauka
sveikata
Freepik.com nuotrauka
Įkelta:
2023-11-17
Neretai sulaukusius pensinio amžiaus žmones kamuoja vis didesnis vienišumo jausmas. Remiantis Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, išskyrus giminaičius. Specialistų teigimu, sportas, savanoriavimas ar dalyvavimas kitose veiklose padėtų save realizuoti, atrasti naują bendruomenę ir sužadinti didesnį pasitenkinimą gyvenimu.  Nors turint negalią senjorams atsiranda dar daugiau trukdžių būti aktyviems, Kauno miesto socialinių paslaugų centro (KSPC) Socialinių paslaugų bendruomenės skyriaus vedėja socialiniams reikalams Evelina Gvergždienė teigė, kad vis daugiau neįgaliųjų senjorų pradeda domėtis teikiama fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimo pagalba. 
Nuotrauka
kraujotaka
Freepik.com nuotrauka 
Įkelta:
2023-11-10
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad net 80 proc. visų širdies priepuolių ir insultų galima išvengti. Svarbiausia žinoti, dėl ko didėja kraujotakos sistemos sutrikimų rizika, kad galėtumėte suvaldyti tai, kas jūsų valioje.  Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė informuoja, kaip kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius, kada būtina kreiptis į specialistus ir kuo gali pagelbėti šiuolaikinės technologijos.   
Nuotrauka
sveikata
Adobe Stock nuotrauka
Įkelta:
2023-10-30
Remiantis 2020 metų duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) bent kartą neteisėtų psichotropinių medžiagų yra vartoję maždaug 29 proc. suaugusiųjų – 83,4 mln. 15–64 m. amžiaus asmenų. Nepaisant to, jog viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie narkotikų vartojimo padarinius, dalis žmonių negeba įvertinti kylančios rizikos sveikatai. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė pasakoja apie narkotikų vartojimo žalą ir pabrėžia, kad šių medžiagų vartojimas kenkia visai gyvenimo kokybei – tiek žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai, tiek darbinei veiklai ir socialiniam funkcionavimui.
Nuotrauka
sveikata
Simonos BANYTĖS nuotrauka
Įkelta:
2023-10-20
Kartais gali atrodyti, kad yra kone neįmanoma ištrūkti iš įprastos rutinos. Kai tampa sunku atrasti laiko sau, savo draugams ar pomėgiams, gyvenimo būdo pokyčiai atidedami dar vėlesniam laikui, nes tai reikalauja dar daugiau motyvacijos ir ryžto.  Verslininkė Ugnė Usevičiūtė dalijasi savo asmenine patirtimi – ji numetė 140 kilogramų. Moteris pasakoja, kaip ir kodėl nusprendė sveikiau maitintis, daugiau judėti bei kokia dabar yra jos aktyvaus gyvenimo būdo rutina.
Nuotrauka
SAM
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-18
Nuo šiol onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams bus užtikrintas geresnis stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugų prieinamumas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijuoja pokyčius, kurių dėka daugiau onkologinių ligonių turės galimybę gauti stacionarinės reabilitacijos paslaugas po gydymo dienos stacionare.
Nuotrauka
6sveikata1
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-10-13
Vėžys – tai diagnozė, sukrečianti ne tik patį ligonį, bet ir visą jo aplinką. Išgirdus tai, rodos, žemė ima slysti po kojomis, tačiau palaipsniui supranti, kad neturi jokio pasirinkimo – tik priimti šią žinią ir judėti pirmyn į kovą. Eglė Seiliūtė-Žukauskienė dalijasi savo šeimos patirtimi apie tai, kaip jie sužinojo apie dukros onkologinę ligą ir kas jiems padeda išlaikyti pozityvumą iki pat šiol. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos medicinos psichologė Neringa Eimutienė pataria – svarbu nepamiršti, kad sergantysis pirmiausia yra žmogus, o ne ligonis.  
Nuotrauka
seima
Asociatyvi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuotrauka
Įkelta:
2023-10-06
Naujausia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apklausa rodo, kad aštuoni iš dešimties (80 proc.) 18–74 metų Lietuvos gyventojų nieko negirdėjo apie naująsias psichoaktyviąsias medžiagas ir jų pavojų. Iš 10 respondentų, kurie atsakė, kad jas vartojo, 4 respondentai jas pirko klube arba gatvėje, 3 – internetu, o vienas respondentas įsigijo iš draugų. Departamentas yra susirūpinęs padidėjųsi pasiūlos situacija ir ragina tėvus būti budriems, domėtis, kur ir ką veikia vaikai, kas yra jų draugai, pasirūpinti vaikų laisvalaikio užimtumu.
Nuotrauka
SAM nuotrauka
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-03
Rugpjūtį startavęs pavėžėjimo projektas įsibėgėja – prasideda naujas, jau antrasis etapas, į kurį nuo spalio įtraukiama viena didžiausių pacientų grupių – vyresnio amžiaus asmenys. Be tų, kuriems reikia atlikti hemodializę ar transplantaciją nuo šiol bus aptarnaujami ir vyresni nei 75-erių, socialiai pažeidžiami pacientai. Negalėdami savarankiškai pasiekti gydymo įstaigos jie turės pavėžėjimo galimybę. Informacija dalijasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Nuotrauka
sveik
Adobe Stock nuotrauka
Įkelta:
2023-09-29
Žmogus sutvertas taip, kad nuolatos ieško būdų nusiraminti, atsipalaiduoti ir atitrūkti. Vieniems tai fizinis aktyvumas, muzika, o kitiems – rūkymas. Vis dėlto šiuolaikinis pasaulis kupinas įvairių veiklų ir praktikų, padedančių atsipalaiduoti ir nekenkiančių organizmui, tad belieka pasirinkti, o rūkymo atsisakyti. Metimo kelias gali būti sunkus, tačiau kiekviena kelionė tikslo link prasideda nuo sprendimo priėmimo, šiuo atveju – sprendimo mesti rūkyti.
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2023-09-25
2019 metais Lietuva pateko į daugiausia alkoholio vartojimą sumažinusių šalių penketuką. Nuo 2015 iki 2019 metų vienam 15 m. ir vyresniam Lietuvos gyventojui tenkančio gryno alkoholio kiekį pavyko sumažinti net 17 proc., iki 12,8 litro. 2022-aisiais rodiklis nukrito iki 11,2 litro, kaip praneša Valstybės duomenų agentūra. Anot laikinosios Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovės Gražinos Belian, tai lėmė šioje srityje subalansuota politika, gyventojų sąmoningumo didėjimas, jaunimo švietimas ir prevencinė veikla.
Nuotrauka
sveikata
Asociatyvi pexels.com nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-08
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mityba yra kone pagrindinis sveikatą lemiantis ir ligų riziką mažinantis veiksnys. Dėl to susimąstyti apie sveikos mitybos ir gyvensenos įpročių formavimą turėtų ne tik norintys sulieknėti ar išsigydyti nuo tam tikrų ligų, bet ir tie, kurie siekia visapusiškai pagerinti savo gyvenimo kokybę.  Apie tai, kokią žalą organizmui kelia nesveika ir nesubalansuota mityba ir kokiu pagrindiniu mitybos principu gali vadovautis kiekvienas, kalbėjo gydytoja dietologė Rasa Dovidavičienė. 
Nuotrauka
sveikata
E. Paukštsė/NVI nuotrauka
Įkelta:
2023-08-25
Dažniausiai, sužinojus onkologinės ligos diagnozę, pirmoji reakcija į šią žinią yra šokas. Žmogus negali patikėti, kad tai atsitiko būtent jam, jį užgriūva didžiulė psichologinė, emocinė ir fizinė našta. Kaip tinkamai elgtis, kai sergi pats arba onkologine liga serga artimas žmogus, kai atrodo, kad gyvenimas staiga ėmė ir sugriuvo? Išsamiau apie dažniausius sunkumus ir sveikatos stiprinimą kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja psichiatrė dr. Giedrė Bulotienė.
Nuotrauka
sveikata
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-08-20
Vienišumas – tai jausmas, apibrėžiamas kaip ryšio nejautimas su kitais žmonėmis. Tai reiškia, kad vienišumą galima jausti net ir aplink save turint daug žmonių, tačiau neturint su jais gilesnio ryšio. Žmonės su negalia, kaip ir kai kurios kitos visuomenės grupės, gali būti pažeidžiami ir dažniau jausti vienišumą dėl to, kad visuomenėje vis dar vyrauja įvairios stigmos, kurios neretai skatina atstūmimą, trukdo kurti gilesnį ryšį.  „Jaunimo linijos“ psichologas Mykolas Kriščiūnas pasakoja apie negalią turinčių vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos gerinimą ir teigia, kad norint suteikti pagalbą svarbu užtikrinti saugią erdvę tai padaryti.
Nuotrauka
sveikata
Asociatyvi unsplash.com nuotrauka
Įkelta:
2023-08-18
Ligonių kasų specialistai dažnai sulaukia gyventojų klausimų dėl šeimos gydytojo skiriamų tyrimų, kurių atlikimo išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. 
Nuotrauka
nuotrauka
NTAKD archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-08-11
Remiantis moksliniais tyrimais, rūkymas dažniausiai tampa įpročiu dar paauglystėje. Kuo jaunesnio amžiaus pradedama rūkyti, tuo didesnė tikimybė, kad asmuo taps priklausomas nuo nikotino. Apie tai, kas tai lemia ir kodėl visi rūkymo būdai yra pavojingi sveikatai, kalbėjo Gražina Belian, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas. 
Nuotrauka
nuotrauka
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-08-09
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad siekdama mažinti korupcijos apraiškas sveikatos sistemoje, taikys daugiau ir įvairesnių priemonių korupcijos rizikoms valdyti. Daug dėmesio bus skiriama visuomenės informavimui ir gydymo įstaigų vadovų įsitraukimui, kuriant įstaigose korupcijai atsparią aplinką. 
Nuotrauka
nuotrauka
Ligonių kasų nuotrauka
Įkelta:
2023-08-07
Ligonių kasų specialistai primena, kad už magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą, specialius medicininius drabužius ir kitas vienkartines medžiagas bei radiologinio tyrimo vaizdų kopijas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems Lietuvos gyventojams mokėti nereikia, nes išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. 
Nuotrauka
nuotrauka
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2023-08-04
Nuo kitų metų pradžios pacientai galės gauti ne tik šeimos gydytojo, bet ir slaugytojo konsultaciją. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), slaugytojas pagal savo kompetenciją galės įvertinti paciento sveikatos būklę, paskirti tyrimus ir suteikti kitas paslaugas, o esant poreikiui – nukreipti pacientą pas šeimos gydytoją.
Nuotrauka
sveikata
Freepik.com nuotrauka 
Įkelta:
2023-08-03
Demencija yra viena dažniausių vyresnių žmonių negalios priežasčių. Tai lėtinis pažinimo funkcijų sutrikimas, kuris paveikia kasdienę žmogaus veiklą, buitinį, profesinį ir socialinį gyvenimą. Liga dažniausiai pastebima atsiradus kognityvinių funkcijų – atminties, kalbos, dėmesio, planavimo, sprendimų priėmimo ir kt. sutrikimams.
Nuotrauka
sveikata
„Santarvės“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-08-01
Mes visi esame sukurti judėti, todėl net ir minimalus fizinis aktyvumas kasdien duoda milžiniškos naudos sveikatai. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Rūta Burzdžienė akcentuoja, kad kai nėra pakankamo fizinio aktyvumo, mūsų kūnai mums tai signalizuoja – mažėja energijos, prastėja nuotaika, didėja nerimas, sutrinka miegas, sunkiau susitvarkome su stresu, silpsta imuninė sistema ir atsiranda kitų nemalonių simptomų.  
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-07-24
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad kritimai yra antra pagrindinė netyčinių sužalojimų ir mirčių priežastis. Remiantis statistika, nuo 15 iki 25 procentų visų pasaulio gyventojų patiriamų traumų sudaro būtent vyresnio amžiaus pacientų sužalojimai. Ortopedas-traumatologas Jaroslav Vyšumirski dėsto pagrindines savisaugos taisykles senjorams ir pasakoja apie įžvelgiamą traumų dėsningumą.
Nuotrauka
sveikata
Vėtrės Antanavičiūtės nuotrauka
Įkelta:
2023-07-21
Higienos instituto duomenimis, 2021 m. Lietuvoje buvo 4082 autistiški žmonės. Tai reiškia, kad vienam iš 135 vaikų Lietuvoje nustatyta viena autizmo spektro diagnozių.  Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil atkreipė dėmesį, kad per aštuonerius metus – nuo 2013 iki 2021 metų – autizmo atvejų padaugėjo beveik 400 proc. 
Nuotrauka
KELIONE
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2023-07-11
Įsibėgėjus vasaros atostogoms gyventojai dažnai renkasi poilsį ir keliones Europos šalyse. Ligonių kasų specialistai ragina nepamiršti Europos sveikatos draudimo kortelės – ją paprasta užsisakyti ir gauti prieš išvykstant. Su kortele poilsis Europoje bus saugesnis, nes ji garantuoja būtinąją medicinos pagalbą, kurios kelionės metu gali prireikti kitos šalies gydymo įstaigose.