Už lango lyja, butas dar nešildomas, o kambario kampai „dekoruoti“ pilkomis dėmėmis – kas gi tai? Panašu į pelėsį! Juo padengtos sienos ne tik gadina namų vaizdą, bet ir ardo statybines medžiagas bei neigiamai veikia sveikatą. Kaip radiacija arba sunkieji metalai daro nematomą poveikį organizmui, taip ir pelėsiai veikia žmonių sveikatą ir būstus. Kai kurie toksinai gali turėti kancerogeninių savybių, kauptis organizme ir sukelti vėžį.
Pelėsinis mikroorganizmas – tai viena grybelio rūšių, kurių labai daug. Tarp daugybės pelėsinių grybelių alergizuojančiomis savybėmis pasižymi apie 300 rūšių. Žmogaus sveikatai pavojingi ne patys grybai, o jiems augant išsiskiriantys toksinai, kurie kenkia žmogaus nervų, imuninei sistemai, smegenų ląstelėms. Jei toksinų koncentracija didelė, pati artimiausia gyvenamoji aplinka gali tapti alergijos, bronchinės astmos, kvėpavimo takų uždegimo priežastimi.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, žmonės, dirbantys arba gyvenantys drėgnose, apipelijusiose patalpose, net 75 proc. labiau rizikuoja susirgti kvėpavimo takų ligomis, alergijomis. PSO duomenimis, maždaug 20–30 proc. namų ūkių Europos Sąjungoje turi problemų dėl drėgmės. Net ir išsivysčiusiose šalyse 13 proc. vaikų gyvena drėgnuose būstuose. Kasmet daugėja žmonių, kenčiančių nuo alergijos pelėsiams.
Miestų gyventojai savo butuose praleidžia 50–70 % laiko, o iš viso uždarose patalpose, įskaitant darbo vietas, ir 80–90 % laiko. Per tą laiką per kvėpavimo takus filtruojamas patalpos oras, ir jei jame daug mikroorganizmų, jie nusėda plaučiuose (pelėsio grybelių ląstelės gali giliai įsiskverbti į plaučių audinį), sukeldami įvairias ligas.
Pelėsiui atsirasti įtakos turi didelis santykinis oro drėgnumas (per 60 proc.), drėgmė, patenkanti per statybines konstrukcijas, šiluma, tiesioginių saulės spindulių trūkumas, nejudantis oras, padidėjęs anglies dvideginio kiekis ore, pratekėjimai nuo senų stogo, šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų.
Namuose pelėsiai dažniausiai veisiasi voniose, tualetuose, prie praustuvų, dušų, rūsiuose, ant sienų, už šaldytuvų, po tapetais.Pelėsis susidaro ant sienų, prie kurių prispausti baldai, kur sunkiai praeina oras, ant lubų, aplink langus. Idealios sąlygos pelėsiams augti susidaro tada, kai ant paviršių kondensuojasi drėgmė. Kondensatas kaupiasi ant šaltų sienų ir langų stiklų, tad pirmiausia reikalingas geras vėdinimas ir per didelės drėgmės šalinimas.
Gruntiniai ir nuosėdiniai vandenys gali įsigerti į pastato cokolį arba sienas. Pelėsiniai grybai tarpsta ir medienoje, jei ji apdorojama ne pagal technologijas arba neveiksmingomis antiseptinėmis priemonėmis, dažuose, įvairiose dangose, gali įsimesti į daugybę medžiagų, naudojamų būsto statybai ir apdailai. Prakiurę ar užsikimšę lietaus nutekamieji vamzdžiai taip pat teikia pelėsiams reikalingą drėgmę. Smarkiai pelėsių apniktame būste grybas įsimeta ir į drabužius, avalynę, baldus.
Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Gilma Masiulionienė rekomenduoja pirmiausiai nustatyti pelėsio atsiradimo vietas ir priežastis bei sumažinti padidėjusią drėgmę. Kadangi pelėsiai intensyviai auga tamsoje, todėl rūsyje, vonioje, tualete rekomenduotina palaikyti nors ir minimalų apšvietimą, apgenėti arti pastato augančius medžius, kurie visai nepraleidžia saulės šviesos. Gyvybingus mikroorganizmus galima įveikti būste užtikrinant higienos reikalavimus: palaikyti tinkamą patalpų temperatūrą, dažnai jas vėdinti ir valyti.
Parengė Daiva Genienė, Tauragės visuomenės sveikatos centro vyriausioji viešųjų ryšių specialistė