Tauragės pedagogų visuomenė neteko ilgametės „Ąžuoliuko“ lopšelio-darželio vedėjos Rūtos Jakovlevienės. Amžinybėn ji iškeliavo liepos 4-ąją, eidama penkiasdešimt antruosius metus.
Rūta Jakovlevienė gimė 1958-ųjų lapkričio 8 dienąPabūdviečių kaime, Tauragės rajone. Baigusi Žygaičių vidurinę mokyklą, kurioje buvo aktyvi visuomenininkė ir saviveiklininkė, 1977 metais įstojo į Šiaulių Kazio Preikšo pedagoginio instituto Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo fakultetą. Studijų metais pasižymėjo kaip mokanti suburti, vadovauti ir užimti bendrakursius.
1981 metais baigusi institutą grįžo į gimtąją Tauragę. Iki 1984 metų dirbo Tauragės lopšelyje- darželyje „Ąžuoliukas“ auklėtoja. 1984–1990 metais – rajono Švietimo skyriaus ikimokyklinių įstaigų metodininke.
1990 metais tapo lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktore. Buvo Lietuvos socialdemokratų partijos narė.
1991 metais sukūrė šeimą. Vyras Juras – bendramintis, bendražygis, lydėjo Rūtą visuose gyvenimo išbandymuose.
1992-aisiais gimusi dukra Dovilė buvo didžiausias mamos džiaugsmas, lūkesčiai ir viltis. Jos lūkesčiai pasiteisino, nes Dovilė – gerai besimokanti moksleivė ir rūpestinga dukra.
Bendradarbiai visada prisimins Rūtą kaip atsakingą, rūpestingą, visus išklausančią ir visiemspadedančią vadovę, kuri pasižymėjo ypatingu rūpestingumu kitiems, dažnai pamiršdama save.
Auklėtoja Elvyra A.: „Draugavome ne tik darbe, bet ir šeimoje. Buvo puikus žmogus, draugė, šeimininkė, žmona. Visada galėjau sulaukti nuoširdžios pagalbos ir patarimo savo ir šeimos atžvilgiu. Visą gyvenimą ir sunkiausią valandą buvome greta. Jos netektis – didelis skausmas“.
Auklėtoja Vilija J.: „Direktorė Rūta buvo pirmoji mano pagalbininkė. Nuoširdžiai džiaugėsi vaikų ir mano meniniais pasiekimais, padėjo išleidžiant knygą „Saulutės rytas“, kurioje įrašyti jos žodžiai „Nuostabu, kad vaikas auga kaip medis, stiebdamasis į viršų. Fantastiška, kad šaknys skverbiasi į Tauragės žemę“.
Auklėtoja Edita D.: „Prisimenu ją kaip linksmą, sąmojingą, šmaikščią ir taktišką kiekvienu metu, randančią patarimą bet kokiu atveju. Rūta visuomet turėjo naujų planų, brandžių minčių, buvo atvira viskam, kas nauja, gera, tikra. Gerumas ir grožis visada būdavo šalia jos“.
Direktorės pavaduotoja ugdymui Bena K.: „Buvome pažįstamos labai senai. Mokėmės toje pačioje grupėje, todėl galiu drąsiai teigti, kad jau studijų metais buvo jausti jos atsakingumas, iniciatyvumas, kruopštumas – visus studijų metus ji buvo grupės seniūnė. Nuostabu, kad mūsų keliai tęsėsi ir toliau tame pačiame darželyje. Visuomet stengėmės dirbti komandoje, būti šalia viena kitos. Sutapo mūsų tikslai, siekiai ir užmojai. Direktorė Rūta be galo mylėjo vaikus, o vaikai ją, netgi dažnai užbėgdavo į kabinetą su gėlėmis, šypsenomis, dovanų visados gaudami po saldainį. Ji netgi yra pasakiusi: „Man darželis yra viskas“.
Direktorės pavaduotoja ūkio ir aprūpinimo reikalams Asta Š.: „Rūta man buvo didžiausia patarėja ir pagalbininkė. Toli į priekį matydavo, ko trūks, ką reikia pagražinti, taisyti ar keisti. Visada prisiminsiu ją kaip rūpestingą, atsakingą vadovę ir nuoširdžią draugę“.
Buhalterė Birutė Š.: „Liko tuštuma ir sunku suvokti, kad nebeateis, nebeprisės šalia, nebepatars. Išsiskyrėm penktadienį, palinkėdamos viena kitai gero ilgojo savaitgalio. Man jis buvo skaudus ir visuomet bus ilgas“.
Liūdi visa lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ bendruomenė. Šiandien liko tik degančios žvakutės, gėlės ir nuotrauka su užrašu „...tokia ir liksi mūsų širdyse“.