Neįgaliųjų integracija: Tauragė žengia pirma
Įkelta:
2019-10-07
Nuotrauka
Aprašymas
Akimirka iš grupinio gyvenimo namų pirmojo gimtadienio. Adakavo socialinių globos namų archyvo nuotrauka

Vis dar gajus stereotipas, kad neįgalūs žmonės – kitokie. Juk anksčiau net globos įstaigos būdavo kuriamos užkampiuose, kad neįgalieji nekristų į akis. Laimei, pamažu visuomenė keičiasi, tampa brandesnė ir jau suvokia, kad neįgalūs žmonės niekuo nesiskiria nuo sveikųjų. Ko reikia, kad jie sklandžiai įsilietų į visuomenės gyvenimą? Neįgaliųjų savarankiškumo ir pasitikėjimo savimi, visuomenės tolerancijos ir, žinoma, nemažai lėšų ir pastangų.„Daug ką darom Lietuvoje pirmi“, – pasakodama apie globos institucijų pertvarką ir neįgaliųjų integraciją, teigia Adakavo globos namų direktorė Kristina Anulienė. 

Pirmas žingsnelis į visuomenę

„Globos namai, kad ir kokie bebūtų šiuolaikiški, jaukūs ir patogūs, yra institucija, izoliuojanti žmogų nuo visuomenės. Negalios paliesti žmonės yra mūsų visuomenės dalis, turinti teisę gyventi orų gyvenimą bendruomenėje, bendrauti, pagal galimybes rūpintis savo asmeniniu gyvenimu. 2014 metais valstybėje pradėta institucinės globos pertvarka. Pastaruoju metu kuriami bendruomeniniai namai, kuriuose gyvenantiems sudaromos galimybės gyventi savarankiškai, jaustis lygiateisiais visuomenės nariais“, – yra sakęs Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Išties – nė vienas mūsų nesame apsaugotas nuo nelaimių, negalios ar ligų. Psichikos liga gali paliesti kiekvieną iš mūsų, nepaisant statuso, turto ar intelekto, o proto negalia gali tapti mūsų šeimos dalimi visai netikėtai.
Kristina Anulienė, Adakavo socialinių globos namų direktorė, pasakoja, kad institucinė pertvarka prasidėjo prieš penkerius metus. Buvo nuspręsta reorganizacijos būdu prie Adakavo socialinių globos namų prijungti Tauragės neįgaliųjų reabilitacijos centrą, įsikūrusį Prezidento gatvėje. Jis tapo globos namų padaliniu. Šį lapkritį bus jau 5 metai, kai 20 protinę negalią turinčių žmonių gyvena nebe Adakave, o Tauragėje. 
Prisimindama pačią pradžią, direktorė sako, kad tuomet buvo kilęs nemenkas ir pačių neįgaliųjų, ir darbuotojų pasipriešinimas šiai idėjai. Net buvo renkami parašai, kad sujungimo būtų atsisakyta – esą viskas daroma buldozeriniu būdu, nesikalbama su žmonėmis. Piktintasi, esą „atveš durnius iš Adakavo, išdaužys čia viską“. Direktorės nuomone, komunikacijos ir informacijos, kaip viskas bus, iš tiesų trūko. Tada buvo atvykę ministerijos atstovai, diskutuota su miestelio gyventojais, ir – aistros nurimo. 
– Neįgalieji puikiausiai įsiliejo į bendruomenę ir šiandien, ko gero, nelabai kas ir pastebi, kad jie čia gyvena, – sako direktorė. 
Paklausta, kaip vyko atranka, kas kraustysis į padalinį mieste, K. Anulienė pasakojo, kad čia buvo perkelti sveikesni, savarankiškesni, aktyvesni žmonės. Juk tarp neįgaliųjų, kaip ir tarp sveikųjų, yra visokių: ir tokių, kurie mėgsta dalyvauti renginiuose, saviveikloje, o yra ir pasyvių. 

Kitas etapas – grupinio gyvenimo namai

Vykstant pertvarkos procesui Lietuvoje palaipsniui pereinama nuo ilgalaikės socialinės globos institucijoje prie paslaugų bendruomenėje.
– Gyvename pertvarkos įkarštyje, tad buvom įtraukti į reorganizuojamų įstaigų sąrašą. Ruošėm pertvarkos planus, ekspertai vertino gyventojus ir pagal valstybės investicijų programą buvo skirtos lėšos pirkti namą ir įkurti grupinio gyvenimo namus. Juose įsikūrė 10 žmonių iš Tauragės padalinio, – prisimena K. Anulienė.
Žinoma, ir patiems neįgaliesiems, atrinktiems perkelti į grupinio gyvenimo namus, buvo nelengva – anksčiau jiems niekuo nereikėjo rūpintis, jie buvo aptarnaujami, o dabar kartu su socialine darbuotoja ir padėjėjomis, kurių yra penkios, patiems reikia tvarkytis namus, prižiūrėti aplinką, gaminti valgį, skalbtis drabužius, atlikti kitus kasdienius buities darbus.
Prieš atidarant grupinio gyvenimo namus Marių gatvėje, neslepia direktorė, kaimynai būgštavo dėl dviejų priežasčių: esą jie neįgaliųjų bijo, nes jų nepažįsta, ir kitas dalykas – esą jų nekilnojamojo turto vertė kris, kai šalia įsikurs neįgalieji. 
– Tai natūralu, juk visada bijome to, ko nežinome, – svarsto K. Anulienė, – Tačiau kai susipažįsti, pamatai, kad bijoti nėra ko. Kaimynus buvome pasikvietę į atidarymą, kad jie įsitikintų, jog nieko baisaus čia nebus. Jau daugiau nei metai, kai Marių gatvėje veikia grupinio gyvenimo namai. Švęsdami metų sukaktį į šventę ir vėl buvome pasikvietę kaimynus, jie net su savo šašlykais atėjo. Akivaizdu, kad grupinio gyvenimo namų gyventojai susidraugavo su kaimynais: vieni kitiems padeda, kavos kviečiasi, pyragais vieni kitus vaišina. 

Namuose – tvarkinga ir jauku

Prieš kurį laiką šių eilučių autorė lankėsi Marių gatvėje, 19-uoju numeriu pažymėtame name. Namas didelis ir gražus – tokiame išties norėtų gyventi dažnas. Jame – 5 dviviečiai kambariai, virtuvė, dušas, vonia, 2 tualetai, svetainė, laisvalaikio zona bei  kitos erdvios bendro naudojimo patalpos. Namą už valstybės lėšas nupirko Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 
Neįgalieji žurnalistei svetingai aprodė savo kambarius, kuriuose – nė dulkelės, didžiulį televizorių svetainėje, biliardą rūsyje, sandėliuke – žiemos laukiančius stiklainius su marinuotais agurkais, mišrainėmis, uogienėmis, o šaldiklyje – šaldytų gėrybių atsargas. Tvarkingas ir kiemas. 
Gyvenimas šiuose namuose teka įprasta vaga, kaip ir bet kuriuose namuose. Vieni gamino pietus – sriuba pietums jau garavo puode, savo eilės laukė kepti paruošti kepsniai, kiti tvarkėsi kieme.
 
Kaimynai priekaištų neturi

Kaimynai jau įsitikino, kad neįgalieji puikiai tvarkosi. Namas niekuo nesiskiria nuo tvarkingų ir išpuoselėtų šios gatvės namų: aplinka sutvarkyta, žolė nupjauta, žydi gėlės, šiltnamyje auga daržovės.
Pakalbinti kitoje gatvės pusėje gyvenantys Lina ir Juozas sako dabar jau matantys, kad baimintasi be reikalo – kaimynai draugiški, malonūs, visada pasiruošę padėti.
Kaimynas Sigitas, paklaustas, ar nesibaimina būsimos kaimynystės, net nustebo:
– Ką jūs, tikrai nieko blogo nematau. Žmonės kaip žmonės. Netgi labai draugiški ir malonūs. Sveikieji, ko gero, daugiau nesąmonių pridaro…

Planuose – dar daugiau grupinio gyvenimo namų

Adakavo socialinių globos namų direktorė atskleidė tolesnius pertvarkos planus. O jie išties įspūdingi:  iš valstybės investicijų programos planuojama statyti dar vieną namą Tauragėje, Žaliojoje gatvėje. Pinigai jau gauti, paskelbtas statybos darbų konkursas, šiemet bus parengta architektūrinė dalis, o pats namas iškils kitąmet. Prieita nuomonės, kad geriau statyti nei pirkti jau pastatytą: mat rasti tokį, kuris atitiktų reikalavimus, sunku, o statydamas išplanavimą pasirenki, kokio reikia, nebereikia leisti pinigų rekonstrukcijai. Dabar, pasak direktorės, ruošiamasi susitikti su bendruomene, papasakoti, kas čia bus, kad nekiltų nepasitenkinimo.
Ir tai dar ne viskas – jau yra parengtas investicinis projektas iš Europos Sąjungos lėšų statyti dar du namus.
– Pagal panaudos sutartį iš savivaldybės gavome du sklypus Rydštato ir Pajūrio gatvėse. Statybos pavasarį turbūt jau pajudės. Ir dar du sklypus pagal panaudos sutartį savivaldybė turėtų skirti Skaudvilėje. Taigi iš viso iki 2022 m. vidurio rajone turėsim šešis grupinio gyvenimo namus, – planais dalijasi K. Anulienė.
Pagal regioninį pertvarkos planą du grupinio gyvenimo namai atsiras ir Jurbarke, du Šilalėje ir vienas Pagėgiuose.

Į dar savarankiškesnį gyvenimą 

Pasak direktorės, viskas vyksta nuosekliai: iš įstaigos į grupinio gyvenimo namus, iš jų – į savarankiško gyvenimo namus arba į apsaugotą būstą. 
– Kaip tik dabar esame pateikę projektą teikti dar dvi paslaugas – pagalbos priimant sprendimus ir pagalbos įsidarbinant, taigi galėtume teikti pagalbą tiems, kurie gali išeiti gyventi savarankiškai. Dabar grupinio gyvenimo namuose, mūsų nuomone, yra 4 žmonės, kurie jau galėtų gyventi savarankiškai. Nupirktume butą, bet jie jau turėtų patys mokėti mokesčius, pirkti maistą ir visa kita, tik lankytų atvejo vadybininkas. Žinoma, reikėtų dar daug su jais dirbti, kad išmoktų tvarkyti savo finansus, ir padėtume rasti darbą, – pokalbį optimistiškai pabaigia K. Anulienė.  

Užs. Nr. 121 

 

Nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
Praėjusių metų pabaigoje Seimui atnaujinus įsimintinų dienų kalendorių, Vaiko diena šiemet pirmą kartą švenčiama šeimos mėnesį – gegužę, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Ministrė Monika Navickienė kviečia visus – vaikus, tėvelius, senelius, mokytojus, kiekvieną mūsų – paminėti naująją vaikystės šventę.
Nuotrauka
ba;las
Įkelta:
prieš 1 dieną
Po sekmadienį Kauno „Žalgirio“ arenoje nugriaudėjusio „Lietuvos balsas. Kartos“ finalo paaiškėjo, kad naujausiais projekto laimėtojais tapo vaikinų grupė „T3“ iš mokytojos Nomedos Kazlaukomandos. Apie tai, kam muzikantai išleis laimėjimą, dėkingumą bei abejonių nepalikusią pergalę Nomeda ir „T3“ kalbėjo iškart po finalo surengtoje spaudos konferencijoje.
Nuotrauka
balas
S. Lukoševičiaus nuotraukos
Įkelta:
2024-05-13
Sekmadienio vakarą Kauno „Žalgirio“ arenoje nugriaudėjo žiūrimiausio šalyje LNK muzikinio projekto „Lietuvos balsas. Kartos“ didysis finalas. Jo nugalėtojais tapo ir LNK įsteigtus 15 tūkstančių eurų laimėjo mokytojos Nomedos Kazlaus komandos dalyviai vaikinų grupė „T3“. Už juos balsavo 39,1 proc. žiūrovų.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2024-05-09
Siekiant maksimaliai užkirsti kelią galimam seksualiniam smurtui prieš vaikus, bus įtvirtinta pareiga asmeniui, ketinančiam užsiimti veikla, susijusia su vaikais, turėti išduotą Neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą (QR kodą). Darbdaviai privalės tikrinti, ar darbuotojas turi QR kodą, o nustatytos institucijos – vykdyti darbdavių priežiūrą. Efektyvinamas specializuotos pagalbos teikimas vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto. Tai numatantiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtiems Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimams pritarė Vyriausybė. Juos dar turės priimti Seimas.
Nuotrauka
balsas
Asmeninio archyvo ir Lietuvos balsas. Kartos nuotraukos
Įkelta:
2024-05-09
Sulaukusi pasisekimo „Lietuvos balsas, Kartos“ kryžminių kovų atrankoje tauragiškių vaikinų komanda „T3“ pateko į finalą ir dėl laimėtojo titulo susikaus šį sekmadienį „Žalgirio arenoje“. „Tauragės žinios“, bendradarbiaudami su „Tauragės radiju“ pakalbino jų mokytoją, pasaulinio lygio lietuvių operos žvaigždę Nomedą Kazlaus. Apie savo mokinius vokalo profesorė atsiliepia labai gerai, pasak jos, vaikinuose – didžiulis potencialas.
Nuotrauka
SENJORAS
Įkelta:
2024-05-08
Šalpos pensijos negalią turintiems dirbantiesiems būtų skiriamos nepriklausomai nuo to, kada ir kokio lygio negalia nustatyta, taip pat šalpos senatvės pensijas galėtų gauti ir jau pensinio amžiaus sulaukę, bet vis dar dirbantys žmonės – tokiems siūlymams šiandien po pateikimo pritarė Seimas. Artimiausiu metu jie bus svarstomi Parlamento komitetuose.
Nuotrauka
adakavas
Adakavo socialinių paslaugų namų nuotraukos
Įkelta:
2024-05-08
Tauragėje veiklą pradėjo dar vienos naujos socialinės dirbtuvės, kurioje žmonės su negalia gamins įvairius rankdarbius, pakuos dovanas, taisys drabužius, taip pat teiks aplinkos tvarkymo ir kitas bendruomenei reikalingas paslaugas.  Čia, žmonės, turintys negalią, pajus, kad ir jie šioje visuomenėje – ne mažiau svarbūs ir reikalingi. O ambicijos nemažos: savo rankų darbo gaminius parduos elektroninėje parduotuvėje.
Nuotrauka
T3
Lietuvos Balso feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2024-05-07
Ryškiausio muzikinio projekto šalyje grandiozinis finalas naujame sezone užims didžiausią šalies areną, kur tūkstančiai tikrą muziką mylinčių balsų dainuos kartu su tais, kurie naujame projekto sezone savo talentu prasiskynė kelią į finalą!
Nuotrauka
m
Tauragės kultūros centro ir asmeninio archyvo nuotraukos
Įkelta:
2024-05-03
Paskendę darbiniuose ir buitiniuose rūpesčiuose reta šeima prisimena, jog be aprūpinimo materialine gerove tėvų pareiga vaikuose ugdyti ir meilę tėvynei. Šią pareigą sėkmingai atlieka Valinčių šeima. Tiek tėvai, tiek vaikai priklauso šokių ar dainų kolektyvams, kartu keliauja, kuria tradicijas, mini valstybines šventes. O svarbiausia, myli ir gerbia vienas kitą.  
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2024-04-27
Šiandien, apie 14 val., specialiosioms tarnyboms pranešta, kad kilo gaisras Leikiškės sąvartyne. Gaisrą pastebėjo ir specialiąsias tarnybas informavo sąvartyne dirbusi dispečerė. Degė apie 70 kv. m sąvartyno ploto. Nuo degusio ploto patraukta technika.
Nuotrauka
Nuošliauža
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2024-04-23
2024 m. sausio 24–25 dienomis, prasidėjus staigiam atšilimui, į Jūros upę nuslinko nemaža dalis šlaito, daugiamečiai medžiai bei dalis pėsčiųjų ir dviračių tako. Dėl susidariusios situacijos sausio 25 dieną, 10 val. surengtas Tauragės rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro posėdis, o tos pačios dienos vakare Tauragės mieste paskelbta ekstremalioji situacija.
Nuotrauka
Aleja
Įkelta:
2024-04-22
Tauragės rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį su UAB „Hidroterra“ dėl dalies Jūros upės šlaito nuo Dariaus ir Girėno g. Iki J. Tumo – Vaižganto g., Tauragės mieste (prie „Versmės“ gimnazijos), nuošliaužos padarinių pašalinimo (avarijos grėsmės pašalinimo) ir šlaito sutvirtinimo projekto parengimo darbų.
Nuotrauka
inkilai
Tauragės apylinkės teismo nuotrauka
Įkelta:
2024-04-22
Lietuvos teismų bendruomenė palaikydama Ukrainą kovoje už laisvę bei prisidėdama prie Pakruojo dvaro ir organizacijos „Stiprūs Kartu“ inicijuotos paramos akcijos „Laisvės paukščiai“  sukūrė net 16 unikalių inkilų. Juos nuo kitos savaitės pradžios, t. y. nuo 2024 m. balandžio 22 d. iki balandžio 28 d. bus galima įsigyti aukciono būdu puslapyje www.laisvėspaukščiai.lt.
Nuotrauka
smurtas
Pexels.com/SHVETS asociatyvi nuotr.
Įkelta:
2024-04-19
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad Lietuvoje veikia pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims sistema ir pagalbos tarnybų tinklas. Šiuo metu šalyje yra 23 akredituotos pagalbos tarnybos, kurios teikia pagalbą nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims. Nukentėjęs asmuo gali kreiptis į bet kurią pagalbos tarnybą. Iš viso per praeitus metus suteikta apie 15 tūkst. įvairių paslaugų nukentėjusiems asmenims. Akredituotai pagalbai teikti šiemet skirta 500 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Nuotrauka
defi
Įkelta:
2024-04-18
Šį mėnesį Tauragės ir rajono ugdymo įstaigose „įsikūrė“ daug kam iki šiol tik filmuose apie mediciną matyti prietaisai – pusiau automatiniai defibriliatoriai. Sunku ištarti ne tik  įrenginio pavadinimą, ugdymo įstaigų bendruomenėms tenka pratintis ir su mintimi, kad ištikus nelaimei būtent jiems teks teikti pirmąją pagalbą blogai pasijutusiam asmeniui. Ir ne tik kolegai ar mokiniui: bet kam iš gatvės.
Nuotrauka
tesimas
www.karjerastau.lt nuotrauka
Įkelta:
2024-04-17
Teisininko profesija itin populiari, šią studijų kryptį kelintus kelerius metus iš eilės absolventai renkasi noriai. Kaip vyksta darbas teisme ir kaip tampama teisėju Tauragės Mažvydo progimnazijos aštuntokai balandžio 9 d. sužinojo lankydamiesi Tauragės  miesto apylinkės teisme.