Beveik prieš trejetą mėnesių „Tauragės žinių“ puslapiuose nuskambėjo istorija, kaip trijų nepilnamečių berniukų motina kartu su vaikais savavališkai įsikėlė į apleistą socialinį būstą. Tai sužinojusi rajono valdžia liepė moteriai nedelsiant iš buto išsikelti. Šeima buvo priversta grįžti į dviejų kambarių neįgalios motinos butą, kuriame glaudžiasi ir alkoholiu besisvaiginantis psichiškai neįgalus moters brolis, nuolat namuose keliantis konfliktus. Nors ir teko išsikraustyti, trijų vaikų mama patikėjo atgausianti bent jau pinigus, panaudotus neteisėtai užimtam socialiniam būstui suremontuoti, kadangi tai, pasak moters, jai pažadėjo rajono meras Pranas Petrošius. Deja, pažadai taip ir liko pažadais.
Vaikai priversti kęsti konfliktus
Su Vida susipažinome, kai į jos savavališkai užimtą apie dvejus metus niekieno negyvenamą socialinį būstą atvyko du ekipažai policijos pareigūnų, paraginusių kuo greičiau išsikelti iš savivaldybei priklausančio vieno kambario buto, antraip moteris su dešimties, devynerių ir šešerių sūnumis bus iškraustyta per prievartą. Nors ir liūdnai sutiko šią žinią, mat socialinį butą moteris buvo išvaliusi ir suremontavusi – kastuvu šiukšles ir išmatas iškuopusi, teko su tuo susitaikyti ir grįžti gyventi su sunkaus būdo, agresyviu 44-erių broliu, kuris nuolat trukdo jos vaikams mokytis ir išsimiegoti. Vyriausiąjį V. Pozingytės sūnų jos brolis buvo primušęs, tačiau teismas nepripažino jo kaltu dėl psichinės negalios.
Po to, kai moteris buvo priversta kraustytis atgal į motinos butą, ji pasiprašė priimama pas Tauragės rajono savivaldybės merą Praną Petrošių. Išgirdęs moters istoriją P. Petrošius teigė niekuo V. Pozingytei padėti negalįs, tik jos berniukams pasiūlė pasivaišinti saldainiais ir paragino parašyti prašymą vienkartinei pašalpai gauti bei prašymą atgauti už socialinio būsto remontą sumokėtas lėšas.
Pamaitino pažadais
V. Pozingytė liepos pabaigoje parašė prašymą remonto išlaidoms gauti. Moteris pasakojo, kad jai berašant prašymą viena darbuotoja užsiminė, jog kompensacijos ji negausianti, nes nėra bedarbė – V. Pozingytė „Dunokų“ turgelyje dirba valytoja. Taip ir nutiko. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius Algirdas Mosėjus moteriai pranešė, kad jai nebus kompensuojama už atliktą remontą Tauragės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame socialiniame būste, kadangi ji nebuvo sudariusi nuomos sutarties ir neturėjo teisės gyventi šiose patalpose. Vida sako, jog buvo įsitikinusi, kad pinigai už aukštu žemiau esančio negyvenamo apleisto socialinio būsto remontą jai bus atiduoti, kadangi taip jai pažadėjo meras.
– Didžiulė nelaimė buvo, kad teko kraustytis atgal pas mamą, tačiau po pokalbio su meru patikėjau, kad bus grąžinti pinigėliai už remontą – juk pats meras pasiūlė parašyti prašymą išlaidoms gauti. Tačiau taip nieko ir negavome, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo V. Pozingytė.
Moteris tikino į „Tauragės žinių“ redakciją atėjusi pasakyti viešą „ačiū“ Tauragės rajono savivaldybės merui Pranui Petrošiui. Supratome, kad to „ačiū“ reikšmė perkeltinė.
Bijojo pakenkti sau
Pasklidus V. Pozingytės šeimos istorijai, į „Tauragės žinių“ redakciją kreipėsi dviejų televizijos laidų prodiuseriai, norėdami gauti Vidos kontaktus. Tačiau moteris tuomet atsisakė bendrauti su televizija, kadangi, pasak jos, tikėjosi įtikti rajono valdžiai, nes ši pažadėjo grąžinti remontui išleistas lėšas ir skirti socialinį būstą. Šiuo metu V. Pozingytė eilėje socialiniam būstui gauti dvidešimta.
Paklausta, kaip gyvena šiuo metu, moteris atsakė:
– Iki rugsėjo pirmosios tame bute, iš kurio buvau iškeldinta, niekas negyveno, dabar jau po truputį kažkas kruta. O gyvename taip pat. Berniukai eina į Vaiko dienos centrą – ten jiems ramiau, paruošia pamokas. Kai brolis siautėja namuose, tai negerai gyvenasi. Būna ir baltų, ir juodų dienų, – su šypsena, bet liūdesiu akyse atsakė daugiavaikė mama.
