Sveikata

Sakoma, kad esi jaunas tol, kol dar lieka pirmų kartų, tad ir Tauragės visuomenės sveikatos biuro specialistai šiemet gali pasidžiaugti savo pirmąja suorganizuota nemokama savaitgalio suaugusiųjų sveikatinimo stovykla. Jos įgyvendinimas dalinai finansuojamas iš Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projekto lėšų. 

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis Lietuvoje padidėjo. 

Prasidėjęs šildymo sezonas – tikras iššūkis mūsų odai. Sausas, šiltas oras patalpose ir žvarbus bei vėjuotas oras lauke – tai kontrastas, kuris gali stipriai nualinti odą. Todėl jeigu ima kamuoti dehidratuotos odos požymiai – tempimas, šerpetojimas, pleiskanojimas, niežėjimas ar net skausmas – svarbu reaguoti nedelsiant. „Eurovaistinė internete“ odos priežiūros specialistė Orinta Ramanauskaitė atskleidė, kas lemia odos išsausėjimą ir kokių pagalbos priemonių pravartu imtis.  

Kelionės yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Paprastai kelionė suprantama kaip neeilinė, nekasdienė išvyka, dažniausiai į užsienio šalį. Asmens dokumentų galiojimo datos patikrinimas ir apgalvotas daiktų krovimasis yra būtina pasiruošimo dalis, bet ar visada pasirūpiname savo sveikata? Ar koronaviruso pandemija mus išmokė elgtis atsakingiau? Apie užkrečiamųjų ligų rizikas, būtinas prevencijos priemones bei lietuvių keliavimo įpročius pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.

Rudeniui įpusėjus, neišvengiamai prasideda peršalimo ligų sezonas, tad vis dažniau tiesiame ranką į karšto gėrimo puodelį. Šaltuoju metų laiku ypač populiari tampa arbata su citrina, medumi bei imbieru – pastarasis dažnas ir imunitetą stiprinančių produktų sudėtyje. Kuo naudingas imbieras mūsų sveikatai, atsako gydytoja dietologė.

Nors COVID-19 pandemija tampa neatsiejama visų mūsų gyvenimo dalimi, itin svarbu nepamiršti išmoktų pamokų. Tik atsakingai elgdamiesi galime apsaugoti save ir savo aplinką nuo koronaviruso infekcijos ir kitų užkrečiamųjų ligų, keliančių grėsmę sveikatai, o kartais – ir gyvybei. Apie tai, kaip koronavirusu užsikrėtė visa šeima ir kodėl dar būdama nėščia moteris nusprendė pasiskiepyti, pasakoja šiaulietė Rūta Mankienė. O apie pagrindines prevencines ir apsaugos priemones, padedančias apsisaugoti nuo daugelio virusinių infekcijų, primena vaistininkė Laura Mockutė. 

2019 metų pabaigoje užfiksuotas pirmasis tuomet dar nežinomo koronaviruso atvejis Kinijoje, Azijos žemyne, o 2020-ųjų kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė koronaviruso pandemiją. Per nepilnus trejus pandemijos metus virusu užsikrėtė daugiau nei 625 mln. žmonių, 6,5 mln. iš jų mirė.

Rudeniški orai su savimi atsineša ir peršalimo ligas, gripą. Tauragėje fiksuojamas didėjantis sergumumas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) spalio pradžioje paskelbė, kad prasidėjo 2022–2023 metų gripo sezonas, kuris tęsis iki gegužės mėnesio. 

Kalbėti apie savo problemas, kai jos pradėtos spręsti arba išspręstos, yra viena, tačiau išdrįsti pripažinti sau ir tai paversti atspirties tašku – visai kas kita. Kartais sugebėjusių atsitiesti ir pakeisti savo gyvenimą žmonių istorijos gali pasirodyti nereikšmingos ir neturinčios tikslo, tačiau tik ne tada, kai jos pasakojamos pirmuoju asmeniu. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento tyrimų duomenimis, nors kartą gyvenime narkotikus yra vartoję 14 procentų lietuvių. Būdamas penkiolikos Kęstutis Kaupas pirmą kartą išbandė narkotikus, o šiandien, be medikų pagalbos savarankiškai įveikęs narkotikų priklausomybę, jis dalijasi savo patirtimi ir siekia įkvėpti kitus.

Kai šalies mastu nėra paskelbta ekstremali situacija ar karantinas, tačiau prasidėjus gripo sezonui ir išaugus susirgimo viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, gripo ar COVID-19 ligos atvejams ugdymo įstaigoje, joje gali būti paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas (IPRR), rašoma pranešime žiniasklaidai.  

COVID-19 infekcija – grėsminga ir apgaulinga liga, nes vieni asmenys simptomų visai nejaučia arba jie būna itin lengvi, o kitiems tenka gulėti ligoninėje ir kovoti dėl savo gyvybės. Nors šiuo metu izoliacija nėra privaloma, susirgus koronavirusu vertėtų elgtis atsakingai – būti namie, stebėti savo sveikatą ir laikytis visų gydytojo nurodymų. Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytoja pulmonologė dr. Neringa Vagulienė įspėja – gydymo nereikėtų pradėti nuo antibiotikų, nes antibiotikai šio viruso neveikia. ​​​​​​​Ji informuoja, kaip tinkamai gydytis namuose nuo COVID-19, ko vertėtų vengti ir kada kreiptis į gydymo įstaigą. 

Vasaros metu daugelis buvo labiau atsipalaidavę, tačiau prasidėjus šaltajam sezonui ypač svarbu būti socialiai atsakingiems ir laikytis prevencinių ir apsaugos priemonių, padedančių apsisaugoti nuo klastingos COVID-19 infekcijos. Svarbu apsaugoti save ir savo aplinką ir prisiminti, kad neatsakingi veiksmai gali sukelti tik dar didesnę grėsmę visuomenei. Apie imuniteto stiprinimą ir tinkamos asmeninės higienos svarbą pasakoja vaistininkas Tautvydas Endriukaitis. Pasak jo, tinkami įpročiai padeda apsisaugoti ne tik nuo COVID-19 infekcijos, bet ir kitų pavojingų užkrečiamųjų ligų. 

Tėvų skyrybos sudrebina bet kokio amžiaus vaiko pasaulį. Net kai tėvai nebegali toliau gyventi kaip pora, svarbu suprasti, kad vaikui jie abu lieka tėvais ir abu yra vienodai reikalingi. Vaiko teisių gynėja, psichologė Neringa Martišienė sako, kad suprasdami, kaip skirtingo amžiaus vaikai reaguoja į tėvų skyrybas, galime numatyti rizikas ir būti atidesniais, rūpestingesniais, galime labiau apsaugoti vaiką.

Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardinta kaip informacinė epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmonėms tapo sunku atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją. Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitraukė. 

Spalio 10-ąją – Pasaulinę psichikos sveikatos dieną – nevyriausybinė organizacija „Jaunimo linija“ kviečia prisijungti prie akcijos „Žalia šviesa gyvenimui“ ir taip atkreipti dėmesį į sudėtingą Lietuvos jaunų žmonių psichinę sveikatą. 

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Foje“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. 

Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. 

Nors šiuolaikinė medicina yra labai pažangi, užkrečiamosioms ligoms valdyti galingesnis ginklas už vakcinaciją dar nėra išrastas. Didžiausios pandemijos žmonijos istorijoje buvo suvaldytos tik pasitelkiant skiepus, todėl, siekiant ir toliau sėkmingai suvaldyti koronaviruso plitimą, svarbu laikytis rekomendacijų dėl vakcinacijos ir tokiu būdu apsaugoti save ir savo aplinką.  Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovė spaudai Aistė Tautvydienė aiškina, kaip veikia vakcina, patekusi į žmogaus organizmą, ir akcentuoja skiepijimosi būtinumą, naudą bei svarbą, norint suvaldyti užkrečiamųjų ligų plitimą, tarp jų ir COVID-19.  Pasak specialistės, visuomenėje vis dar sklandantys mitai, kad vakcinos nuo COVID-19 ligos gali sukelti nevaisingumą ar net mirtį, neturi jokių sąsajų su moksliniais įrodymais ir atliktais tyrimais. 

Dabartinis pasaulis nestokoja išbandymų šiuolaikiniam žmogui – tenka kovoti su stereotipais, norima visur suspėti, tapti geriausiais ir užsikabinti sau nematomus medalius. Deja, dažnu atveju tai atneša daugiau nusivylimo nei džiaugsmo, kadangi nuolatinis lėkimas ar aplinkinių poreikių tenkinimas priverčia pamesti save, pamiršti asmeninius norus, svajones ir tikslus. Psichologės Genovaitės Petronienės teigimu, be vis dar matomų sunkių pandemijos padarinių, visuomenėje išryškėja perdegimo sindromas, baimė padaryti klaidą, santykių bei vienišumo problemos. Pasak jos, norint stiprinti savo psichinę ir emocinę sveikatą, visų svarbiausia yra gebėti įsivardinti savo emocijas ir turėti žmogų, su kuriuo galėtumėte nuoširdžiai pasikalbėti. 

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pasidalijo vaikų skiepijimo pagal profilaktinių skiepų kalendorių statistika – ji rodo per pastarąjį dešimtmetį vis mažėjančias vakcinavimo apimtis. Tai įvertinę medikai įspėja visuomenę – atsisakymas ar atidėjimas profilaktiškai skiepyti vaikus gali grąžinti sunkius užkrečiamųjų ligų atvejus, lemti sudėtingas komplikacijas ir pačius skaudžiausius padarinius.  Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė sako, kad dabar daugelis negeba įvertinti realios užkrečiamųjų ligų grėsmės, nes aplink nebemato sunkių atvejų ir mano, kad rizikos nebėra. Tačiau svarbu suprasti, kad, mažėjant skiepijimosi rodikliams, pavojingų ligų grėsmė ir tikimybė joms vėl išplisti tik didėja.