Radvilės Erciūtės asmeninio albumo nuotrauka
Radvilė Erciūtė pamilo dailę pamažu, po truputį tobulėdama ir gilindamasi į piešimo niuansus. „Šaltinio“ progimnazijos septintokė Tauragės meno mokykloje lanko dailės studiją, groja gitara. Piešimas paauglei yra papildoma veikla, kuri ją prablaško ir atpalaiduoja.
– Minėjai, kad piešimas yra didžiausias tavo pomėgis. Kada susidomėjai šia meno šaka?
– Man patinka piešti. Kartais manęs vis paklausia, ar aš nuo mažens mokėjau piešti. Atsakymas – ne. Pradėjau piešti ketvirtoje ar penktoje klasėje. Po truputį išlavinau ranką. Pirmieji mano piešiniai buvo žmonių, tiksliau – mano mamos portretai. Ir man labai patiko juos piešti. Tėvai pastebėjo mano pomėgį piešti dar ketvirtoje klasėje ir užrašė į dailės būrelį. Pati pajutau norą piešti tik šeštoje klasėje. Iš pradžių piešimas man buvo kaip eilinis būrelis. Tuo metu norėjau išbandyti daugumą būrelių, ir vienas iš jų buvo dailė. Šeštoje klasėje dailės mokytoja mane užrašė į Meno mokyklą. Tada dar net nesupratau, kokia tai mokykla, pasakiau: „Gerai, pabandysiu, užrašykit“.
Tada prasidėjo nuotolinis mokymasis ir nebuvo daug veiklos. Bet vėliau suvokiau, kad piešti man patinka, piešimas teikia džiaugsmą. Ypač kai matau, kad tobulėju. Kartu tai ir papildoma veikla, kuri prablaško. Piešimas labai atpalaiduoja. O piešti man patinka, nes aš moku piešti, bent aš taip manau. Ir dar mokykloje sutinku daug įdomių žmonių, kurie turi panašių idėjų kaip ir aš.
– Kas labiausiai patinka dailėje – piešimas, tapymas ar kita? Kokią techniką mėgsti naudoti?
– Naudoju daug dailės technikų. Galiu tapyti, piešti tiek paprastu pieštuku, tiek spalvotais pieštukais, pastelėmis, akvarele, alkoholiniais ar paprastais markeriais. Daug kuo galiu piešti, bet labiausiai mėgstu tapyti akvarele. Ji lengvai pasiduoda įgyvendinant įvairias idėjas.
– Gal turi meno srityje savo autoritetą? Į ką lygiuojiesi?
– Kalbant apie dailę, tai ne. Nėra tokio žmogaus, į kurį lygiuočiausi, nes kai lygiuojiesi, vis tiek žiūri, kaip tas žmogus piešia, ir darbai palaipsniui supanašėja. Piešdama pasiduodu fantazijai, piešiu, atrodo, nereikšmingus dalykus, o rezultatas ne tik nustebina, bet ir džiugina.
– Ką labiausiai mėgsti piešti, tapyti?
– Man labiausiai patinka dirbti su akvarele. Pirmas darbas su akvarele, ir man asmeniškai mėgstamiausias – kai tiesiog nupiešiau akį, iš tos akies išėjo žmogus, o iš žmogaus – medis. Pripiešiau įvairiausių dalykų, kurie lyg ir neturi ryšio, bet kai juos pieši, kartu jie dera. Anksčiau patikdavo piešti vien tik žmones, bet dabar stengiuosi pieštuku nupiešti ką nors paprastai, o po to pagražinti akvareliniais dažais ir tada viską paryškinti markeriu. Jeigu reikėtų nupiešti gamtos vaizdą ar žmogų, nupieščiau, bet man labiau prie širdies yra piešti netikroviškus dalykus.
– Kiek laiko skiri dailei? Kiek kartų per savaitę lankai būrelį?
– Stengiuosi kuo daugiau darbų pabaigti dailės studijoje. Tenka pasėdėti ir namuose. Jeigu lyginčiau su mokymusi groti, tai dailei skiriu tikrai daugiau laiko. Prieš pusmečio peržiūras Meno mokykloje stengiuosi darbus atlikti laiku.
Vienam piešiniui dažniausiai skiriu apie valandą. O meno mokyklą lankau tris kartus per savaitę.
– Kas moko dailės? Kas labiausiai skatina tobulėti?
– Kai pradėjau mokytis Meno mokykloje, stengdavausi atsakingai atlikti darbus, ir man būdavo labai gera, kai mama ar mokytojai girdavo. Pagyrimai skatindavo dar labiau pasitempti.
Piešdavau ir vasarą. Taip atkakliai dirbdama ir išmokau piešti. Dailės užsiėmimuose labai padėdavo mokytojų patarimai. Į Meno mokyklą man patinka eiti labiau nei į progimnaziją, nes man ten daug jaukiau, yra įdomių žmonių, nėra tokio griežto grafiko kaip progimnazijoje.
– Kokiais pasiekimais dailėje gali pasidžiaugti? O kaip sekasi progimnazijoje?
– Vasario 22-ąją dalyvavau rajono dailės olimpiadoje, laimėjau pirmąją vietą, pernai irgi surinkau daugiausiai taškų. Viena mėgstamiausių pamokų – anglų kalba, nes man ji lengviausia, o nemėgstamiausia yra rusų, nes nelabai suprantu šios kalbos. Bet visų dalykų įvertinimai geri – ir penktoje, ir šeštoje klasėje trimestrų įvertinimai buvo dešimtukai.
– Kaip leidi laisvalaikį, jei jo bent kiek lieka?
– Pati kartais nesuprantu, kaip randu laiko pabūti su draugais ar pailsėti. Laisvi penktadieniai ir savaitgaliai, bet darbo dienomis grįžusi iš dailės pamokų, porą valandų pailsiu ir einu ruošti namų darbus. Miegoti einu gana vėlai.
– Ar jau galvoji, ką norėtum studijuoti baigusi mokyklą? Ar sieji savo ateitį su daile?
– Labiau mintys sukasi apie grafinį dizainą ar architektūrą. Tik svajonė apie architektūrą kuo toliau, tuo labiau tolsta, nes labai nemėgstu piešti pastatų. Kartais pamąstau, kad smagu būtų piešti ant daiktų. Net mama siūlė apsvarstyti šią mintį, kadangi namuose esu markeriais išsipiešusi savo gitarą, komodą. Visai smagu būtų piešti ant sienų. Kol kas dar tik tokie pasvarstymai. O mokytis galvoju Lietuvoje, galbūt Vilniuje, Dailės akademijoje.
