Karina SĖRIKOVA
Tauragės krašto muziejuje pristatyta neeilinė nertų ir megztų šilališkės autorės Zinos Būdvytienės rankdarbių paroda, nepalikusi abejingų nė vieno jos dalyvio. Be vilnos, lino, akrilo, moherio mezginių Zina pristatė bene įspūdingiausius parodos rankdarbius – iš garintų medvilninių siūlų nertas vestuvines suknias, kurias čia pat vietoje demonstravo jaunos merginos. Kviečiame ir Jus susipažinti su Z. Būdvytiene.
Paveldėjo iš mamos
Zina megzti virbalais ir nerti vąšeliu pradėjo dar paauglystėje, būdama maždaug penkiolikos. Pradžia, pasak mezgėjos, buvo servetėlės ir įvairūs niekučiai. Vėliau panelė ėmė megzti vaikiškus drabužėlius, įvairias smulkmenas.
– Įvairūs rankdarbiai – mūsų visos giminės bruožas. Tačiau mokiausi, žinoma, iš mamos. Ji ir nėrė, ir mezgė, ir siuvo. Ir aš tokia užaugau: ir pasiūti galiu, ir nutapyti – visų galų meistrė, – juokėsi autorė.
Nors auksarankės kolekcijoje – net ir vestuvinės suknios, labiausiai Zinai patinka megzti vaikiškus drabužėlius bei įvairias smulkmenas.
Be mezgimo ilgai netveria
Kuo tik Zina per savo gyvenimą nedirbo, ar Šilalės prekybinėje bazėje, ar elektros tinklų įmonėje, po darbų ir laisvalaikiu moteris visuomet mezgė.
– Žinokit, nors skamba juokingai, tačiau man net neįmanoma televizoriaus žiūrėti, jei rankose nėra mezginio. Maloniausia buvo, kai deficito laikais visi trys mano vaikai visuomet būdavo originaliai aprengti ir visi girdavo, kokie gražūs jų drabužėliai, – pasakojo auksarankė.
Šiemet Zina pirmąkart dalyvavo Kaziuko mugės renginiuose. Kadangi mezgėjai pasisekė prasčiau nei tikėjosi, ji planuoja kurį laiką pailsėti nuo rankdarbių, nors „Tauragės žinioms“ prasitarė abejojanti, ar ilgai ištvers nemezgusi. Savo darbus šilališkė arba parduoda, arba dovanoja. Į moterį dažnai kreipiamasi su prašymu ką nors numegzti, tačiau ji teigė dažnai atsisakanti, nes trūksta laiko.
Vestuvinė suknelė – fantazijos ir kantrybės išbandymas
Originaliausi Zinos darbai – iš garintų medvilninių siūlų nertos vestuvinės suknelės. Jų moteris yra nunėrusi aštuonias, tačiau į parodą Tauragėje atvežė tik šešias – dvi jau parduotos.
– Vieną šių suknelių mezgiau trumpai – pusantro mėnesio, mat ji iš storesnių siūlų, ilgiausiai vestuvinę suknią mezgiau keturis mėnesius. Suknelių raštų neieškau knygose ar žurnaluose, mėgstu pati juos sukurti, – teigė mezgėja.
Moters dukra, taip pat pamėgusi mezgimą ir nėrimą, prieš maždaug penkerius metus nutarė Šilalėje atidaryti proginių drabužių saloną, kuriame būtų galima pardavinėti jos bei mamos nertas vestuvines sukneles.
– Dukra sugalvojo. Pačią pirmąją suknelę nerti pradėjo dukra, tačiau pabaigiau aš. Taip ir užsikabinom, – sakė mezgėja.
Zina neria ir kitus vestuvėms reikalingus aksesuarus: krepšelius gėlėms barstyti, pagalvėles žiedams nešti, plaukų puošmenas.