Artėjant euro įvedimui šalies automobilių rinkoje pastebėti neįprasti pokyčiai. Liepos – rugsėjo mėnesiais į šalį įvežtas rekordiškai mažas naudotų automobilių skaičius, o naujų automobilių pardavimuose fiksuojamas geriausias trečio ketvirčio rezultatas. Tokios tendencijos pastebimos analizuojant lankomiausio transporto skelbimų portalo Baltijos šalyse, valstybės įmonės „Regitra“ ir automobilių rinkos tyrimų bendrovės duomenis.
Per trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje įvyko 99,1 tūkst. naujų ir naudotų automobilių sandorių. Tai 4,7 proc. arba beveik 5 tūkst. mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.
Pasak Viktoro Daukšo, automobilių rinkoje pirmą kartą nuo 2009 m. „duobės” sandorių skaičius – ne augo, o sumažėjo.
„Automobilių rinka jau penkerius metus brenda iš krizės padarinių. Sandorių skaičius stabiliai augo, o dabar – staiga nukrito. Tai lėmė rekordiškai mažas naujai įvežtų naudotų automobilių skaičius. To priežastys yra kelios: pradėjus automatinio išregistravimo procedūras dėl negaliojančios techninės apžiūros ar draudimo, daug lietuvių nusprendė parduoti savo senus nebenaudojamus automobilius ir tai pagyvino vidaus rinką. Be to, pasunkėjo naujai įvežtų naudotų automobilių registracija Lietuvoje ir verslininkai dar nespėjo prisitaikyti prie pasikeitusios tvarkos”, – teigia V. Daukšas.
Pasak automobilių rinkos eksperto, trečiąjį šių metų ketvirtį į šalį buvo įvežta 30 tūkst. naudotų automobilių. Tai yra ketvirtadaliu (25,5 proc.) mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. 2013-aisias per tą patį laikotarpį į šalį buvo įvežta 40,2 tūkst. naudotų automobilių.
Sumažėjus naujai įvežtų automobilių skaičiui, pagyvėjo Lietuvoje registruotų automobilių prekyba. Per tris mėnesius parduota 65,1 tūkst. automobilių. Tiek daug šalyje registruotų automobilių nebuvo parduota pastaruosius septynerius metus.
Lietuvos automobilių parke – mažiau „senukų”
Lietuvos automobilių parko mažėjimą lėmė nauja tvarka, kuomet automobiliai, kurių techninės apžiūros pasas nebegalioja ir kurie yra nedrausti privalomuoju draudimu, išregistruojami automatiškai. Tai turėjo įtakos ne tik rinkai, bet ir Lietuvos automobilių parko statistikai.
Šių metų kovo mėnesį šalyje buvo registruoti 1,924 mln. automobilių, o spalio mėnesį – 1,308 mln. automobilių. Tai yra 32 proc. arba 616,5 tūkst. vnt. mažiau.
„Nuo naujos tvarkos labiausiai „nukentėjo” seniausi automobiliai. 21 m. ir senesnių registruotų automobilių kiekis sumažėjo 67,4 proc. Jei šių metų kovą jų buvo beveik 762,4 tūkst., tai dabar – 248,5 tūkst. Sprendžiant pagal statistinius duomenis, „senukų” Lietuvos automobilių parke dabar 513,9 tūkst. mažiau”, – pastebi V. Daukšas.
Ketvirtadaliu (24,4 proc.) sumažėjo 16-20 m. senumo automobilių skaičius (nuo 435,7 tūkst. iki 329,5 tūkst.). 11-15 metų amžiaus automobilių taip pat mažėjo – 4,2 proc. Naujesniųjų automobilių – 6-10 m. ir 1-5 m. daugėjo atitinkamai 4,4 proc. ir 7,6 proc. 1-5 metų automobilių nuo šių metų kovo iki spalio padaugėjo 7,6 proc – iki 68,9 tūkst.
Net 219,9 proc. augo iki 1 m. amžiaus registruotų transporto priemonių skaičius (nuo 3,3 tūkst. iki 10,5 tūkst. vnt).
Nauji automobiliai: augo pardavimai ir kaina
Liepos – rugsėjo mėnesiais Lietuvoje buvo parduota 4,1 tūkst. naujų automobilių. Tai ketvirtadaliu (25,7 proc.) daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Lyginant trečiuosius ketvirčius, tai geriausias parduotų naujų automobilių rezultatas nuo pat 2008 m.
„Šį ketvirtį naujų automobilių nupirkta už 299,2 mln. litų. Tai 67,7 mln. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Viena iš priežasčių, kodėl auga būtent naujų automobilių pardavimai – artėjantis euro įvedimas”, – situaciją automobilių rinkoje vertina V. Daukšas.
Augant naujų automobilių paklausai, padidėjo ir jų kaina. Vidutinė naujo automobilio kaina Lietuvoje šiuo metu siekia 72,8 tūkst. litų, tai yra 2 tūkst. litų daugiau nei praėjusiais metais.
Pokyčiai rinkoje lėmė ir kintantį naujai įvežtų ir naujų automobilių santykį. Nuperkant vieną naują automobilį į Lietuvą įvežami 7,3 naudoti automobiliai. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu nupirkus vieną naują automobilį, buvo parduodama 12,3 naudoto.
„Tokį didelį pokytį lėmė kritęs įvežtų naudotų automobilių kiekis ir naujų automobilių pardavimų augimas. O tai galima sieti su artėjančiu euro įvedimu. Pastebime jog daugėjo privačių asmenų įsigyjančių naujus automobilius, nors didžiąją dalį (80,3 proc.) vis dar nuperka juridiniai asmenys”, – sako V. Daukšas.
Nežymiai augo ir naudotų automobilių kainos
Vidutinės naudotų automobilių kainos liepos-rugsėjo mėnesiais siekė 10,7 tūkst. litų. Lyginant supraėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu vidutinė naudotų automobilių kaina paaugo 1,4 proc. (153 litais).
„Daugiausiai brango dyzelinu varomos transporto priemonės. Pavyzdžiui, 1-5 metų senumo dyzeliniai automobiliai dabar pardavinėjami už 32,8 tūkst. litų, tai yra 3,6 proc. (arba 1,2 tūkst. litų) daugiau nei praėjusiais metais. Dyzelių kaina padidėjo visose amžiaus grupėse išskyrus pačius seniausius. Automobiliai, kurių amžius didesnis nei 21 metai, šį ketvirtį buvo pardavinėjamas už 9 proc. mažesnę kainą (200 litų pigiau) nei praėjusiais metais”, – sako V. Daukšas.
16,1 proc. arba 400 litų atpigo ir patys seniausi benzininiai automobiliai. Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį 21 metų ar senesnį benzinu varomą automobilį buvo galima įsigyti už vidutinę 2,2 tūkst. litų sumą, o šiemet – už 1,8 tūkst. litus.
Nors ir nežymiai, bet pigo visų amžiaus grupių benzininiai automobiliai, išskyrus 1-5 metų amžiaus. Šie automobiliai pabrango 1,5 proc. (400 litų). Dabar jų kaina siekia 28,6 tūkst. litų. 6-10 metų senumo automobilių kaina nepasikeitė, o 11-15 metų benzininio automobilio kaina nukrito 3,4 proc. (200 litų) ir šiuo metu siekia 6 tūkst. litų.
„Volkswagen Passat” neužleidžia lyderio pozicijų
Perkamiausi Lietuvoje – 11-15 metų senumo automobiliai trečiąjį šių metų ketvirtį susilaukė mažiau susidomėjimo nei tuo pačiu metu praėjusiais metais. Tokio amžiaus automobilį 2014-ųjų liepos-rugsėjo mėnesiais įsigijo 31,2 tūkst lietuvių, o praėjusiais metais tuo pačiu metu – 35,3 tūkst. žmonių. Šių automobilių pardavimai krito 11,8 proc.
„6-10 metų automobilių parduota taip pat mažiau. Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį parduota 25,2 tūkst., o šiemet 9 proc. mažiau – 22,9 tūkst. tokių automobilių. Kitų amžiaus grupių naudotų automobilių pardavimai – beveik nekito”, – situaciją apibendrina V. Daukšas.
Lyginant visų trijų Baltijos šalių automobilių rinkas pastebima, kad Lietuvoje ir Estijoje populiariausių naudotų automobilių pardavimai mažėjo, o Latvijoje stabiliai augo.
Nepaisant skirtingų rinkos tendencijų, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tarp populiariausių naudotų automobilių modelių, lyginant su 2013-ųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, ir toliau užtikrintai dominuoja vokiškos transporto priemonės.
Šį ketvirtį Lietuvoje populiariausiu naudotu modeliu ir toliau išlieka „Volkswagen Passat”. Nors jo pardavimai šių metų ketvirtį krito daugiau nei 28 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, šio modelio automobilių Lietuvoje parduota daugiausiai – 2499. Antra vieta atiteko „Opel Zafira” modeliui (1644 vnt.), trečia – „Opel Astra” (1577 vnt.), kuris 16 vienetų aplenkė „Volkswagen Golf/Rabbit”.
Latvijoje pardavimus didinęs „Volkswagen Passat” (11,8 proc.) nukonkuravo kitą vokiškos kilmės modelį „Audi A4” ir užėmė pirmąją vietą dešimtuke. Estijos rinka – ne išimtis. Lyderio pozicija taip pat atiteko „Volkswagen Passat” (462 vnt.), antrą ir trečią vietas atitinkamai pasidalino „Audi A6” (390 vnt.) ir „BMW 5-Series” (303 vnt.) automobiliai.
Didžiausias naujų automobilių pardavimų šuolis – Lietuvoje
Lengvųjų automobilių rinkos ekspertai pastebi, kad 2014 m. trečiąjį ketvirtį naujų automobilių šuolis užfiksuotas ne tik Lietuvoje, tačiau ir Latvijoje bei Estijoje. Tiesa, būtent Lietuvoje augimas buvo didžiausias – net 25,7 proc.
Latvijoje šį ketvirtį buvo parduota 19,9 proc. daugiau naujų transporto priemonių nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. Per tris mėnesius šioje šalyje buvo nupirkta 3795 nauji automobiliai. Estijoje naują automobilį įsigijo kur kas daugiau žmonių – 6193.
Estijoje nuperkama 44 proc. visų Baltijos šalyje nuperkamų naujų automobilių. Lietuva užima 29 proc., o Latvija – 27 proc. Baltijos šalių automobilių rinkos.
„Pastebime, jog Lietuvoje nors ir neženkliai, bet auga privačių žmonių nuperkamų naujų automobilių dalis. Praėjusiais metais privatūs asmenys įsigijo 18,9 proc. naujų automobilių, o šiemet – 19,7 proc. (808 automobiliai). Tiesa, šiuo atžvilgiu mums dar daug trūksta iki Estijos. Ten daugiau kaip trečdalį (35,8 proc.) naujų automobilių nuperka privatūs asmenys (2215 automobilius)”, – konstatuoja V. Daukšas.
Baltijos šalyse pirmąsias pozicijas naujų automobilių pardavimuose užėmė skirtingų markių transporto priemonės. Lietuvoje ir Latvijoje populiariausi buvo „Volkswagen“ automobiliai. Mūsų šalyje parduota 645, o Latvijoje – 708 nauji šios markės automobiliai. Estijoje daugiausiai parduota naujų „Toyota“ automobilių – 728 vnt.
Geriausiai Lietuvoje parduodamų naujų automobilių viršūnėje liepos – rugsėjo mėnesiais atsidūrė „Fiat 500“ (407 vnt.). Palyginti su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu, pardavimai išaugo net 342,4 proc. Latvijoje geriausiai perkamu nauju automobiliu tapo „Škoda Yeti“, kurių parduota 193 vnt. Estijoje lyderio poziciją išlaikė „Škoda Octavia“ (258 vnt.), nors šio automobilio parduota 15,4 proc. mažiau lyginant su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu.
