Asociatyvi nuotrauka
Nuo liepos 1 d. visoje ES panaikinus lengvatą siuntoms iš trečiųjų šalių, vis nerimo kalbos – kaip vyks muitinimo procedūros, kiek tai kainuos, ar apsimokės siųsti, kokių dokumentų reikės. Tačiau svarbu prisiminti, kad lietuviai iš trečiųjų šalių siuntas ne tik gauna, bet ir pačių siuntiniai iškeliauja už ES ribų.
Siuntų siuntimo platformos „Siųsk pigiau“ duomenimis, 2021 m. net 41 % klientų siuntų paliko Europos Sąjungos ribas. Tiesa, ne visos siuntų kelionės būna sklandžios – dalis jų būna sulaikomos muitinėse, o kartais nepasiekusios galutinio tikslo grąžinamos siuntėjui. Kaip išvengti tokių situacijų ir ką svarbu žinoti siunčiant siuntas į trečiąsias šalis, patarimais dalijasi LR muitinė bei platformos „Siųsk pigiau“ vadovas Mindaugas Šilkūnas.
Svarbiausia – išsami ir tiksli informacija
Pagrindinis skirtumas tarp siuntimo ES ribose ir už jų – reikalingas dokumentų kiekis. Tiesa, kaip pastebi LR muitinė, kokius dokumentus siuntėjas turi pateikti prekes gabenančiai įmonei, priklauso ir nuo pasirinktos paslaugos teikėjo, ir nuo siuntos vertės. „Jei siuntos vertė neviršija 1 tūkst. eurų, reikiamus dokumentus nustato pats vežėjas, t. y. skirtingos įmonės gali reikalauti skirtingų dokumentų. Pašto siuntoms yra pildomos CN22 ar CN23 deklaracijos, kuriose paprastai nurodomi siuntėjo, gavėjo duomenys, aprašomos siunčiamos prekės, jų kiekis ir vertė,“ – teigia specialistai.
„Siųsk pigiau“ vadovo M. Šilkūno teigimu, jiems svarbiausia – atidus dokumento muitinei užpildymas bei išsami informacija apie siuntinio turinį. „Aprašydami siuntos turinį, siuntėjai turi pateikti išsamią informaciją, kokie daiktai siunčiami, kiek jų, kokiais tikslais. Negalima siuntinio turinio įvardinti lakoniškai – pavyzdžiui, vien žodžio „dovana“ tikrai nepakanka“.
Jam antrina ir LR muitinės specialistai. „Net jei siunčiamos nekomercinio pobūdžio prekės (dovanos), vežėjui būtina pateikti duomenis apie siuntos turinį ir vertę, nes be šių duomenų prekių neįmanoma deklaruoti. Jei siuntos vertė viršija 1 tūkst. eurų arba siunčiamoms prekėms yra taikomi tam tikri draudimai ar yra reikalingi papildomi dokumentai, būtina įforminti eksporto deklaraciją, kuriai jau reikia išsamesnių duomenų.“ – komentuoja LR muitinė.
Siunta gali būti užlaikoma dukart
Jeigu norite, kad siunta gavėją trečiojoje šalyje pasiektų kiek įmanoma greičiau, turite įvertinti daug faktorių. Kaip pažymi LR muitinė, siunta gali būti užlaikoma net du kartus – tiek Lietuvoje (atliekant eksporto procedūras), tiek gavėjo šalies muitinėje (importo metu).
„Atliekant muitinės formalumus tiek eksporto, tiek importo šalyse, pačios prekės, tam tikros jų specifikacijos ar dokumentai, pridedami prie prekių (pvz. licencijos, leidimai, kokybės sertifikatai ir t.t.) turi atitikti tose šalyse galiojančias teisės normas. Priešingu atveju, prekės gali būti sulaikomos tiek eksportuojančioje šalyje, tiek ir importuojančioje“, – teigia LR muitinės specialistai.
Iliustruodami situaciją, pašnekovai pateikia pavyzdį: siuntėjas iš Lietuvos išsiunčia antikvarinę knygą, kurios vertė viršija 1 tūkst. eurų, o knygos amžius yra daugiau nei 100 metų. Tokia knyga pagal reglamentą yra laikoma kultūros vertybe. Norint negrąžinamai arba laikinai ją išvežti iš Lietuvos Respublikos (Europos Sąjungos teritorijos) būtina turėti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išduotą leidimą. Nepateikus leidimo, bus neįvykdytos eksporto sąlygos ir prekė bus sulaikyta.
Taip pat svarbu pažymėti, jog eksporto bei importo procedūroms reikalingi dokumentai gali skirtis, priklausomai nuo valstybės. „Kokios teisinės normos ar teisės aktai galioja kitose šalyse, siuntėjas prieš siųsdamas prekes turi pasidomėti pats, kreipdamasis į tos valstybės kompetentingas institucijas“, – pažymi LR muitinė.
Gabenimas apkarsta ir dėl informacijos trūkumo
Kaip pastebi „Siųsk pigiau“ vadovas, kartais siuntos muitinėse sustoja ir jų kelionė prailgsta vien dėl to, kad siuntėjui pritrūksta informacijos. „Prieš siunčiant siuntą į ne Europos Sąjungos valstybę, klientui visuomet reikėtų pasidomėti, ar jai yra taikomas muito mokestis, nuo ko jis priklauso. Šią informaciją jums suteikti gali valstybės, į kurią siunčiate siuntinį, muitinės specialistai,“ – primena M. Šilkūnas.
Jis taip pat akcentuoja, jog svarbu ne tik tinkamai aprašyti siuntos turinį, bet ir nepamiršti teisingai nurodyti gavėjo kontaktinę informaciją. „Geriausia naudoti vietinį gavėjo telefono numerį. Numerio reikia ne tik pristatymui, kad su adresatu galėtų susisiekti kurjeris, tačiau ir muitinei, jeigu kiltų klausimų dėl siuntinio išmuitinimo.“
Galiausiai, primena pašnekovas, svarbu paisyti ir draudžiamų siųsti daiktų sąrašo. Šis, tiesa, varijuoja priklausomai nuo valstybės, į kurią yra siunčiama, tačiau kelios taisyklės – universalios. „Labai dažnai žmonės už ES ribų bando siųsti maisto produktus, o tai daryti yra griežtai draudžiama. Tokios siuntos yra sulaikomos ir grąžinamos siuntėjui,“ – sako „Siųsk pigiau“ vadovas.
Tarp draudžiamų siųsti daiktų – ir aerozoliai, dujų balionai, brangakmeniai, magnetai, visų rūšių vaistai ir pan. Išsamią informaciją apie taikomus apribojimus siuntos turiniui jums gali suteikti pasirinktas vežėjas.
