Prekiautojai teigia, jog pernai kilogramas baravykų kainavo apie 9–10 eurų ir žmonės noriai pirko. Šiemet – 8 eurai, tačiau pirkėjai jų negraibsto. Kaip teigė prie „Iki“ prekiaujančios grybautojos, žmonės šiemet taupo ir geriau į mišką šių gėrybių traukia patys. Kaip tik šiuo metu pats grybų metas: esant delčiai esą šie nekirmija.
– Pernai prekiavau lapkričio mėnesį. Kainos siekė ir 10 eurų. Baravykų galvučių kilogramas, – sakė Elytė. – Žmonės labai noriai pirko. Šiemet perka vangiai. Patys grybauja, taupo pinigus. Dėl koronos žmonės taupesni tapo. Kas perka? Tie, kas labai mėgsta grybus, bet bijo erkių.
Kaip tik šnekučiuojantis prie prekiautojos priėjo pirkėja. Moteris pageidavo baravykų, tačiau didesnių. Esą maži – beskoniai.
– Dažniausiai grybus tiesiog apkepu svieste ir jais mėgaujuosi. Tie mažučiai yra labai dailūs, tačiau jų skonis nėra toks ryškus. Kodėl neperku voveruškų? Žinau vieteles, jų galiu prisirinkti kada panorėjusi. Ir per trumpą laiką. Va, baravykų reikia paieškoti, daugiau apeiti, ilgiau užtrunkama. Aš tokio kiekio baravykų niekada neprisirinksiu, – teigė pirkėja Lolita.
Elytė pasigyrė grybus parduoti renkanti visą dieną, aplankanti 15 miškuose jai žinomų vietelių. Prieš prekiautoją stovėjo du indeliai baravykų ir du voveruškų. Pagauta geros nuotaikos Elytė pirkėjai visus keturis indelius pardavė už dešimtinę.
Prekiautojų pasakojimu, miškuose šiuo metu grybų netrūksta. Anot greta Elytės daržoves ir grybus pardavinėjančios Stasės, praėjusią savaitę buvusi pilnatis paskatino gražuolius sudygti.
– Dabar jau stojo delčia. O per delčią būna nekirmėliuoti baravykai. Delčiai pasibaigus – jau kaip loterija: gali likti sveikos tik kepurės, – kalbėjo Stasė.
„Tauragės žinios“ pakalbino užkietėjusią grybautoją, kuri birželio pabaigoje beveik kasdien vykdavo grybauti. Šį savaitgalį moteris buvo ir vėl išsiruošusi į grybų paieškas.
– Turime savo vietas, kur auga baravykai. Vis jas aplankome. Per 3 valandas pririnkau pusę krepšio. Turiu pasakyti, kad savaitgalis buvo dar tik grybų dygimo pradžia, daug radome mažučių, ką tik išdygusių grybukų. Mums grybavimas – pramoga. Esame draugių būrelis, lyja, nelyja, metame buities darbus į šalį ir –grybauti. Nežiūrime, koks mėnulis. Važiuojame ir džiaugiamės mišku. Erkių nebijome. Apsipurškiame actu. Ar tiesiog apšlapiname juo odą. Manome, kad tai veiksminga, nes retai kada ant kūno randame erkių. O gal šiaip nesame skanios, – šių eilučių autorei pasakojo vardo pavardės nenorėjusi viešinti moteris.
Dažnai tauragiškiai grybauti renkasi arba Skalinės mišką, arba vyksta į netoli Balskų esančius miškus. Grybautoja baravykų teigė vykstanti net į Šilalės rajoną.