Nepavykus pasiekti susitarimo su Vyriausybe, pirmadienį Lietuvos pedagogai pradėjo neterminuotą streiką. Prie streikuojančių šalies ugdymo įstaigų prisijungė keturios Tauragės rajono mokyklos – M. Mažvydo ir „Šaltinio“ progimnazijos bei Žalgirių ir Skaudvilės gimnazijos. Tauragės rajono savivaldybės Švietimo skyrius įspėja, kad minėtų mokyklų vadovai būtų atidūs tvarkydami dokumentus – kitu atveju streikai bus pripažinti neteisėtais.
Pagrasino streikuoti iki kovo 10-osios
Kaip skelbiasi streiko organizatoriai, jie kovoja ne tik dėl sotesnio mokytojų kąsnio, kaip akcentuoja valdžia, bet ir už mūsų visų vaikų bei anūkų kokybiškesnį išsilavinimą ir ateitį. „Lietuvos švietimas jau nebeserga, o merdi. Jį būtina reanimuoti, o tai įmanoma tik drastiškais operaciniais būdais”, – skelbia streikuojantys mokytojai.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) paskelbė, kad praėjusį penktadienį įvykęs švietimo profesinių sąjungų atstovų susitikimas su Vyriausybės vadovu Algirdu Butkevičiumi jokių rezultatų nedavė ir ligi šiol susitarti nepavyksta. Žarstomi pažadai, tačiau reikalingi sprendimai nepriimti. „Vyriausybė leido mums suprasti, kad ji neturi jokių galių rasti lėšų švietimo finansavimui atkurti, todėl, panašu, teks streikuoti iki Seimo sesijos, kuri prasidės kovo 10 d.“, – tvirtino LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas. Pasak jo, profesinių sąjungų reikalavimai nenagrinėjami: nekalbama apie mokinio krepšelio, skiriamo ugdymo procesui finansuoti, lėšų atkūrimą į ikikrizinį lygį, mokinių skaičiaus klasėse ir grupėse mažinimą.
LŠDPS vadovo A. Navicko teigimu, streikas yra efektyviausia priemonė pasiekti rezultatų: „Jei neatsitrauksime dabar, yra tikimybė, kad iš to laimės visa švietimo bendruomenė."
Pasikvietė merą
„Šaltinio“ progimnazijoje iš 79 mokytojų 65 pasirašė palaikantys streiką, M. Mažvydo progimnazijoje iš 54 – 20, Žalgirių gimnazijoje iš 64 streikavo 39, Skaudvilės gimnazijoje iš 49 – 35.
Trečiadienį Žalgirių gimnazijoje ir M. Mažvydo progimnazijoje su streikuojančiais mokytojais profsąjungų kvietimu susitiko Tauragės rajono meras, vicemerė, Švietimo ir Finansų skyrių vedėjai. Kalbėta ne tik apie streiką, mokytojai teiravosi apie finansinę mokyklų situaciją, kaip bus skirstomos mokinio krepšelio 7 procentų rezervo lėšos. Mokytojai išgirdo ir mero poziciją dėl atlyginimų už streiko dienas. Rajono meras S. Mičiulis mokymo įstaigų vadovams rekomendavo, kad už šios savaitės streiko dienas mokytojams būtų apmokėta. Tačiau tai spręs įstaigų vadovai. Susitikimuose žiniasklaidos atstovai nebuvo pageidaujami.
Vietoj pamokų – konsultacijos
„Šaltinio“ progimnazijoje finansinė padėtis viena iš geriausių tarp rajono mokyklų, tačiau prisijungusių prie streikuojančių čia daugiausiai. Pasak šios progimnazijos direktorės Jūratės Lazdauskienės, 65 pasirašė, kad palaiko streiką, tačiau kai kurie dirba kitose mokyklose, kurios prie streikuojančių neprisijungė. Realiai streikuojančių – 58. Savaitės pradžioje šios progimnazijos pradinukams buvo skirtos dvi papildomos atostogų dienos, o vyresniesiems į streiką neįsijungę mokytojai rengė konsultacijas – mokiniai į jas galėjo atvykti savanoriškai: kas atsiskaityti už „skolas“, kas papildomai pasimokyti. Mokyklos pateiktais duomenimis, pirmą streiko dieną konsultacijose apsilankė 42, antrą dieną – 67 moksleiviai. Konsultacijos kitomis streiko dienomis rengiamos ir pradinukams, apie tai tėveliai buvo informuoti TAMO dienyne.
„Tauragės žinių“ pakalbinta konsultacijas teikusi šios progimnazijos mokytoja sakė, kad prie streikuojančių neprisijungia dėl materialinės padėties. Moteris sakė – jei nedirbs, negaus atlygio, o to ji sau negalinti leisti.
Progimnazijos direktorė J. Lazdauskienė žurnalistę patikino, kad kaip žmogus, mokytoja, streikuojančius supranta – atlygis turi atitikti darbą. Tačiau kaip mokyklos vadovė esanti už kitokius žingsnius tikslams pasiekti ir norėtų išvengti streiko.
– Tačiau, kol Lietuvoje neišspręstas mokyklų tinklo optimizavimas, kol nebus „atidirbta“ mokinio krepšelio skaičiavimo metodika, sureguliuoti žmogiškieji ištekliai, vargu, ar ką pavyks pasiekti, – savo nuomonę dėstė J. Lazdauskienė.
Vis tik savo mokytojams dėl streiko priekaištų direktorė nereiškė, priešingai, sakė, kad jie yra pilietiški ir aktyvūs visose srityse. J. Lazdauskienė patikino, kad savivaldybės Švietimo skyrius nedarė jokio spaudimo, kad jos vadovaujamos mokyklos mokytojai prie streiko neprisijungtų.
Prašo ne didinti, o sugrąžinti atlyginimus
Apsilankius „Šaltinyje“, progimnazijos vadovė palydėjo iki Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos „Šaltinio“ progimnazijos grupės pirmininkės, šios progimnazijos technologijų mokytojos Sigytos Gembutienės. Trumpai šnektelėjome apie streiko priežastis. Pasak jos, mokytojai buvo priversti streikuoti, nes konkrečių siūlymų nesulaukia. Derybos vyksta jau nuo 2014 metų. Neformalųjį ugdymą integravo į mokinio krepšelį, bet galiausiai piniginės išmokos mokykloms vis tiek sumažėjo. Pašnekovė pabrėžė, kad mokytojai neprašo pakelti atlyginimų, jie prašo atstatyti iki prieškrizinį lygį (2009 m.). Esą neteisinga sakyti, kad mokytojai streikuoja tam, kad jiems padidintų atlyginimus. Tokios kalbos, jos manymu, kiršina visuomenę: „tiems mokytojams vis negana ir negana“. S. Gembutienė tvirtino, kad mokytojų netenkina mokinio krepšelio metodika, kuri yra ydinga ir keistina, bei daug kitų dalykų.
Nori pasirodyti geresni už kitus?
– Valdžios politika mokytojų atžvilgiu daug metų nesikeičia. Dar sako, kad patys pasirinkote tokią profesiją. Ar net taip: už tavęs yra eilė... Skaudu, kad kai kurie mokytojai neprisijungė prie streikuojančių. Bet jau tokie kai kurie žmonės yra. Tie, kurie nestreikuoja, vis tiek ne ką daugiau tomis dienomis dirba. Gal sąsiuvinius taiso ir panašiai. Yra tokių, kurie nori būti geresniais, nesukelti nepatogumų mokyklos administracijai. Jie turbūt galvoja: aš palauksiu, o kai kiti pasieks tikslą, ir man bus gerai. Bet, noriu pasakyti, kad nė vienas mūsų nestreikuoja prieš savo įstaigos direktorių, streikuojam prieš darbdavį – Vyriausybę! Aišku, matydami, kaip po skambučio iš Švietimo skyriaus direktorė praranda pusiausvyrą, mokytojai jaučiasi kalti. Teisiškai mes teisūs, o morališkai pastatome mūsų direktorius į nepatogią padėtį. Bet, jei to nedarysime, nebūsime pilietiški ir toliau sėdėsim po šakų krūva. Kažkas turi aukotis, – kalbėjo S. Gembutienė.
Žiūrėjo filmą
Kaip „Tauragės žinias“ informavo, M. Mažvydo progimnazijos direktorius Vidas Misiūnas, streikui pritarė 20 jo vadovaujamos įstaigos pedagogų, tiesa, 5 iš jų dirba kitose mokyklose. Taigi, streikuojančių tik 15. M. Mažvydo mokykloje pradinukams užsiėmimus vedė socialinė pedagogė, sveikatos priežiūros specialistė. Pirmadienį ugdymo įstaigoje apsilankius „Tauragės žinių“ žurnalistei, ketvirtokai žiūrėjo filmą „Mažasis princas“, patys mažiausieji kitoje klasėje piešė. Vyresniesiems pamokas vedė nestreikuojantys mokytojai. Pasak direktoriaus, nestreikavo kai kurie geografijos, matematikos, fizikos, lietuvių, rusų ir anglų kalbų mokytojai. Suprantama, pamokų buvo mažiau. Direktorius pripažino, kad suorganizuoti ugdymo procesą tokį, kad nebūtų langų (laisvų pamokų – red. past.) – sudėtinga.
– Norėčiau, kad nebūtų streikų, kad tikslą pavyktų pasiekti derybomis, – sakė V. Misiūnas, tačiau neslėpė, kad kaip mokytojas streikuojančiųjų reikalavimus supranta.
Įspėjo mokinius, kad ateitų į mokyklą
Skaudvilės gimnazijoje iš 49 mokytojų streikavo 35. Ugdymo procesas nevyko iki ketvirtadienio.
– Būtų smagu, kad eitų susitarti be kraštutinių priemonių. Moksleiviai už praleistas pamokas turės atidirbti mokydamiesi pagal intensyvesnę programą, – sakė Skaudvilės gimnazijos direktorė Ona Sungailienė.
Anot jos, streikuojantys mokytojai į mokyklą vis tiek atvyko, kai kurie, nepaisydami streiko, su moksleiviais vyko į rajoninius konkursus. Mokyklos vadovė žurnalistei sakė, kad iš Švietimo skyriaus nesulaukusi draudimų ar raginimų įkalbėti mokytojus nestreikuoti.
Žalgirių gimnazijoje pirmadienį paskelbta, kad pamokos vyksta, mokiniai įspėti, kad atvyktų į pamokas. Kad nenutrūktų ugdymo procesas, buvo skiriamos savarankiško darbo užduotys. Tačiau moksleiviai sakė, kad normalių pamokų neturi. Nuo antradienio ugdymo procesas jau buvo sustabdytas.
Žalgirių gimnazijos pirmo aukšto stende Streiko komitetas paskelbė informaciją apie streiko reikalavimus: atstatyti prieškrizinį mokinio krepšelio dydį, sumažinti mokinių skaičių klasėse iki 25; numatyti biudžete skirti pinigų išeitinėms kompensacijoms pensinio amžiaus mokytojams, kurie savo noru palieka švietimo įstaigą; nebevykdyti naujų reformų, dėl kurių nukenčia ir mokiniai, ir mokytojai ir t. t.
Streikuoti nedraudė
Tauragės rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas trečiadienį „Tauragės žinioms“ teigė, kad visose keturiose streikuojančiose rajono mokyklose ugdymo procesas yra nutrūkęs. E. Šteimantas patikino nesiėmęs priemonių uždrausti streiką:
– Nežinau, iš kur tos kalbos, kad mokyklų vadovai bus dėl to baudžiami. Tik pabrėžiau, kad atsakingai žiūrėtų į dokumentacijos tvarkymą, juk viskas susiję su finansų valdymu. Svarbu dokumentus teisingai ir laiku užpildyti. Kitu atveju, streikas jų vadovaujamoje mokykloje gali būti laikomas neteisėtu. Atsakomybė teks mokyklos vadovams. Jei streikas teisėtas, darbo užmokestį galima mokėti, – sakė Švietimo skyriaus vedėjas.
Dar pirmadienį E. Šteimantas „Tauragės žinioms“ sakė, kad streikuoja 9,81 proc. šalies pedagogų, o tai reiškia, kad pritaria ne visi. Ir moksleivių tėvai reaguoja skirtingai. Švietimo skyriaus vedėjui šioje situacijoje gaila moksleivių:
– Reikia pagalvoti ir apie mokinius. Juk jiems teks didžiulis krūvis tam, kad pasivytų mokymosi programą. Egzaminų užduočių dėl to, kad mokytojai streikavo, nesumažės.
Pakalbinta vienos gimnazijos abiturientė žurnalistei ypač nuogąstavo dėl prarastų matematikos pamokų, nes laikys šio dalyko egzaminą. Anot jos, didesnis krūvis užgrius ir kituose mokomuosiuose dalykuose.
Kitos išeities nėra
Į streiką įsijungę žurnalistės kalbinti pedagogai sakė, kad kitos išeities nemato – trečius metus girdi tik pažadus. Prie streiko neprisijungusius kolegas kai kurie jų vertina gana kritiškai – tokį poelgį prilygina bailumui arba savanaudiškumui.
Pavardės viešinti nepanoręs tauragiškis (ne pedagogas) tvirtino pritariantis mokytojų streikui:
– O kaip kitaip?! Lietuviai ir taip per daug tylūs. Atlyginimai maži, mokesčiai dideli, parduotuvėse viskas brangsta. Sėdim nuleidę galvas ir kenčiam, kažko bijom. Pažiūrėkit į kitas šalis, kur žmonės nebijo kovoti už save. Mano įsitikinimu, šalis turi investuoti į švietimą, nereikia mokyklų vertinti kaip verslo – apsimoka, neapsimoka. Mokykla ugdo mūsų vaikus, kurie ir yra šalies ateitis.
Vienos Tauragės nevyriausybinės organizacijos atstovė, prašiusi neskelbti jos vardo ir pavardės, sakė mananti, kad prie streikuojančių mokytojų turėtų prisijungti ir mokinių tėvai bei patys moksleiviai, kad tai neliktų vien mokytojų asmeniniu reikalu.
Uždirba nuo 518 eurų
Iš viso 60-yje savivaldybių veikia daugiau kaip 2300 švietimo įstaigų. Vasario 22 dieną pedagogai streikavo 43 savivaldybėse, 233 švietimo įstaigose. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis Lietuvos pedagogo atlyginimas, neatskaičius mokesčių, siekia 823,4 Eur per mėnesį. Mokytojo atlyginimas priklauso nuo turimų pamokų skaičiaus, stažo, kvalifikacijos. Švietimo ir mokslo ministerija skelbia, kad daugiau kaip pusė mokytojų turi 18–27 pamokas per savaitę. 18 pamokų per savaitę turintis bendrojo ugdymo mokytojas, priklausomai nuo stažo ir kvalifikacijos, uždirba nuo 518 iki 952 eurų. Turintis 27 pamokas – atitinkamai nuo 777 iki 1350 eurų per mėnesį. Mokytojai gali turėti 36 pamokas per savaitę. Trečdalis mokytojų dirba nepilnu krūviu, apie dešimtadalį visų pedagogų turi mažiau kaip 9 pamokas. Mažus mokytojų krūvius lemia kasmet mažėjantis mokinių skaičius.
Valdančiosios koalicijos politinė taryba skelbia, kad antradienį sutarė įgyvendinti 3 metų pedagogų atlyginimų didinimo programą – mažiausiai uždirbančių pedagogų algos kils jau nuo šių metų rugsėjo.