Jau treji metai, kai individualius darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisijos, įsteigtos prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių. Per šį laikotarpį dėl darbo ginčų nagrinėjimo iš asmenų gauta kone 16 tūkstančių prašymų.
Pagrindinis tikslas – taikinti. Darbo ginčų komisijų veiklos praktika parodė, kad nusistovėjo gana stabili prašymų darbo ginčų komisijoms statistika – apie 5 tūkst. per metus. „Tačiau svarbiausia, –pabrėžia Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Gintaras Čepas, – kad darbo ginčų komisijų veiklos rezultatai įrodė, kad jos yra išties pažangus įrankis siekiant socialinės taikos. Pagrindinis komisijų tikslas yra taikinti, skatinti susitarti ginčo šalis, spręsti jautrius, pavyzdžiui, neišmokėto darbo užmokesčio, kitų atsiskaitymų, drausminių nuobaudų klausimus ne vien teisiškai pagrįstai, bet ir atsižvelgiant į žmogiškąjį aspektą, taip pat ir operatyviai.“
Dėl ko kreipiamasi dažniausiai? Dėl neišmokėto darbo užmokesčio, uždelsto galutinio atsiskaitymo, neapmokėto viršvalandinio ar darbo naktį, švenčių ir poilsio dienomis kreipiamasi daugiausiai – apie 90 proc. atvejų. Darbuotojai taip pat kreipiasi ginčydami darbdavio skirtą drausminę nuobaudą.
Į darbo ginčų komisijas kreipiasi ir darbdaviai. Šių prašymų procentas bendrame skaičiuje nėra didelis (3,4 proc.); paprastai prašoma iš darbuotojų atlyginti darbdaviui padarytą materialinę žalą. Nagrinėjant bylas, pastebi G. Čepas, bet kuri besikreipianti darbo ginčo šalis yra vienodai gerbiama ir svarbi. Taigi, tenkinti ir pagrįsti darbdavių prašymai, jų naudai išieškant žalos atlyginimą.
Komisijų sprendimai. Daugiau nei pusėje nagrinėtų bylų prašymas visiškai arba iš dalies buvo patenkintas. Vertinga bylų baigtis, kaip pabrėžia G. Čepas, kai ginčo šalys susitaria tarpusavyje – sudaroma taikos sutartis (12 proc.). Darbo ginčų komisijoms, pastebi jis, keliama užduotis, kad tokių rezultatų daugėtų – būtent šiais atvejais labiausiai sutaupomas ir laikas, ir finansiniai resursai, ir veiksmingiausiai naikinama šalių tarpusavio įtampa. Tačiau reikšmingi ir tie komisijų sprendimai, kai bylą atsisakoma nagrinėti ar jos nutraukiamos dėl to, kad ginčo šalys savo nesutarimus išsprendė iki komisijos posėdžio (21 proc.). Tai reiškia, kad konfliktas toliau negilinamas ir šalys susitarė dėl pažeistos teisės atstatymo įmonės lygmeniu.
Nemažiau svarbu, atkreipia dėmesį VDI vadovas, kad darbo ginčų komisijų veiklos dėka darbuotojams, o vadinasi, tuo pačiu gerinant finansinę padėtį ir jų šeimoms bei artimiesiems, buvo nuspręsta išieškoti daugiau kaip 10 mln. eurų sumų.
Primintina, kad pradėjusios veikti prie VDI teritorinių skyrių darbo ginčų komisijos suteikė galimybę ginti savo pažeistas teises didesniam skaičiui žmonių (paslauga teikiama nemokamai, mažiau formalumų, nebūtinas advokatas, į komisijas gali kreiptis ir darbdaviai). Be to, darbo ginčų sprendimo tvarka leido maksimaliai – iki vieno mėnesio – sutrumpinti darbo ginčų nagrinėjimo laiką.
Darbo ginčų komisijos bylą nagrinėja trišaliu principu – ginčo nagrinėjimo procese dalyvauja VDI atstovas ir socialiniai partneriai (t.y. darbdavių ir darbuotojų organizacijų atstovai), kurie, atsižvelgę į visas bylai reikšmingas aplinkybes, priima sprendimą. Šitaip užtikrinamas proceso nešališkumas, objektyvumas ir skaidrumas.
Valstybinės darbo inspekcijos inform.
